- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-289-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02519-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- B. V.
- Ieškovas
- DNSB „Jaunatvė“
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-289-544/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-836/2011 pagal ieškovės DNSB „Jaunatvė“ ieškinį atsakovui B. V. dėl 424,33 Lt skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė DNSB „Jaunatvė“ prašė priteisti iš atsakovo B. V. 424,33 Lt skolos, 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, nors atsakovas nėra bendrijos narys, tačiau jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo Gegučių g. 15, Kėdainių m., bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės techninės įrangos, bei kita turto dalis, proporcinga nuosavybės teise valdomo buto plotui (CK 4.82 str. 1 d.). Ieškovė atlieka daugiabučio gyvenamojo namo administravimo veiksmus, prižiūri bendro naudojimo patalpas, inžinierinę įrangą, konstrukcijas, atlieka remontą, renovacijas, tvarko priskirtą žemės sklypą, prižiūri automobilių stovėjimo aikšteles, vykdo bendrų mokėjimų įsipareigojimus ir kt. Šioms funkcijoms atlikti samdomi įvairūs darbuotojai, kuriems pagal darbo sutartis mokamas darbo užmokestis bei atitinkami mokesčiai. Atsakovas atsisako dalyvauti bendrijos veikloje, pasirašyti su bendrijos veikla ar priežiūra susijusius dokumentus. Atsakovas turi pareigą proporcingai nuosavybės teise valdomo buto plotui mokėti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų išlaikymui reikalingus mokėjimus, mokėti kaupiamąsias įmokas namui atnaujinti. Minėtas bendro turto išlaikymo išlaidas skaičiuoja vadovaudamasi bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimtais nutarimais, kurių atsakovas nėra apskundęs ar nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Nors atsakovas ne kartą žodžiu, raštu, bei antstolio buvo ragintas pervesti minėtą skolą pagal jam pateiktas sąskaitas už komunalines paslaugas ir atliktus bendrijos einamuosius remonto darbus (vandentiekio vamzdyno, radiatorių stovų remontą ir t.t.), tačiau pilnai įsiskolinimo nepadengė (b. l. 26-27).
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-01-27 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 380,65 Lt skolos, 5 % metinių palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendrosios dalinės nuosavybės objektus valdo daugiabučio namo savininkų bendrija „Jaunatvė“. 2008-01-29 bendrijos narių susirinkime nutarta valytojai mokėti 290 Lt per mėnesį, 2009-03-09 susirinkime - samdyti UAB „Apsvidija“ atlikti lauko durų su telefonine spyna keitimo darbus, 2009-09-15 susirinkime - samdyti V. M. atlikti šalto ir karšto vandentiekio remonto darbus ir už darbą sumokėti, o medžiagas pirkti iš A. B. įmonės, 2009-11-15 susirinkime - bendrijos pirmininkei R. K. mokėti 0,75 LRV nustatyto minimalaus atlygio. Atsakovas, būdamas buto Gegučių g. 15-206 savininku, nemokėjo visų priklausančių mokėti mokesčių bendrijai, todėl nuo 2009 m. gegužės mėnesio susidarė 1423,76 Lt įsiskolinimas už komunalines paslaugas ir einamuosius remonto darbus. Po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas dalį skolos sumokėjo, ir liko skolingas ieškovui 380,65 Lt sumą už elektros energiją, valytojos atlyginimą, eksploatacines išlaidas (kurias sudaro SODROS mokesčiai, banko ir pirmininkės atlyginimo išlaidos), šilumos tinklų priežiūrą, vandentiekio vamzdyno, radiatorių, stovų remontą. Priskaitytas įsiskolinimas pagrįstas detaliomis sąskaitomis ir paaiškinimais dėl šių sąskaitų paskaičiavimo. Nors ieškovo pateiktose sąskaitose apmokėjimo terminas nenurodytas, tačiau, vadovaudamasis CK 6.53 str. 2 d., teismas sprendė, kad atsakovas prievolę sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir einamuosius remonto darbus bendrijai privalėjo įvykdyti per septynias dienas ieškovui pareikalavus. Pagal ieškovės raginime numatytą terminą skola turėjo būti sumokėta iki 2009-06-10. Dėl išdėstyto teismas atsakovo teiginius apie apmokėjimo termino nepasibaigimą atmetė. Atsakovas sutiko su ieškovo 2010 m. spalio mėnesio sąskaita ir joje nurodytais mokesčiais, o tais pačiais principais vadovaujantis yra apskaičiuojami kiekvieno mėnesio mokesčiai. Atsakovas privalomus mokėti mokesčius moka, tačiau tai daro nereguliariai ir juos pats apskaičiuodamas. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės sutiko su pareiga mokėti mokesčius, tačiau nesutiko su jų dydžiu dėl to, kad mokesčius turėtų mokėti ne tik butų ir kitų patalpų savininkai, bet ir jų šeimų nariai bei nuomininkai. Teismas konstatavo, kad daugiabučio namo savininkų bendrija atskirų sutarčių su fiziniais asmenimis nesudaro, o visi klausimai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra ir remontu, sprendžiami daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimuose priimant nutarimus bendrijos narių balsų dauguma. Priešingai negu teigia atsakovas, dėl sprendimų priėmimo klausimais, susijusiais su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra ir remontu tarp daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų yra susitarta. Skelbimai dėl susirinkimų kabinami prieš dvi savaites skelbimų lentoje, kuri yra laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto, todėl atsakovas, gyvendamas namo antrame aukšte, turi galimybę su tais skelbimais susipažinti bei dalyvauti susirinkimuose priimant sprendimus mokesčių apskaičiavimo tvarkos klausimais. Galiojančių susirinkimuose priimtų sprendimų bendrijos mokesčių apskaičiavimo tvarkos klausimais atsakovas nėra apskundęs ar nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl nutarimai yra jam privalomi. Teismas atmetė atsakovo argumentus apie tai, kad jis už elektrą, valytojos paslaugas turi mokėti tik už paslaugas iki antro aukšto bei kad namui nereikalingas kiemo apšvietimas, nes įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Priešingai nei teigia atsakovas, atlyginimas valytojai už aplinkos ir vidaus patalpų tvarkymą, mokestis už elektrą yra skaičiuojamas ne nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, o nuo gyventojų skaičiaus. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl valytojos atlyginimo dalies dėl daugiabučio namo aplinkos tvarkymo, nes, vadovaujantis CK 4.83 str. 4 d., CK 4.84 str. ir 4.85 str., Statybos įstatymu, Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 punktu, mokestis už daugiabučio namo aplinkos tvarkymą valytojos atlyginimui apmokėti renkamas pagrįstai, šios išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pagal minėto reglamento 7 punktą, bendrijos atlikti remonto darbai, susiję su durų keitimu, vandentiekio remontu, mazgo rekonstrukcija yra privalomieji darbai, kad daugiabučio namo būklė atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą, todėl atsakovas turi pareigą proporcingai apmokėti išlaidas, atsiradusias juos atliekant. Nurodė, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad už remonto darbus turėtų mokėti savininkų šeimos nariai bei nuomininkai, kadangi įstatymas pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, numato bendraturčiams. Teismas nurodė, kad atsakovas nėra nuginčijęs 2009-11-15 DNSB „Jaunatvė“ narių susirinkimo nutarimo bendrijos pirmininkei R. K. mokėti 546,00 Lt atlygį, kurio pagrindu iš savininkų renkamas mokestis šioms išlaidoms padengti. Įrodymų dėl renkamų mokesčių nepagrįstumo atsakovas nepateikė. Teismas atmetė atsakovo teiginį, kad bendrija negrąžina atsakovui priklausančių pajamų už ne butų ir kitų patalpų savininkų naudojimąsi bendrąja nuosavybe, nes įstatyminio ar sutartinio pagrindo tokioms pajamoms gauti atsakovas nenurodė. Teismas nurodė, kad ieškovas bendro turto išlaikymo išlaidas skaičiuoja vadovaudamasis bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimtais nutarimais, kurie privalomi visiems butų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Atsakovo įsiskolinimo faktas ir dydis yra pagrįstas susirinkimų protokolais, sąskaitomis, pažymomis ir įsiskolinimo paskaičiavimu, o pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad mokesčiai apskaičiuoti neteisingai, nepateikta. Todėl teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo abejoti pateiktu įsiskolinimo paskaičiavimu ir padarė išvadą, kad atsakovas nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. spalio mėnesio nemokėdamas visų jam kas mėnesį skaičiuojamų mokesčių pažeidė prievolę. Todėl vadovaujantis CK 4. 76 str., 4.82 str. 3 d., 6.38 str. 1 d. ieškovui iš atsakovo priteisė 380,65 Lt įsiskolinimą (b. l. 89-91).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog bendrijos narių ir kitų butų savininkų šeimos nariai ir nuomininkai bendrąja nuosavybe naudojasi nemokamai, neproporcingai butų savininkų pas kuriuos jie gyvena butų ir bendrosios nuosavybės daliai. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolai surašomi ranka ir netinkamai, nenurodyta apskundimo tvarka, jie neskelbiami viešai. Teigia, kad bendrija nuo įsteigimo dienos nepagrįstai iš jo reikalauja mokesčio už teritorijos tvarkymą ir jį yra neteisėtai padidinusi iki 4 Lt, neaišku, kokia šio mokesčio dalis panaudojama vidaus patalpų valymui. Sąskaitoje nėra mokesčiui už elektrą paskaičiuoti reikalingų duomenų, jis vienodai apšvietimu naudojasi tik iki 2-ojo aukšto, todėl kitų aukštų gyventojai turėtų mokėti daugiau. Mano, kad bendrija be pagrindo naudoja prožektorių teritorijos apšvietimui. Tie asmenys, kuriems reikia teritorijos apšvietimo, ir turi mokėti už prožektorių. Mokesčių paskaičiavimas susirinkimų protokolais nepagrįstas. Teismas nemotyvavo mokesčio už elektrą pateisinimo, taikė ne tuos įstatymus. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2009-11-15 nutarė pirmininkei mokėti 0,75 LR nustatyto atlygio, tačiau nėra duomenų, kiek pirmininkės atlyginimui iš jo imama dabar. Teismo išvada apie minėto nutarimo teisėtumą nepagrįsta nuoroda į įstatymą, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimą. Mokesčiai už namo vidaus patalpų valymą atliekami iš aplinkos tvarkymo lėšų, tačiau kokią jo dalį naudoja valytojos darbo už vidaus patalpų valymą apmokėjimui duomenų nėra. Laiptine jis naudojasi iki 2-ojo aukšto, o 3-ojo -5-ojo aukštų gyventojai naudojasi ir žemesnių aukštų laiptinėmis, todėl jie turi mokėti atitinkamai daugiau. Teismo išvada dėl šio mokesčio yra be motyvų, neparemta įstatymais, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų nutarimais, o CK 4.75 str., LR DNSB įstatymo 4 str. 1 p. taikyti be pagrindo. Mano, kad išlaikymai socialinio draudimo biudžetui negali būti skaičiuojami tik nuo turimo ploto. Šiuo klausimu teismas nepasisakė, tik nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis neskolingas, todėl teismo sprendimas yra be motyvų. Ieškovas nepagrindė išlaidų antstoliui ir be pagrindo į jį kreipėsi. Sprendimo dalis, kurioje teismas pasisakė, kad tuo atveju, jei nenustatytas terminas prievolei įvykdyti, taikomas CK 6.53 str. 2 d. nustatytas 7 dienų terminas, yra be motyvų, taikyti ne tie įstatymai. Dėl primityvios sąskaitų formos ir netinkamo pildymo teismo posėdyje buvo sunku išsiaiškinti, už ką jis yra sumokėjęs. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad remonto darbai: durų keitimas – kapitalinis remontas, mazgo renovacija, rekonstrukcija, vandentiekio vamzdyno darbai, radiatorių stovų darbai – paprasti remontai atitinka privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovas nesurinko teisės aktuose nustatytų dokumentų mazgo rekonstrukcijos darbams atlikti, todėl negalima teigti, kad remonto ir rekonstrukcijos darbai yra privalomieji. Tam, kad gauti šiems darbams reikalingą statybos leidimą, reikalingas bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nereikia vadovautis LR Statybos įstatymu, neaišku, ar rekonstrukcija atlikta kokybiška, statyba savavališka. Teismas nesivadovavo LR CK 4.103 str., Statybos įstatymu. Name nėra tvarkos valdant, naudojant, disponuojant bendrąja nuosavybe. Bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį. Todėl DNSB „Jaunatvė“ galėjo kreiptis į teismą dėl tvarkos nustatymo (b. l. 93-96).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes įstatymuose yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.82 str. 5 d. įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno buto bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Apeliantui gyvenamajame name priklauso butas, todėl jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos jis privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei rinkliavas už jų priežiūrą. Kėdainių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, CK 4.82 str. bei bendrijos visuotiniuose susirinkimuose priimtais nutarimas, pagrįstai pripažino, kad atsakovas turi pareigą proporcingai nuosavybės teise valdomam buto plotui mokėti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų išlaikymui reikalingus mokėjimus. Bendrijos nutarimų atsakovas niekada nėra skundęs ar ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nevykdė jam tenkančių įsipareigojimų, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės m. iki 2010 m. spalio m. už suteiktas paslaugas jo skola bendrijai siekė 1423,76 Lt, įskaitant mokesčius už bendrijos dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, kurias ieškovas teikia. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas šį įsiskolinimą sumažino savo valia, nors teisme negalėjo paaiškinti, kodėl ir už ką darė įmokas. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovui skaičiuojamų mokesčių nepagrįstumo yra neteisingi ir nepagrįsti. Nors atsakovas ir nėra bendrijos narys, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos mokėti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų išlaikymui reikalingus mokėjimus, taip pat reguliariai mokėti kaupiamąsias įmokas (nors bendrija šio mokesčio iš apelianto nereikalauja), nes jis nėra įstatymo nustatyta tvarka atsidalinęs savo turto dalies, jam taip pat nenustatyta bendro turto naudojimosi tvarka (b. l. 103-104).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimas paliktinas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, argumentams ir motyvams, kurių pagrindu buvo padaryta išvada ieškinį tenkinti, todėl visų jų nekartoja.
Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra gyvenamųjų patalpų (buto), esančio Gegučių g. 15-206, Kėdainių m., savininkas, todėl jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinierinė įranga daugiabučiame gyvenamajame name (b. l. 71-72). Minėtas butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame bendrosios dalinės nuosavybės objektus valdo daugiabučio namo savininkų bendrija „Jaunatvė“, įregistruota 2002-08-21, kurios nariu atsakovas nėra (b. l. 5, 10). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos" patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.
Kadangi atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais butų savininkais priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. l d.), tai pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. l d, 3 d.), nes be eksploatacinių ir kaupiamųjų lėšų surinkimo negalima daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymas. Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė teisėtai reikalauja, jog atsakovas proporcingai savo daliai bendrijos nustatyta tvarka apmokėtų išlaidas gyvenamojo namo eksploatacijai, dalyvautų lėšų kaupime, o apeliantas nepagrįstai siekia, kad mokesčius už naudojimąsi bendrąja nuosavybe mokėtų butų bei kitų patalpų šeimos nariai ir nuomininkai.
Atmestinas apelianto argumentas dėl mokesčio už aplinkos tvarkymą. Namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu įgyvendina butų savininkų bendrija, veikianti pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, kitus teisės aktus ir bendrijos įstatus. Bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus, nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3, 20 straipsniai).
Bendrijos narių susirinkimas 2008-01-29 nutarė valytojai mokėti 290 Lt per mėnesį (b. l. 56-57); 2009-03-09 susirinkime nutarta samdyti UAB „Apsvidija“ atlikti lauko durų su telefonine spyna keitimo darbus (b. l. 53); 2009-08-15 nutarė samdyti V. M. atlikti šalto ir karšto vandentiekio remonto darbus, už darbą sumokėti, o medžiagas pirkti iš A. B. įmonės (b. l. 33); 2009-11-15 nutarė bendrijos pirmininkei R. K. mokėti 0,75 LR Vyriausybės nustatyto minimalaus atlygio (b. l. 54, 55). Šie nutarimai yra galiojantys, nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra privalomi namo bendraturčiams. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad susirinkimų nutarimai priimami neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos. Pirmosios instancijos teismas ištyrė pateiktus įrodymus apie ieškovės turėtas išlaidas laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą iš atsakovo, nurodė argumentus ir motyvus, kodėl ieškinį tenkina visiškai. Iš ieškovo pateikto atsakovo įsiskonimo paskaičiavimo matyti, kad per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės m. iki 2010 m. gruodžio m. atsakovas ieškovui įsiskolino 380,65 Lt sumą (b. l. 30, 31, 48, 77, 73). Paskaičiuotas įsiskolinimas pagrįstas detaliomis sąskaitomis ir paaiškinimais (b. l. 6, 11, 30, 41, 62, 73, 74, 75, 76, 77).
Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl įvairių mokesčių skaičiavimo aspektų bei mokėjimo pagrindų turėtų būti vertinamos sprendžiant dėl ginčo mokėjimų pagrindo teisėtumo. Nenuginčijus mokėjimo pagrindo teisėtumo nėra teisinio pagrindo spręsti apie nepagrįstą mokesčių priskaičiavimą ieškovui ir nepagrįstą jų nepriskaičiavimą savininkų šeimos nariams ar nuomininkams (b. l. 33, 53-57). Minėti nutarimai yra privalomi butų (patalpų) savininkams nepriklausomai nuo to, yra jie bendrijos nariai ar ne (CK 4.85 str. 4 d.). Atsakovės įsiskolinimo faktas ir dydis yra pagrįstas DNSB „Jaunatvė“ narių susirinkimų protokolais, sąskaitomis, pažymomis ir įsiskolinimo paskaičiavimu. Pagrįstų ir įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokesčius, atsakovas nepateikė, o mokesčius atsakovas moka savo pasirinktomis sumomis ir laiku.
Atmestini apelianto argumentai, kad jis naudojasi laiptine tik iki antrojo aukšto, todėl nesutinka su mokesčio paskaičiavimu už elektrą ir paskaičiavimu dėl valytojos atlyginimo dalyje dėl vidaus patalpų valymo. Teismas nurodė, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįstai iš jo reikalaujamų remonto darbų išlaidų dalies. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Bylos medžiaga nustatyta, kad yra priimti galiojantys bendrijos narių susirinkimų nutarimai dėl durų su telefonine spyna keitimo darbų, dėl šalto ir karšto vandentiekio remonto darbų, medžiagų šiems darbams pirkimo ir pan. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai atitiko privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau bendrijos narių susirinkimas nėra nutaręs kviesti specialistus, ekspertus darbams vertinti bei pateikti kiekvienam nariui projektines dokumentacijas ir atitinkamas išvadas. Teismo sprendimu nepripažinta, kad įvykdyti remonto darbai yra savavališka statyba. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto į valstybės pajamas priteisiama 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 102, CPK 88 str. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) - 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.