Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) atstovei J. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., būdama IĮ (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 2019 m. birželio mėn. 8 d. 14.30 val. IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti Turkijos piliečiui N. K. virėjo pareigose, o nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. leido dirbti D. K. (D. K.) padavėjo pareigose, nesudariusi su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Be to, A. D., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos reikalavimų, t. y. nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. barmeno-padavėjo pareigose kavinėje priklausančioje IĮ (duomenys neskelbtini) dirbančiam D. K. per tris kartus išmokėjo 235 eurus darbo užmokesčio, kurie neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnio 3 dalyje.

A. D. teismo posėdžio metu kaltės dėl inkriminuotų pažeidimų nepripažino. Paaiškino, jog su N. K. susipažino kavinėje, kai jis atėjo pavalgyti su savo mergina, jis yra smulkaus sudėjimo, apie 1,80 m ūgio, pražilęs, kiek praplikęs, turi teisę dirbti ES šalyse. Darbo sutartį dėl jo darbo įmonėje buhalterė buvo paruošusi dar 2019 m. birželio 7 d., tik laikė ją savo namuose. Savininkas M. D. yra sergantis astma, o 2019 m. birželio 8 d. buvo labai karšta ir jam prasidėjo astmos priepuolis, todėl jie skubos tvarka paprašė dirbti N. K.. Sodrai nepranešė, nes neturėjo N. K. tikslių duomenų, bandė elektroniniu būdu suvesti duomenis, bet nepavyko. Darbo sutarčių registravimo žurnalo įmonė neturi. Darbo sutartį kartu su N. K. pasirašė 2019 m. birželio 10 d., Sodrai duomenis pateikė 2019 m. birželio 15 d., kai iš jų buvo gautas identifikavimo numeris. Su D. K. mama ji gerai pažįstama. Jos sutarė, kad ji galėtų padėti jam suvokti, kas yra darbas, kad jis nenueitų klystkeliais. Ji jam pinigus mokėjo, bet tai buvo D. K. mamos pinigai. Jo neįdarbino, nes tuo metu jai nereikėjo darbuotojų. Žurnalas, kuriame buvo žymimos darbo valandos, vėliau buvo perduodama buhalterei, kuri apskaičiuodavo darbo užmokestį. Šis žurnalas yra kavinėje ir jį užpildo patys darbuotojai, t. y. jie pažymi kada ateina ir išeina iš darbo bei nurodo išbūtų darbo valandų skaičių. D. K. manė, kad jo mama tik paprašė, kad jis dirbtų jos įmonėje, jis nežinojo, kad tai buvo tik pagalba jo mamai. Tą dieną jai paskambino darbuotoja ir pasakė, jog yra atvykusi VMI ir atliekamas patikrinimas, tada ji atvažiavo į kavinę. Turkų bendruomenė visada padeda vienas kitam, t. y. padeda kaip draugai be užmokesčio. Dabar ji žino, kad be sutarties ir nepranešus Sodrai žmogus dirbti negali.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad jis dirbo restorane „M. T.“, Klaipėdoje. Jis dirbo padavėju. Jis su mama, atėjęs įsidarbinti, kalbėjo su A. ir M. dėl padavėjo darbo. Jie sutarė, kad jis po mokyklos apie 15-16 val. ateis ir dirbs iki tol, kol bus žmonių. Sutarė, kad pradžioje gaus po 2 eurus už valandą ir dirbs tris savaites. Jam sakė, kad jei jis norės toliau dirbti, po bandomojo laikotarpio bus sudaryta darbo sutartis. Kas savaitę jam mokėjo atlyginimą. Po trijų savaičių jis suprato, kad tai ne jo darbas ir toliau nedirbo. Atlyginimą jam mokėjo M., o paskutinį kartą A.. Darbe, prie baro, buvo knygutė, kurioje jie turėjo parašyti, kada atėjo ir išėjo iš darbo. Gavęs algą niekur nepasirašydavo. Kiekvieną sekmadienį jis su M. paskaičiuodavo, kiek jis dirbo ir jam sumokėdavo. Jo paaiškinime nurodytos sumos yra teisingos. Knygutėje jo ranka yra įrašyta kada ir kiek jis dirbo. Bare dirbdavo jis, A., M. ir dar dvi merginos, taip pat dar buvo indų plovėja. Paskutines dienas, kai jis dirbo, buvo atėjęs naujas virtuvės šefas, apie 1,80 m, panašaus sudėjimo kaip jis, be plaukų. Jis su M. kalbėjo turkiškai. M. per dvi dienas parodė, kaip gaminti, ir paskui M. nedirbo.

Institucijos atstovė J. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikrinimo metu įmonėje buvo rastos dvi knygutės: viena juoda, kurioje buvo fiksuojami duomenys apie banketų užsakymus už 2019 m., o kita oranžinės, kurioje buvo fiksuoti darbuotojų darbo laikas už 2019 m. gegužės –birželio mėnesius. Jos buvo laikomos šalia kasos aparato. Patikrinimą atlikęs pareigūnas, vėliau išsiaiškino, kas toks yra knygutėje nurodytas D.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nors A. D. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad su D. K. darbo sutarties nesudarė dėl to, kad tai buvo pagalba jo mamai ir D. K. buvo mokami ne įmonės, o jo mamos pinigai, tačiau, teismo nuomone, tokia jos versija yra paneigta liudytojo D. K. parodymais, iš kurių matyti, kad jis su A. D. iš anksto susitarė dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo, o nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. dirbo barmeno-padavėjo pareigose kavinėje, priklausančioje IĮ (duomenys neskelbtini), ir už atliktą darbą per tris kartus gavo 235 eurus darbo užmokesčio. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, tokius pačius paaiškinimus jis davė Institucijos specialistams 2019 m. birželio 13 d., jo nurodytas aplinkybes patvirtina įrašai įmonėje patikrinimo metu rastame žurnale, kuriame buvo žymimos darbuotojų darbo valandos, pagal kuriuos, pasak pačios A. D., būdavo apskaičiuojamas darbo užmokestis, 2019 m. liepos 1 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. birželio 8 d. faktų fiksavimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Be to, to paties liudytojo D. K. parodymai apie tai, kad dar jo darbo pabaigoje (iki 2019 m. gegužės 24 d.) įmonės savininkas apmokė dirbti asmenį, panašų į N. K., kuris vėliau dirbo savarankiškai, paneigia ir A. D. versiją, kad ji laiku nespėjo pranešti apie N. K. įdarbinimą dėl to, kad jis įmonėje virėjo pareigose patikrinimo metu dirbo dėl nenumatytų aplinkybių (savininko M. D. astmos priepuolio).

Taigi nekyla abejonių, jog A. D., būdama IĮ (duomenys neskelbtini) direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio l dalies reikalavimus, IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio mėn. 8 d. 14.30 val. leido dirbti Turkijos piliečiui N. K., virėjo pareigose, o nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. leido dirbti D. K. padavėjo pareigose, nesudariusi su jais rašytinės darbo sutarties ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pat D. K. per tris kartus išmokėjo 235 eurus darbo užmokesčio, kurie neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – nelegalus darbas, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas.

A. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kita vertus, ji anksčiau administracine tvarka nebausta, taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad A. D. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnio 3 dalyje numatytų sankcijų minimumą atitinkančias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. D. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

A. D. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. D. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. D., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19103090809 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.