- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 1S-347/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.2Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 2 p., 3 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria T. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d.
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įsigijo, o vėliau savo bute Pramonės pr. 24-506, Kaune, laikė, iki kol perdavė J. J. ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. buvo paimti iš V. J. pornografinio turinio dalykus kompiuterinėse laikmenose – kompiuteriniame kompaktiniame diske su identifikuojančiu užrašu (duomenys neskelbtini) vaizduojamas mažametis vaikas, t. y. iki 14 metų amžiaus imtinai.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad atliko mažamečių asmenų tvirkinimo veiksmus – pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės būkle nukentėjusiųjų – savo vaikų mažamečių R. K., gim. 2002 m. birželio 17 d., ir R. K., gim. 2004 m. gegužės 3 d., bute (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki spalio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, demonstravo jiems vieną ar kelis iš sekančių pornografinio turtinio dalykų, užfiksuotų vaizdo dokumentuose (duomenys neskelbtini) esančią vaizdinę medžiagą, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, svetimkūnių kišimas į makštį ir analinę angą ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas, kuris atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius – yra pornografinio pobūdžio, nurodė jiems tai stebėti, tuo sudarė sąlygas sukelti mažamečių nukentėjusiųjų susijaudinimą ar per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais, nesveiką, negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimą.
Taip pat, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki spalio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bute, (duomenys neskelbtini), tvirkindamas mažamečius vaikus R. K., gim. 2002 m. birželio 17 d., ir R. K., gim. 2004 m. gegužės 3 d., jiems ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių demonstravo vieną ar kelis iš sekančių pornografinio turtinio dalykų – vaizdo dokumentuose: (duomenys neskelbtini), esančią vaizdinę medžiagą, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, svetimkūnių kišimas į makštį ir analinę angą ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas, kuris atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius- yra pornografinio pobūdžio.
T. K. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. nuo balandžio 24 d. iki spalio 15 d., tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų sistemingai pavartojo fizinę prievartą prieš mažamečius R. K., gim. 2002 m. birželio 17 d., ir R. K., gim. 2004 m. gegužės 3 d., kuriuos klupdė ilgam laikui į kampą iškeltomis rankomis, o šiems prašant fizinę prievartą nutraukti, palaužęs jų valią priešintis, bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiųjų R. K. ir R. K. būkle, sistemingai prieš jų valią oraliniu būdu su mažamečiais tenkino savo lytinę aistrą.
Kaltinamasis T. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2011 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi kaltinamajam T. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. Teismo nutartyje nurodoma, kad byloje yra duomenų, kurie leidžia manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, t. y. mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų V. K., V. F., V. F., Z. S. parodymai, kratos metu surinkti daiktai, informacijos laikmenos, apžiūros metu gauti duomenys, teismo psichiatrijos specialisto pateikti duomenys, teismo medicinos specialisto išvados, žurnalistų etikos inspektoriaus pateiktos išvados, byloje surinkta ir kaltinamajame akte išdėstyta rašytinė medžiaga.
Pagal pareikštus kaltinimus kaltinamajam T. K. gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis kaltinamas padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, ir tai duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Esant šiam pagrindui, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą teisminį tyrimą.
Taip pat, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvas T. K. gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus. Jis yra kaltinamas seksualiniu mažamečių, kurie yra jo šeimos nariai, prievartavimu. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra labai svarbūs, kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, gali pats ar per kitus asmenis paveikti mažamečius nukentėjusiuosius bei liudytojus duoti jam palankius parodymus ir tuo trukdyti procesui. Be to, jis jau buvo kartą nuteistas už poveikio darymą liudytojui. Todėl suėmimo terminas pratęsiamas ir šiuo pagrindu (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
T. K. suėmimo terminą pratęstinas ir tuo pagrindu, kad būdamas laisvas jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Toks manymas yra dėl to, kad jis kaltinamas 4 nusikalstamų veikų padarymu, kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, jis anksčiau teistas net keturis kartus, todėl ir vėl gali padaryti naują nusikalstamą veiką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).
Kaltinamasis T. K. nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas nepagrįstai, pažeidžiant galiojančius įstatymus ir Europos žmogausiu teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau - EŽTK). Kaltinamasis nesutinka su Kauno apygardos teismo įvardintais duomenimis, t. y. mažamečių nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų V. K., V. F., V. F., Z. S. parodymais, kratos metu surinkti daiktais, informacijos laikmenomis, apžiūros metu gautais duomenimis, specialisto išvadomis, rašytine medžiaga, kurie patvirtina, jog T. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis cituoja R. K. parodymus, specialisto išvadą ir teigia, kad šie duomenys nepatvirtina jo kaltumo. Liudytoja V. K. apkalba T. K., o liudytojai V. F., V. F., Z. S. parodo tai ką pasakojo ar nepasakojo vaikai. Prašo nurodyti kokie konkretūs kratos metu surinkti daiktai ar apžiūros metu gauti duomenys įrodo jo kaltę. Teismo rėmimasis rašytiniais įrodymais tik įrodo, kad teismas priimdamas nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo nesivadovavo faktine bylos medžiaga, neatkreipė dėmesio į byloje esančius kaltinamojo rašytinius įrodymus, V. K. charakterizuojančią medžiagą, todėl buvo neobjektyvus ir šališkas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo laisvėje nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. ir jam buvo žinoma V. K. ir vaikų buvimo vieta, tačiau ten nesilankė, stengėsi išvengti susitikimų ir atsiradus galimybei išvyko dirbti į Kauno rajoną. Nurodo, kad yra paėmęs iš banko 20 000 eurų paskolą būstui ir dėl šios kardomosios priemonės taikymo iškilo reali grėsme jo netekti. Tik netaikius jam kardomosios priemonės – suėmimo turėtų galimybę nuvykti į banką ir susitarti.
Kaltinamasis teigia, kad turi daugiau nei 10 laiškų iš savo vaikų, kurie rašo, jog jį myli, pasiilgo, laukia sugrįžtančio. Be to, T. K. nuo 2003 m. išlaikė vaikus ir V. K., vaikai išauklėti, mandagūs, gerai elgiasi, mokosi. Vaikai išgyvenę 2 metus vaikų namuose nei karto „neprasitarė“ apie blogą jo elgesį, nors aplinkui buvo daug psichologų, vaikų teisių apsaugos specialistų ir socialinių darbuotojų, kurie apie tai klausinėjo. Atkreipia dėmesį į liudytojo A. Ž. parodymus, kad kartais T. K. vaikai turėjo daugiau nei jo. Mano, kad visa tai įrodo, jog jis savo vaikų neprievartavo, ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. K. skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam T. K. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių, Konstitucijos ir EŽTK reikalavimų.
Teismas pažymi, kad kaltinamajam ankstenstėje teismo nutartyje buvo paaiškinta, jog aukštesnės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės tiek keik jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šie klausimai gali būti išspręsti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Be to, svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo klausimai nesprendžiami ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju, patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog T. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 153 straipsnyje ir 150 straipsnio 4 dalyje. Tokie duomenys yra: mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, nukentėjusiosios V. K. parodymai, liudytojų Z. S., V. F., V. F., R. S., J. J., K. V. parodymai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai Nr. 013MS-172 ir Nr. 013MS-173, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolai, daiktų ir vaizdo įrašų apžiūros protokolai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto, teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, ekspertizės aktas Nr. EA-9 bei kiti duomenys. Kaltinamojo skunde nurodyti kiti argumentai nesusiję su teisme nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu dėl suėmimo termino pratęsimo, todėl jie nenagrinėjami.
Apygardos teismas, pratęsdamas T. K. suėmimo terminą nurodė, jog tam yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindai (būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus).
Teismas įvertina, jog kaltinamajam T. K. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 153 straipsnyje, 150 straipsnio 4 dalyje, iš kurių vienas priskiriamas prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, nedirbantis, teistas 4 kartus. Šios aplinkybės duoda pagrįstą manymą, kad T. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. K., nukentėjusiuosius ir daugumą liudytojų gerai pažįsta, nukentėjusieji yra jo vaikai, buvo teistas už mažamečiui R. K. sukeltą fizinį skausmą bei už tai, kad siekė paveikti liudytoją V. K., jog ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad paleistas į laisvę T. K., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti liudytojus ir nukentėjusiuosius. Todėl suėmimo terminui pratęsti yra ir pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo teiginys, kad jis būdamas laisvėje nuo 2011 m. spalio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. ir žinodamas V. K. ir vaikų buvimo vieta, ten nesilankė, stengėsi išvengti susitikimų ir atsiradus galimybei išvyko į Kauno rajoną dirbti, niekuo nepagrįstas. Atkreiapamas dėmesys į Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. priimtą ir įsigaliojusį nuosprendį, iš kurio matyti, kad T. K. buvo nuteistas už tai, jog ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku siekė paveikti liudytoją V. K., kad ši ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 26-1-01452-09 duotų melagingus parodymus, t. y. V. K. liepė paneigti savo parodymus dėl T. K. smurtavimo prieš mažamečius R. ir R. K., ir parodyti, jog tiriamus įvykius ji sugalvojo pati ir apie juos melagingai pranešė policijai, o po to mažamečius vaikus primokė ką sakyti per apklausas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, taip pat tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, lankydamasis vaikų gerovės centre „Pastogė“, siekė paveikti nukentėjusiuosius mažamečius R., gim. 2004 m. gegužės 3 d., ir R., gim. 2002 m. birželio 17 d., prašydamas jų nepasakoti apie jo padarytus veiksmus mažamečiams.
Be to, T. K. kaltinamas nusikalstamas veikas daręs prieš mažamečius savo vaikus, įsigijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, anksčiau buvo keturis kartus teistas, nusikalstamos veikos tyčinės, du kartus baustas administracine tvarka ir šios aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamojo skunde nurodytas argumentas, kad jis turi paskolą banke ir gali prarasti būstą dėl jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, nėra pakankamas šiai kardomajai priemonei paneigti.
Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla nagrinėjima Kauno apygardos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamojo T. K. teisės suvaržytos, tačiau toks suvaržymas nepažeidžia BPK nustatytų reikalavimų ir yra pateisinamas. Bylą nagrinėjantis teismas nepažeidė BPK, EŽTK nuostatų, teismų praktikos ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žmogaus teisių. N. K. apygardos teismo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo T. K. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.