Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Preilos uostas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nurodytos pareiškėjos prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto uždarosios akcinės bendrovės „Preilos uostas“ restruktūrizavimo byloje, dalies įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo, suinteresuotas asmuo L. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartimi UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ (šiuo metu – UAB „Preilos uostas“) iškelta restruktūrizavimo byla.UAB „Preilos uostas“ restruktūrizavimo proceso metu buvo patenkinti didžiosios dalies kreditorių finansiniai reikalavimai, su likusiais kreditoriais, taip pat ir L. M.; 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarytos taikos sutartys, kuriomis bendrovė prisiėmė pareigą kreditorių finansinius reikalavimus patenkinti ne restruktūrizavimo bylos metu. Kreditorei L. M. bendrovė taikos sutartimi įsipareigojo 469 389,26 Eur skolą grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d.Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu patvirtintas UAB „Preilos uostas“ 2010-2014 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas bei užbaigta bendrovės restruktūrizavimo byla. Nurodytu teismo sprendimu patvirtintu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktu teismine tvarka buvo patvirtintos ir UAB „Preilos uostas“ su kreditoriais sudarytos taikos sutartys.Kreditorė L. M. 2016 m. sausio 4 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą užbaigtoje UAB „Preilos uostas“ restruktūrizavimo byloje. Kreditorė nurodė, kad bendrovė iki taikos sutartimi nustatyto termino nepatenkino jos finansinio reikalavimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi kreditorės L. M. prašymą patenkino – nutarė išduoti jai vykdomąjį raštą užbaigtoje UAB „Preilos uostas“ restruktūrizavimo byloje.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-961-330/2016 Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, jos rezoliucinę dalį išdėstydamas taip: „Išduoti L. M. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-86-555/2014 dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu patvirtinto UAB „Preilos uostas“ 2010-2014 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto sudėtinės dalies – UAB „Preilos uostas“ ir L. M. taikos susitarimo neįvykdytos sąlygos – skolininkės UAB „Preilos uostas“ pareigos iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti kreditorei L. M. 469 389,25 Eur skolą“.Pareiškėja (skolininkė) UAB „Preilos uostas“ 2016 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti arba iki 2016 m. spalio 30 d. atidėti anksčiau nurodytos Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 sprendimo dalies įvykdymą.Pareiškėja nurodė, kad jos finansinė padėtis šiuo metu neleidžia įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditorei L. M.. Bendrovės ilgalaikį turtą sudaro likvidus turtas, t. y. neįteisinti poilsio statiniai Preiloje, kurių dėl užsitęsusių procedūrų nėra galimybės įteisinti, o jų neįteisinus, negalima šio turto panaudoti civilinėje apyvartoje ir įvykdyti įsipareigojimus kreditorei. Bendrovė pajamas gauna tik iš nekilnojamojo turto nuomos, įmonės sąskaitose esantis lėšų likutis – 1 099,79 Eur. Kreditorei išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus vykdymo veiksmus, bendrovės turtas būtų areštuotas, o tai apsunkintų poilsio statinių įteisinimo procedūras, įsipareigojimų kreditorei įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.Teismo motyvai: prieš sudarydama taikos sutartį su kreditore L. M. pareiškėja (skolininkė) turėjo galimybę apsvarstyti tiek sumų, kurias jis gali sumokėti, dydį, tiek sumokėjimo terminus; taikos sutartis buvo sudaryta restruktūrizavimo bylos eigoje, dar teismo 2010 sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės reikalavimas; kreditorė, sudarydama taikos sutartį, taikė skolininkei nuolaidas; aplinkybės dėl valdomo turto Preiloje statuso ir jo įteisinimo procedūrų pareiškėjai buvo žinomos sudarant taikos sutartį. teismas padarė išvadą, kad taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai padengti įsiskolinimą nebuvo siejami su turto įteisinimo procedūrų užbaigimu ir disponavimu juo apyvartoje. Pareiškėja valdo didelę turto masę – 2 708 790 Eur. Nebaigta statyba taip pat gali būti civilinės apyvartos objektu, be to spręstina, kad bet kuriuo atveju šalys turi galimybę sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese (CPK 595 str.).Įvertinęs restruktūrizavimo bylos trukmę, pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų turinį bei turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad prašymas atidėti taikos sutarties vykdymą, remiantis CPK 284 straipsniu, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Skolininkė turėtų arba susitarti su kreditore dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu susitarimu (CK 6.983 str. 1 d.), arba pasinaudoti teise atnaujinti procesą, jeigu tam yra įstatyme nustatyti pagrindai, arba sudaryti taikos sutartį su išieškotoja vykdymo procese (CPK 595 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja UAB „Preilos uostas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą arba jį išdėstyti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neįvertino, kad prašymas buvo grindžiamas ne tik pareiškėjos turtine padėtimi, bet ir kitomis aplinkybėmis, turinčiomis viešąjį interesą. Dėl kreditorei L. M. išduoto vykdymo rašto ir pradėtų vykdymo veiksmų gali būti sukliudyta įteisinti pareiškėjai priklausančius poilsio statinius Preiloje, dėl to juos gali tekti nugriauti ir spręsti klausimą dėl neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.Dėl pareiškėjai priklausančių poilsio statinių statybos teisėtumo daug metų vyko teisminiai procesai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartį, kurios vienas iš įpareigojimų buvo per 6 mėnesius nugriauti pastatytus poilsio statinius. Teismo sprendimų vykdymo proceso metu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10011-122/2013 patvirtinta pareiškėjos ir atitinamų valstybės institucijų taikos sutartis, kurioje buvo nustatyti veiksmai, susiję su planavimo dokumentų pakeitimu ir poilsio statinių įteisinimu per 3-jus metus nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Šiuo metu vyksta realūs procesai dėl poilsio statinių įteisinimo, todėl galimybė kreditorei priverstinai vykdyti savo reikalavimą pareiškėjos atžvilgiu lemtų įteisinamų statinių nuosavybės suvaržymą. Tai užkirstų kelią tolimesniam taikos sutarties dėl poilsio statinių įteisinimo įgyvendinimui ir visi pareiškėjos ir atitinkamų valstybės institucijų jau atlikti veiksmai bei šiuo metu vykdoma veikla taptų beprasmiški.Kreditorė jau kreipėsi į antstolį ir pareiškėja yra gavusi antstolės raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Neįvykdžius kreditorės reikalavimo per 10 dienų, antstolė areštuos neįteisintus, tačiau Nekilnojamojo turto registre įregistruotus poilsio statinius, užkertant galimybę įvykdyti taikos sutartį dėl šių statinių įteisinimo. Kartu su skundu pateikiamas naujas įrodymas – antstolės raginimas įvykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, apie kurį prašymo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo žinoma. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė nepagrįstas išvadas: taikos sutartimi prisiimti pareiškėjos įsipareigojimai padengti įsiskolinimą kreditorei nebuvo siejami su poilsio statinių įteisinimo procedūrų užbaigimu ir šio turto disponavimu apyvartoje; pareiškėja valdo didelę turto masę – 2 708 790 Eur, o nebaigta statyba taip pat gali būti apyvartos objektu; šalys turi galimybę sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese.Pareiškėja nuosekliai teigė, kad kreditorės interesas buvo įsigyti poilsio statinius ir sudarant taikos sutartį buvo manoma, kad pavyks iki 2015 m. gruodžio 31 d. įteisinti poilsio statinius bei juos perleisti kreditorei, tačiau poilsio statinių įteisinimo procedūra užsitęsė ne dėl valdžios institucijų veiksmų, o kreditorė pakeitė savo nuomonę dėl statinių įsigijimo bei pradėjo reikalauti lėšų sumokėjimo. Taigi pareiškėjos atsiskaitymas su kreditore visuomet buvo tiesiogiai siejamas su poilsio statinių įteisinimu, apie tai kreditorė buvo informuota bei su tuo sutiko. Teismas neįvertino, kad pareiškėja skolintomis lėšomis padengė dalį įskolinimo – 39 389,26 Eur. Nors pareiškėja ir valdo 2 708 790 Eur vertės ilgalaikį turtą, teismas neįvertino, kad iš esmės visą šio turto vertę sudaro neįteisinti poilsio statiniai, kuriais pareiškėja negali disponuoti ir jų naudoti civilinėje apyvartoje. Nors šalys gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, teismas neatsižvelgė, kad vykdymo procese areštavus poilsio statinius bus nedelsiant sustabdytos statinių įteisinimo procedūros, o šių aplinkybių palikimas tik kreditorės valiai gali lemti viešojo intereso pažeidimą. Be to, pareiškėja bandė tartis su kreditore dėl taikaus susitarimo sudarymo, tačiau pastaroji reikalauja poilsio statinių įkeitimo, o to padaryti neįteisinus statinių nėra jokios galimybės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja turėtų susitarti su kreditore dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu šalių susitarimu arba pasinaudoti teise atnaujinti procesą, jeigu tam yra įstatyme nustatyti pagrindai. Ginčo atveju galimybę įvykdyti kreditorės reikalavimą tiesiogiai lemia trečiųjų asmenų – valstybės institucijų, veiksmai įgyvendinant taikos sutartį dėl poilsio statinių įteisinimo. Taigi ne vien pareiškėjos ir kreditorės veiksmai ir valia lemia galimybę įvykdyti įsipareigojimą kreditorei.

Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininkė nepagrįstai teigia, kad poilsio statinių įteisinimas turi viešojo intereso požymių. Šios bylos dalykas yra skolos gražinimo atidėjimas ar išdėstymas ir tai nėra susiję nei su bendrais valstybės, nei su visos visuomenės ar jos dalies interesas.Taikos sutarties dėl poilsio statinių įteisinimo 25 punktas nustato, kad sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo terminas yra 3-ji metai nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo. Šis terminas automatiškai pratęsiamas naujam 3-jų metų terminui, jeigu ši sutartis nėra visiškai įvykdyta ne dėl skolininkės kaltės (tokių sutarties terminų pratęsimų skaičius nėra ribojamas). Tokiu būdu neegzistuoja skolininkės nurodomas pavojus dėl statinių nugriovimo, juo labiau, kai skolininkė didžiąją dalį įsipareigojimų pagal taikos sutartį jau yra įvykdžiusi. Pareiškėjos skola vykdymo procese gali būti išieškoma iš kito jai priklausančio turto. Tuo labiau kad UAB „Preilos uostas“ 39 389,26 Eur dydžio suma jau yra sumažinusi ginčo įsiskolinimą.Teismas, pasinaudodamas išaiškinimo teise, pareiškėjai nurodė visus galimus alternatyvius jos prašyme nurodytų klausimų išsprendimo būdus. Toks išaiškinimas pareiškėjai neturi jokių procesinių pasekmių, dėl to negali būti apskundimo objektu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas atidėti arba išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujo įrodymo ir rašytinių paaiškinimų prijungimo

Kartu su skundu apeliantė pateikė antstolės 2016 m. gegužės 31 d. raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo grindžia skundo argumentą, kad, areštavus poilsio statinius Preiloje, kyla grėsmė taikos sutarties dėl šių statinių įteisinimo įvykdymui. Apeliantė nurodo, kad prašymo dėl sprendimo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo nagrinėjimo metu ši aplinkybė nebuvo žinoma, todėl būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo apeliacinės instancijos teisme.Suinteresuotas asmuo L. M. 2016 m. lapkričio 3 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovė iki 2016 m. spalio 31 d. neįvykdė ginčo įsipareigojimo, likusi nesumokėta skolos suma – 430 000 Eur.Pagal CPK 314 straipsnį įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės pateiktas dokumentas nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl jį priimti ir vertinti atsisakoma. Teismas priima suinteresuoto asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi CPK 42 straipsnio, 47 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio nustatytais pagrindais.

Dėl skundo argumentų

CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą taip pat vertintina aplinkybė, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atitinkamu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad apeliantė neįrodė, jog egzistuoja išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą atidėti arba išdėstyti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria bendrovė „Preilos uostas“ įsipareigojo kreditorei L. M. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti 469 389,25 Eur skolą, įvykdymą (CPK 12 str., 178 str.). Pirma, apeliantės pareiga sumokėti kreditorei nurodytą skolos sumą atsirado taikos sutarties pagrindu, šios sutarties sąlygos – iš dalies pačios apeliantės valios išraiška. Antra, prieš sudarydama taikos sutartį apeliantė turėjo galimybę apsvarstyti tiek sumų, kurias ji gali sumokėti, dydį, tiek jų sumokėjimo terminus. Priešingai nei teigia apeliantė, konstatuodamas, kad ginčo sprendimo dalies įvykdymas negali būti atidėtas ar išdėstytas CPK 284 straipsnio pagrindu, teismas įvertino ne tik UAB „Preilos uostas“ turtinę padėtį, bet ir kitas prašyme nurodytas aplinkybes, siejamas su bendrovės turto – poilsio statinių Preiloje, įteisinimu. Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl valdomo turto statuso ir jo įteisinimo procedūrų apeliantei buvo žinomos sudarant taikos sutartį, dėl to sprendė, kad sutartimi prisiimtas įsipareigojimas padengti įsiskolinimą L. M. nebuvo siejamas su poilsio statinių įteisinimo procedūrų užbaigimu ir disponavimu šiuo turtu apyvartoje. Teismas nustatė, kad apeliantė disponuoja 2 708 790 Eur vertės turtu, taip pat sprendė, kad nebaigta statyba gali būti civilinės apyvartos objektu. Nurodytų motyvų glaustumas ar apeliantės nesutikimas su jais nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nevisapusiškai įvertino jos CPK 284 straipsnio pagrindu pareikštą prašymą. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad jos atsiskaitymas su kreditore L. M. visuomet buvo tiesiogiai siejamas su poilsio statinių įteisinimu, kad kreditorė apie tai buvo informuota ir sutiko su tokia sąlyga. Pirma, šalių sudarytoje taikos sutartyje apeliantės prisiimta pareiga iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti kreditorei 469 389,25 Eur skolą nesiejama nei su poilsio statinių įteisinimu, nei su lėšų iš šio turto pardavimo gavimu. Antra, apeliantė 2016 m. gegužės 25 d. pateikė į bylą mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad sumokėjo L. M. dalį – 39 389,26 Eur, skolos. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsiskaitymas su kreditore nebuvo išimtinai siejamas su poilsio statinių įteisinimu ir pardavimu bei leidžia nesutikti su apeliantės argumentu, kad nurodyto turto pardavimas yra vienintelė jos finansinė galimybė įvykdyti ginčo sprendimo dalį. Skunde apeliuojama, kad ginčo sprendimo dalies vykdymas užkirstų kelią UAB „Preilos uostas“ ir atitinkamų institucijų sudarytos taikos sutarties dėl poilsio statinių Preiloje įteisinimo, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10011-122/2013, įgyvendinimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.Pirma, paminėta taikos sutartis nustato ne tik skunde akcentuojamą 3-jų metų (nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos) sutarties įvykdymo terminą, bet ir galimybę, nesant apeliantės kaltės, šį terminą pratęsti dar 3-jiems metams, neribojant termino pratęsimo skaičiaus. Antra, iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad nurodytas apeliantės turtas 2016 m. birželio 17 d. buvo areštuotas, apribojant disponavimo juo teisę, tačiau leidžiant atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10011-122/2013 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytus įsipareigojimus (CPK 179 str. 3 d.). Taigi šios nutarties 26 punkte nurodytas skundo argumentas – nepagrįstas, todėl nevertintinas kaip išimtinė aplinkybė ginčo sprendimo dalies įvykdymo atidėjimui ar išdėstymui.Spręsdamas apeliantės prašymą, teismas atsižvelgė į UAB „Preilos uostas“ restruktūrizavimo bylos trukmę, į kreditorei L. M. nevykdomo įsipareigojimo laikotarpį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo teismo sprendimo dalies įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas reikštų šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir protingumo principų, teisėtų interesų pusiausvyros pažeidimą. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į skundą argumentu, kad skundžiamoje nutartyje pateikti teismo išaiškinimai, kuriais apeliantei nurodyti galimi alternatyvūs jos prašymo išsprendimo būdai, neturi jokių procesinių pasekmių, dėl to negali būti apeliacijos objektu. Atsižvelgiant į tai, nepasisakytina dėl skundo argumentų, kuriais kvestionuojami paminėti teismo išaiškinimai.Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (mokėjimo nurodymas, PVM sąskaita faktūra bei atliktų darbų ataskaita) įrodo, kad suinteresuotas asmuo patyrė 300 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, tačiau rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Atsižvelgiant į nedidelę atsiliepimo apimtį bei argumentų panašumą kitų suinteresuoto asmens procesinių dokumentų motyvacijai, protingumo bei sąžiningumo principus, suinteresuotam asmeniui priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina iki 150 Eur (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. M. (gim. 1958 m. rugpjūčio 15 d.; adr. Kovrova skr. 28-53, Maskva, Rusijos Federacija) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Preilos uostas“ (j. a. k. 134501211) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.