Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-346-1143/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
e1-346-1143/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36846-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-346-1143/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36846-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 2022-12-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, E. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2022 m. rugsėjo 22 d, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuota iš E. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „BMW 530XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų suma – 4 860 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. J. (E. J.) sugadino svetimą turtą, o būtent: 2022-09-26 apie 03.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), sugadino - A. G. (A. G.) priklausantį automobilį „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi A. G. (A. G.), t. y. tyčia sudaužė 84 Eur vertės galinį dešinės pusės žibintą, subraižė 292 Eur vertės priekinį dešinės pusės sparną bei įlenkė 424 Eur vertės kairės (keleivio) pusės dureles, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė A. G. 800 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad A. G. (A. G.) pažįsta apie 2,5 metus, tiesiog yra pažįstamais. Ankščiau tarpusavio santykiai buvo normalūs, bet vėliau pablogėjo, kadangi A pradėjo draugauti su jo buvusia mergina. Būtent dėl šito santykiai pablogėjo. 2022-09-25 vėlai vakare, būdamas pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė konjaką, o paskui degtinę. Kai padaugino alkoholio, paskambino savo draugui E. V. ir paprašė jo, kad jis jį paimtų iš draugo. E atvykus, išėjo iš draugo, atsisėdo į jo automobilį. Tada paprašė, kad Es jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, Vilniaus rajone. Enesakė kam jam reikia tenai važiuoti ir apie jo ketinimus E nieko nežinojo, nes jis jam nesakė. Tiksliai jau nepamena ar E vienas atvažiavo jo paimti ar ne, nes buvo girtas, gali kai kurių aplinkybių ir neatsiminti. E pasakė kur būtent reikia jį pavežti. Atvykus prie buvusios merginos K namo, esančio (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio. Kiek pamena, E pasiliko sėdėti automobilyje, o jis išlipęs nuėjo prie automobilio „BMW“, valstybinio numerio nepamena, kuriuo važinėja A. Aplinkui jokių žmonių nebuvo, nes buvo naktis, t. y. buvo jau 2022-09-26 apie 03.30 val. Priėjo prie aukščiau nurodyto A automobilio ir pradėjo su lazdele, kurią turėjo su savimi, daužyti. Kiek pamena, išdaužė (apgadino) su lazdele galinį dešines pusės žibintą ir priekinį dešines puses sparną. Dėl priekinio kairės pusės durelių lango apgadinimo, tai nelabai pamena, bet galėjo apgadinti. Pamatęs draugas E ką jis daro, atbėgo prie jo ir nutempė į savo automobilį, kad daugiau nedaužytų automobilio. E tikrai nežinojo, kad jis važiavo daužyti A priklausančio automobilio. Jeigu E. žinotų, tikrai jo nevežtų. Jie išvažiavo iš įvykio vietos, tiksliai kur nuvažiavo, nepamena, negali nurodyti. Pateikti lazdelės, kuria daužė automobilį, negali, nes nežino kur ji yra. Turbūt būdamas girtas kažkur ją išmetė, bet kur, negali nurodyti. Apgadino A. priklausantį automobilį „BMW“ dėl asmeniniu priežasčių, buvo ant jo piktas, ir dėl to, kad buvo girtas. Būdamas blaivus tikrai tokio dalyko nepadarytų. Po minėto įvykio jam paskambino buvusios merginos brolis A. (A.) ir jis jo paprašė, kad jis perduotų A., kad jis jam (A.) atlygins žalą už apgadintą jo automobilį. Savo tokiu poelgiu jis prisipažino A., kad apgadino A. automobilį. Nori pasakyti, kad kitą mėnesį (po algos gavimo) pažada atlyginti padarytą A. turtinę žalą už jo apgadintą automobilį. Papildomos apklausos metu paaiškino, kad dalį turtinės žalos A. jau atlygino, kitą dalį atlygins iki 2023-02-28. Su A. pasirašė raštišką susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurį galės pateikti tyrėjai prie bylos. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Daugiau nieko paaiškinti neturi (I t., b. l. 5-7, II t., 150-156).

Nukentėjusysis A. G. (A. G.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą pastatė 2022-09-25 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini)., prie namo. Jam prieš paliekant automobilį, jis dar buvo tvarkingas. 2022-09-26 apie 08.30 val. prabudęs, savo mobiliajame telefone, programėlėje „Viber“, rado žinutes iš savo draugės tėvo, kuriose buvo atsiųstos nuotraukos, jog yra sudaužytas jo automobilio žibintas ir nuversta prie namo stovėjusi šiukšlių dėžė. Po maždaug valandos laiko, išėjo į kiemą pasižiūrėti ir įsitikinti dėl savo automobilio būklės. Priėjęs pastebėjo, jog jo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas. Apgadintas galinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės sparnas, taip pat priekinis kairės pusės durelių langas. Taip buvo padaryta turtinė žala 300 euru. Po to jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Įtaria, jog tai galėjo padaryti iš chuliganiškų paskatų jam pažįstamas asmuo E. J., kadangi, kai jis pradėjo bendrauti su jo buvusia mergina, tarp jo ir įtariamo prasidėjo konfliktai. E. J. rašydavo grasinančias žinutes, kad neva susidoros su juo. Į policiją dėl grasinimų susidoroti nesikreipė. Buvo padaryta turtinė žala 300 eurų. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (I t., b. l. 8).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2022-09-26 jo merginos brolis A. V. (A. V.) paskambino E. J. ir paklausė, kodėl pastarasis apgadino jo automobilį. E. J. jam (A.) prisipažino, kad jis apgadino jo automobilį, pasakė, kad jis jam paskambintų tam, kad susitarti dėl žalos atlyginimo. Jis E. J. neskambino. Artimiausiu metu planuoja kreiptis į autoservisą dėl automobilio remonto. Kai jam bus išrašyta sąskaita, iš karto jos kopiją pateiks tyrimą atliekančiam pareigūnui. E. J., kuris apgadino jo automobilį, dalį padarytos turtines žalos atlygino, t. y. atlygino pusę turtinės žalos. Kitą dalį turtinės žalos Edgaras turi atlyginti po sausio 10 d., taip jie susitarė. Kadangi Edgaras pusę turtinės žalos atlygino, o antrą pusę pažadėjo atlyginti po sausio 10 dienos, todėl jis civilinio ieškinio neteiks ir pretenzijų jam neturi. Daugiau nieko paaiškinti neturi. Dar pamiršo paminėti pirminėse apklausose, kad minėtame automobilyje buvo padarytas įlenkimas kairės (keleivio) pusės durelėse. Dėl įbrėžimų priekinio kairės pusės durelių lango stiklo nori pažymėti, kad negali tiksliai nurodyti ar tuos įbrėžimus padarė E., ar jie jau buvo padaryti iki įvykio, todėl dėl to pretenzijų neturi. Savo automobilį „BMW“ buvo nuvaręs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistui, kuris apžiūrėjęs jį surašė preliminariai įvertinimą apgadinimų. Šį raštą pateikė tyrėjai prie bylos. Taigi dėl sudaužyto dešinės pusės žibinto padaryta 84 Eur žala, dėl subraižyto dešinės pusės sparno padaryta 292 Eur žala, o dėl įlenkimo kairės (keleivio) pusės durelėse padaryta 424 Eur žala. Bendrai išeina 800 Eur turtinė žala. Kaip minėjo, su E. buvo susitikę, dalį padarytos turtinės žalos jis atlygino, o likusią dalį žadėjo atlyginti po sausio 10-15 dienos. Galės pateikti raštišką susitarimą dėl likusios dalies žalos atlyginimo. Daugiau nieko pasakyti neturi (I t., b. l. 62-66, 77-81, 90-96).

Liudytojas A. G. (A. G.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. yra jo sūnus. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, bet šiuo automobiliu naudojasi, jį prižiūri ir tvarko jo sūnus A.. Sūnus A. jam pasakojo, kad 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje kažkoks jo pažįstamas vaikinas apgadino automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiek žino, automobilyje sudaužytas dešinės pusės žibintas, subraižytas dešinės pusės sparnas ir padarytas įlenkimas kairės (keleivio) pusės durelėse. Kartu su sūnumi A. suradę specialistą buvo nuvarę aukščiau minėtą automobilį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjęs specialistas preliminariai surašė įvertinimą dėl apgadinimų ir išdavė raštą. Nori pažymėti, kad dėl automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam turtinė žala nepadaryta, kadangi, kaip minėjo, šį automobilį prižiūri ir tvarko sūnus A.. A.pilnai atsako už šio automobilio priežiūrą. Nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju dėl įvykusio įvykio, nes jam nepadaryta jokios žalos. Daugiau nieko paaiškinti neturi (I t., b. l. 102-108).

Liudytojas A. V. (A. V.) parodė, kad pastoviai gyvena pažymoje nurodyti adresu. Pažįsta E. J., jis buvęs jo sesers K. V. vaikinas. Taip pat pažįsta A. G., jo sesuo su juo dabar draugauja. 2022-09-26 ryte jam būnant namuose, vienas draugas atsiuntė jam A. G. automobilio BMW nuotrauką. Nuotraukoje pamatė, kad automobilis stovi (duomenys neskelbtini) k. prie namo, kur gyvena jo sesuo, automobilyje išdaužtas galinis žibintas. Iš karto suprato, kad tai E. J. darbas. 09.36 val. paskambino E. J. į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini), tačiau jis nepakėlė ragelio, 12.02 val. jis jam perskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), tačiau jie kalbėjo labai trumpai. 17.05 val. jam vėl paskambino E. J., jis jo paprašė, kad pasakytų A. G., kad 2022-10-02 jis gaus atlyginimą ir galės servise suremontuoti jo automobilį. Daugiau nieko paaiškinti negali (I t., b. l. 114-118).

Liudytojas E. V. parodė, kad E. J. pažįsta, jis yra jo bendradarbis. 2022 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tiksliai jau datos nepamena, bet gali būti 25 dieną, jam paskambino bendradarbis E.ir paprašė, kad jis jį paimtų ir nuvežtų namo. Tiksliai jau valandos nurodyti negali, bet buvo jau vėlai vakare. E. nurodė kokiu adresu jis turi atvažiuoti jį paimti, bet šiuo metu jau adreso nurodyti negali, nes tikrai nepamena. Atvykus E.nurodytu adresu, pastarasis atsisėdo į jo vairuojamą automobilį „VW Tourego“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsisėdęs E. paprašė, kad jis dar jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, Vilniaus rajone. Jo manymu E. buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, tai suprato iš jo bendravimo. Kokiu tikslu ir ką jis veiks (duomenys neskelbtini) kaime, E. jam nesakė. E. nurodė, kur jam reikia jį nuvežti. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, E. parodė kur reikia važiuoti, o paskui vienoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, kokia gatvė, nepasakys, paprašė sustoti. Jis sustojo, o E. išlipo iš automobilio ir nuėjo. Jis pasiliko sėdėti automobilyje. Sėdėdamas automobilyje matė, kaip E. priėjęs prie stovinčio automobilio „BMW“, valst. Nr. jau nepamena, ištraukęs iš vidinės striukės kišenės kažkokią lazdelę pradėjo daužyti automobilį „BMW“. Tai pamatęs jis iš karto išlipo iš savo automobilio ir nubėgo greitai pas E. ir jį atitraukė, bei nutempė iki savo automobilio, kad jis nedaužytų automobilio. Aišku, kol jis bėgo iki E., pastarasis apgadino kažkiek automobilį. Tiksliai ką apgadino automobilyje „BMW“ Edgaras, pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio. Tiesiog pamatęs, kad E. pradėjo daužyti automobilį, nubėgo ir jį nutempė iki savo automobilio, o atsisėdę išvažiavo. Aplinkui nematė, kad būtų kažkokie žmonės, nes buvo naktis. Tiksliai kokia buvo valanda, pasakyti negali. Nori pasakyti, kad jis nežinojo, kad E.paprašė jo nuvežti jį (duomenys neskelbtini) kaimą daužyti (apgadinti) kažkokį automobilį. Apie savo ketinimus E. jam nieko nesakė. Nesakė kokiu tikslu jam reikia į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jeigu žinotų, kad E. taip darys, t. y. daužys svetimą automobilį, tikrai būtų jo nevežęs. Kai E. atsisėdo į jo automobilį, nematė, kad jis prie savęs turėtų kažkokį daiktą, jokios lazdelės (lazdos) nematė. Tik pamatė, kai E. priėjo prie automobilio „BMW“, ištraukė iš vidinės striukes kišenės daiktą, panašu į lazdelę. Kur E. padėjo tą lazdelę, ar tai su savimi turėjo toliau, ar tai išmetė, nežino, neatkreipė dėmesio. Asmeniškai jokių vaizdo įrašų, kaip Edgaras daužė automobilį „BMW“, nedarė ir neturi. Daugiau nieko paaiškinti neturi, viską, ką prisimina, papasakojo (I t., b. l. 123-129).

2022-09-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodyta, kad pareiškėjas A. G. parodė, kad laikotarpiu nuo 2022-09-25 23.00 val. iki 2022-09-26 07.50 val., adresu (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų buvo išdaužtas jam priklausančio automobilio galinis dešinės pusės žibintas, apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės durelių langas. Padaryta 300 euru žala (I t., b. l. 5-8).

2022-09-26 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „BMW“, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) stovi kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini)., priešais šviesios spalvos, dviejų aukštų namą. Automobilis stovi pastatytas priekiu į namo pusę. Automobilis stovi ant žvyro dangos. Už automobilio yra kelias žvyro dangos. Nuo dešinės automobilio pusės stovi vienas mažesnis žalios spalvos konteineris, o šalia jo, šiek tiek didesnis juodos spalvos konteineris. Netoli minėtų konteinerių auga medžiai. Nuo automobilio kairės pusės taip pat auga medžiai. Automobilio galinis dešinės puses žibintas išdaužtas. Šalia automobilio galinės dalies matomos kelios šukės. Ant priekinio dešinės pusės sparno, matosi galimai bato pėdos žymės su smėliu. Ant priekinio kairės pusės lango stiklo, matosi keli įbrėžimai, padaryti galimai aštriu daiktu. Bagažinė uždaryta. Teritorija filmuojama vaizdo kameromis iš kaimynų 54-1 namo. Vaizdo įrašo šiuo metu peržiūrėti ir pateikti galimybės nebuvo. Apžiūros metu paimtas sudaužytas žibintas (I t., b. l. 9, 15-18).

2022-09-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal IT bylą Nr. 01-1-36846-22 buvo susisiekta su pareiškėju A. G., kuris paaiškino, kad grasinimai, kurių jis sulaukė iš apklausoje nurodyto asmens, nėra realūs, todėl dėl to anksčiau jis į policiją nesikreipė ir šiuo metu pretenzijų jam neturi. Taip pat A. G. pranešė, kad sužinojo, jog vaizdo stebėjimo kamera, įrengta ant kaimynų namo adresu (duomenys neskelbtini), neveikia. Tuo adresu gyvenantys jo giminaičiai pranešė, kad šiuo metu vaizdo kamera yra išjungta (I t., b. l. 37-38).

2022-10-31 kitų objektų apžiūros protokoluose duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Apžiūrimas garso įrašas 2022/09/26_10:00:27, ID 92063867138. Garso įrašo data 2022-09-26. Garso įrašo pradžia: 10:00:27. Garso įrašo trukmė: 1 min. 51 sek. Garso įraše girdima, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina vaikinas, kuris prisistatė A. G. ir pranešė, kad iš po nakties adresu (duomenys neskelbtini), rado apgadintą (sudaužyta „fara“, šalia šiukšlių dėžė išversta) savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. nurodė, kad nežino kaip ir kokiomis aplinkybės galėjo būti apgadintas jo automobilis (I t., b. l. 130-132).

2022-12-12 UAB „(duomenys neskelbtini) s“ rašto dėl automobilio remonto duomenimis nustatyta, kad pagal pateiktas 2022-12-08 pažeidimų nuotraukas, automobilio „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) preliminari remonto kainą būtų: priekinio sparno remontas dažymas 292 Eur, galinių durų remontas ir dažymas 424 Eur, žibinto kaina 84 Eur, žibinto keitimas 10 Eur. Viso 810 Eur (I t., b. l. 85).

2023-01-06 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. pateikė raštą dėl automobilio remonto (I t., b. l. 82-84).

2023-01-23 įtariamojo E. J. susitarimo dėl žalos atlyginimo duomenimis nustatyta, kad jis pasižada nukentėjusiajam A. G. likusią dalį žalos atlyginti iki 2023-02-28 dienos (II t., b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino. Jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, savanoriško daiktų pateikimo protokolų duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. J. byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sugadino – A. G. (A. G.) priklausantį automobilį, kuriuo naudojasi A. G., t. y. tyčia sudaužė galinį dešinės pusės žibintą, subraižė priekinį dešinės pusės sparną bei įlenkė kairės (keleivio) pusės dureles ir tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė leisti sumokėti paskirtą baudą per 3 metus. Nukentėjusiajam taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo E. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. E. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį turtinės žalos, o kitą dalį įsipareigojo atlyginti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, taip pat neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Atsižvelgiant į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. J. už nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrus baudą, artimą minimaliai, t. y. 75 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnis).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, paskirtos baudos dydį, kaltinamajam nustatomas 36 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1, kuriame yra sudaužytas žibintas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas, o kompaktinis diskas su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. (E. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – voką Nr. 1, kuriame yra sudaužytas žibintas, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, o kompaktinį diską su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

E. J. (E. J.) išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 36 mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

E. J. (E. J.) taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė