Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui, Ričardui Sukackui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusio, dirbančio UAB „Vigeba“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. 2016 m. sausio 9 d. 16 val. 21 min (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę – V. Š. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - ir jį apgadino, P. B. su savim neturėjo ir policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos, techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B. paaiškino, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena. Jis paaiškino, kad 2016 m., sausio 9d. vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose, (duomenys neskelbtini), šiame kieme buvo ir UAB „Vigeba“, kurioje jis dirba direktoriumi, priklausantis automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jis atsidūrė (duomenys neskelbtini) namo kieme, kokiu tikslu jis ten buvo, ar jis vairavo automobilį, neprisimena. Jis prisimena tik tą momentą, kad kieme matė automobilį „Nissan X-Trail“, panašų į jo įmonės automobilį, pūtė į alkotesterį. Mano, kad atmintis jam buvo sutrikusi dėl kraujotakos sutrikimų, kurie pastaruoju metu jam pasitaiko dažnai. Išklausęs policijos pareigūno ir V. Š. parodymų yra priverstas pripažinti, kad jo vairuojamas automobilis apgadino V. Š. automobilį. Automobilio registracijos, techninės apžiūros ir draudimo dokumentai buvo automobilyje, joje esančioje daiktų dėtuvėje, kodėl jis jų nepateikė policijos pareigūnams, paaiškinti negali.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė prašo administracinę bylą prieš P. B. nutraukti, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios, dėl sveikatos sutrikimo jis buvo nepakaltinamumo būsenoje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad jos sutuoktinis S. Š. dirba Norvegijoje, naktį iš sausio 6 d. į sausio 7 d. ji savo automobiliu „Audi A6“ ruošėsi vežti vyrą į oro uostą. Automobilis stovėjo aikštelėje priešais daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyvena. Kadangi buvo itin šaltas metų laikas, snigo, po pietų jos vyras išėjo į kiemą nuvalyti sniego nuo automobilio, patikrinti, ar automobilis užsiveda. Po kurio laiko ji, žvilgterėjusi pro virtuvės langą, pamatė, kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis trenkėsi į jos automobilio galinę dalį. Vieną kartą atsitrenkęs, pavažiavo į priekį ir vėl stūmėsi atgal, taip tris kartus kliudė jos automobilio šoną ir galinę dalį. Matydama, kad automobilis nebando sustoti, ji bėgo į kiemą. Laiptinėje sutikusi savo vyrą S. Š., kuris pro laiptinės langą taip pat stebėjo, kaip automobilis kliudė jų automobilį. Išbėgę į kiemą, jie puolė priešais išvažiuojantį iš kiemo automobilį „Nissan X-Trail“, ji stovėjo automobilio priekyje, taip užtverdama jam išvažiavimą, sutuoktinis, priėjęs prie vairuotojo, kalbėjosi su juo, pajutęs alkoholio kvapą, apėjęs iš keleivio pusės ištraukė raktelius iš automobilio užvedimo spynelės. Tuomet išlipęs iš automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, P. B., ėmė triukšmauti, garsiai šaukti, kad jie, neva, nori pasisavinti jo automobilį. Išgirdusi triukšmą, į kiemą išėjo kaimynė, kuri savo mobiliuoju telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki policijos atvykimo P. B. pasitraukė iš tos vietos, kur jų buvo sulaikytas, buvo išėjęs iš kiemo, tačiau kuris jis nuėjo nematė, atvykę pareigūnai jį atsivedė prie jo automobilio. Ji girdėjo, kaip P. B. prisipažino pareigūnams, kad jis vairavęs ir kliudęs kitą automobilį.

Liudytojas V. V., Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnas, parodė, kad 2016 m. sausio 9 d. gavus pranešimą apie eismo įvykį, vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Pareigūnams atvykus automobilis „Nissan X-Trail“ buvo netoli išvažiavo iš daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo, priekiu į gatvę, automobilis „Audi A6“, kurį, kaip nurodė įvykio vietoje buvusi šio automobilio savininkė, stovėjo aikštelėje. Apžiūrėjus abu automobilius, akivaizdžiai matomus jų apgadinimus, įvertinus rastų dažų ant automobilio „Nissan X-Trail“ kėbulo, išmatavus apgadinimų aukščius, sulyginus abiejų automobilių apgadinimus, abejonių dėl nukentėjusios paaiškinimų nekilo. Apžiūrėjus įvykio vietą buvo galima spręsti, kad P. B. vairuojamas automobilis „Nissan X-Trail“ atbuline eiga kliudė aikštelėje stovintį automobilį „Audi A6“. P. B. įvykio vietoje elgėsi neadekvačiai, vienu metu jis pripažino vairavęs automobilį ir galėjęs važiuodamas atbuline eiga atsitrenkti į kitą automobilį, kitu metu tai neigė, matėsi, kad jis yra neblaivus. Įsodinus į tarnybinį automobilį, jis ėmė siūlyti kyšį pareigūnams, todėl buvo iškviestos specialiosios tarnybos, P. B. išvežtas į Kelmės rajono PK. Dėl eismo įvykio aplinkybių P. B. buvo apklaustas policijos komisariate praėjus porai valandų po jo išvežimo iš eismo įvykio vietos. P. B. pripažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį.

2016 m. sausio 9 d. eismo įvykio schemoje (8 b. l.) užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kieme, automobilių „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio, šių automobilių apgadinimai.

Iš eismo įvykio schemos matyti, kad automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi netoli išvažiavimo iš kiemo aikštelės, priekiu atsuktas į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį; automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi aikštelėje įstrižai, dešiniuoju šonu į namą (duomenys neskelbtini), priekinė automobilio dalis yra prie aikštelės krašto, bordiūro, automobilio galas atsuktas į stovėjimo aikštelės vidurį; apgadintas automobilio „Nissan X-Trail“ galinis bamperis, automobiliui “Audi A6“ apgadintas galinis bamperis ir bagažinės dangtis.

Foto nuotraukose (16-21 b. l.), kuriose policijos pareigūnas fiksavo eismo įvykio vietą ir galimai eismo įvykio metu atsiradusius automobilių apgadinimus, matyti apgadinti automobilių „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniai bamperiai.

Iš alkotesterio parodymų (9 b. l.) matyti, kad P. B. 2016 m. sausio 9 d. 16 val. 34 min nustatytas 1,25 promilių girtumas.

Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (29-45 b. l.) matyti, kad P. B. 2014 m. rugsėjo 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 405 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 17 mėnesių, bauda sumokėta 2014 m. gruodžio 22 d., specialiosios teisės atėmimas vykdomas nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. vasario 18 d.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą administracinėje byloje galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nukentėjusiosios V. Š. ir policijos pareigūno V. V. parodymais abejoti nėra pagrindo, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nesustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie dėl kažkokių priežasčių, siekiant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apkalbėti, nėra. V. Š. parodymai nuoseklūs, logiški, neprieštaringi, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Nukentėjusioji V. Š. teisme patvirtino, kad ji per langą matė, kaip jai nepažįstamas automobilis, išvažiuodamas iš aikštelės, stumdydamas į priekį ir atgal, važiuodamas atbuline eiga tris kartus trenkėsi į jos automobilį, girdėjo atitrenkimo garsą, išbėgusi į kiemą kartu su savo sutuoktiniu S. Š. sulaikė šį automobilį. Ji patvirtino, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B.. Policijos pareigūnas V. V., atlikęs eismo įvykio įforminimo veiksmus, parodė, kad abiejų automobilių įlenkimų lokalizacija, jų išsidėstymas kieme, patvirtino nukentėjusiosios V. Š. parodymus, abejonių nekėlė, kad P. B. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „Audi A6“ ir jį apgadino. P. B. apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina alkotesterio parodymai, kurie jokiais įrodymais nėra nuginčyti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. B. iš esmės neginčija, kad jis 2016 m. sausio 9 d. vairavo įmonei priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“ ir juo apgadino V. Š. automobilį „Audi A6“, tačiau tvirtina, kad tai padarė ne tyčia, o dėl ligos, nes įvykio aplinkybių jis neprisimena, sprendžia, kad tuo metu jam buvo sutrikusi kraujotaka. ATPK 19 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. P. B. darbingas, dirbantis įmonės direktoriumi, jokių duomenų apie savo psichikos sutrikimus nepateikė, nėra jokių duomenų, kad jis nesuvokia savo veiksmų ir jų pasekmių, todėl taikyti ATPK 19 straipsnio nuostatas jo atžvilgiu nėra pagrindo. P. B. pozicija vertinama kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad P. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairuodamas automobilį „Nissan X-Trail“ daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo aikštelėje, nebuvo pakankamai atidus aplinkai, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kiemo aikštelėje stovėjusį V. Š. automobilį „Audi A6“, ko paekoje jį apgadino, todėl jo veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėtis. P. B. 2014 m. rugsėjo 19 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už analogiško pažeidimo – vairavimą apsvaigus – padarymą, šiuo nutarimu paskirtoji bauda sumokėta, tačiau teisės vairuoti atėmimo terminas eismo įvykio padarymo metu, t. y. 2016 m. sausio 9 d., nebuvo pasibaigęs, todėl laikytina, kad jis naują pažeidimą - vairavimą apsvaigus nuo alkoholio - padarė turėdamas neišnykusį baustumą už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jo veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sudėtis.

Pagal KET 16 punkto nuostatas motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir pareigūnų reikalavimu pateikti transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą. Kadangi P. B. pareigūnams šių dokumentų nepateikė, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad šie dokumentai buvo automobilyje, paneigti transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktu (14 b. l.), kuriame nurodyta, kad prieš išvežant automobilį į saugojimo aikštelę, apžiūrėjus jį, jame rasti akiniai, trys poros batų, liniuotė, vamzdeliai.

P. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pakartotinumas ir apsvaigimas nuo alkoholio yra jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės ir tai nesunkina jo padėties. Kaltės jis nepripažino. Nepaprastų aplinkybių, dėl kurių būtų neišvengiamas vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, būtinojo reikalingumo sąlygų nenustatyta, P. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti jo padėtį nėra pagrindo. Skiriant nuobaudą P. B. atsižvelgiama į tai, kad jo padarytas pažeidimas yra pavojingas visuomenei, nes vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio jis kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, gyvybei bei sveikatai. Be to, iš nukentėjusios parodymų, eismo įvykio schemoje užfiksuoto P. B. vairuoto automobilio padėties galima daryti išvadą, kad P. B. mėgino pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau savo ketinimo įgyvendinti nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio. Be to, už analogišką pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio – P. B. neteko teisės vairuoti transporto priemones, nepasibaigus šios sankcijos taikymo laikotarpiui vėl sėdo už vairo apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio baustumo nepadarė, teismo taikytos nuobaudos tikslo nepasiekė, P. B. linkęs nusižengti, nepaisyti įstatymo jam taikytų apribojimų. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad P. B. dirba, jam skirtina itin griežta nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankcijoje – didžiausia bauda, taikoma asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo įrankis arba tiesioginis objektas konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam jis nuosavybės teisėmis priklauso – pažeidėjui ar kitam asmeniui. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. P. B. – UAB „Vigeba“ direktorius, kuris ir vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę, todėl švelninti nuobaudą ir netaikyti transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 130² straipsnyje, konfiskavimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

- pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir nubausti 11 Eur (vienuolikos eurų) bauda.

- pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda;

- pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, ir nubausti 1440 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi P. B. galutinę nuobaudą paskirti 1440 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimties eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini, - konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.