Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3112-992/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-19
Bylos Nr.
e1-3112-992/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26783-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3112-992/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26783-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. K. 2024 m. liepos 13 d., apie 7.30 val., greta pastato, esančio Titnago g. 33, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 12 d., apie 23.00 val., susitiko su trimis draugais ir leido laiką bare „Trys pliusai“. Bare gėrė degtinę, kokteilius. 2024 m. liepos 13 d., apie 5.00 val., jis su dviem draugais taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes ten visi gyvena. Draugas M. V. (M. V.) išėjo namo, o jis su P. B. apie 6.30 val. užsinorėjo pavalgyti, todėl per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę išsinuomojo automobilį. Jautėsi gerai. Kaip minėjo, iš vakaro keturiese išgėrė vieną butelį degtinės, jis išgėrė dar du alkoholinius kokteilius. Išsinuomotu automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuvažiavo link „McDonald‘s“ restorano, kuris yra prie „Depo“ parduotuvės. Užsisakė pavalgyti, pavalgę nuvažiavo namų link ir apie 7.30 val. važiuodamas Titnago g., Vilniuje, išgirdo, kaip policijos pareigūnai prašo sustoti. Policijos tarnybinis automobilis važiavo iš paskos. Jis pavažiavo kelkraščio link ir sustojo. Pareigūnai jo paklausė, kur važiuoja, siūlė pasitikrinti neblaivumą. Patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Jis su P. B. išsikvietė taksi automobilį ir grįžo namo. Jam labai gaila ir gėda dėl to, ką padarė. Kodėl vairavo neblaivus, negali pakomentuoti (el. b. 1 t., 46 – 48 b. l.).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 13 d., apie 7.36 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti į Maksimiškių g. 4, Vilniuje, kur pranešėjas pastebėjo pavojingai manevruojantį ir nesaugiai važiuojantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas įtarė, kad vairuotojas galimai neblaivus ir nurodė, kad minėtas automobilis sustojo „McDonald‘s“ aikštelėje. 2024 m. liepos 13 d., 7.43 val., atvyko nurodytu adresu ir pastebėjo, kad pranešime nurodytas automobilis stovi prie maitinimo įstaigos „McDonald‘s“. Sustoję automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia parduotuvės „Depo“, esančios Maksimiškių g., Vilniuje, pastebėjo, kaip automobilis „Peugeot“ pradeda važiuoti link išvažiavimo iš maitinimo įstaigos prieigų. Buvo priimtas sprendimas važiuoti paskui automobilį. Važiuodami automobiliui iš paskos, matė, kad vairuotojas neparodė posūkio signalo sukdamas į dešinę, Dubliškių g. link, taip pat netolygiai greitėjo. Sustabdė šį automobilį Dubliškių g., netoli pastato, esančio Titnago g. 33, Vilniuje. Nuo „Peugeot“ automobilio vairuotojo juto stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojas M. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą, paklaustas, ar 2024 m. liepos 13 d. vartojo alkoholinius gėrimus, paaiškino, kad prieš 2 val. išgėrė vieną kokteilį. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu, 7.53 val., M. K. buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas. Antru pūtimu, 8.13 val., - 2,03 prom. neblaivumas. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo M. K. draugas, kuris prisistatė kaip P. P. B. ir paaiškino, kad nematė M. K. vartojant alkoholio, kartu negėrė, tačiau vėliau patvirtino, kad kartu su M. K. gėrė alų (el. b. 1 t., 42 – 45 b. l.).

Iš tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, kokias nurodė liudytoju apklaustas pareigūnas M. P. (el. b. 1 t., 10 – 11 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateikti garso įrašai ir nustatyta, kad 2024 m. liepos 13 d., 7.30 val., į BPC paskambinęs pranešėjas nurodė, jog sidabrinės spalvos automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Pranešėjas teigė, automobilis stovi aikštelėje šalia „McDonald‘s“ restorano ir parduotuvės „Depo“, Maksimiškių g., Vilniuje. Įtarimą dėl neblaivumo pranešėjui sukėlė vairavimo būdas ir vairuotojo elgesys užsisakant maisto „McDonald‘s“ restorane. Be to, 2024 m. liepos 13 d., 7.41 val., į BPC paskambinusi pranešėja nurodė, kad Maksimiškių g. 4, Vilniuje, „McDonald‘s“ stovėjimo aikštelėje, nuomojamo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neadekvačiai vairuoja (užvažiavo ant bortelio, įvažiavo į priešingą juostą). Pranešėja buvo priėjusi prie vairuotojo ir jai įtarimų dėl neblaivumo sukėlė jo išvaizda (el. b. 1 t., 81 – 85 b. l.).

Iš neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose pateiktų duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 13 d. 7.56 val. M. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyta, kad M. K. eiti tiesia linija negali, pirštu pataikyti į nosies galą gali. M. K. pareigūnams paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 2 val., todėl buvo atlikta neblaivumo patikra ir nustatyta, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253 (patikros sertifikatas Nr. 2069853, galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d.) 2024 m. liepos 13 d. 7.53 val., pirmuoju pūtimu M. K. nustatytas 2,07 promilių girtumas, o 8.13 val. antruoju pūtimu nustatytas 2,03 promilių girtumas. M. K. su tikrinimo rezultatais pasirašytinai sutiko (el. b. 1 t., 17 – 20 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 1 t., 76 – 78 b. l.).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų nustatyta, kad 2023 m. gamybos automobilio „Peugeot 2008“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 21 560 eurų (el. b. 1 t., 79 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, M. K. savo kaltę dėl vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, visiškai pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. M. K. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų duomenys ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas. Įvertinus tai, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad M. K. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis M. K. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu, siūlomomis skirti baudžiamojo poveikio priemonėmis (el. b. 1 t., 102 – 107 b. l.).

Skirdamas bausmę M. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 2,03 prom. girtumas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytina, kad praeityje M. K. teistas nebuvo, per pastarųjų trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas keturis kartus, įskaitant ir už tai, kad būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kai tikrinimo metu buvo nustatytas 1,21 promilių girtumas, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas. Duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje taip pat nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės prašomo dydžio baudos bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Nors M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir neprašė nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo principu ir atsižvelgęs į tai, kad M. K. praeityje neteistas, administracine tvarka per trejų metų laikotarpį baustas keturis kartus, yra dirbantis, kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, už padarytą nusikaltimą jam skiriama ne minimalaus dydžio sankcijoje nustatyta bauda, konstatuoja, kad M. K. nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas, kuris leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti gaunamas pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, vairavo automobilį, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kaltininkui skirtinas vidurkio dydžio (skaičiuotino nuo vienerių iki penkerių metų) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 15 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo M. K. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad minėto automobilio savininko ar valdytojo atstovai būtų žinoję, apie tai, jog M. K. vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Peugeot“, kaina su PVM Lietuvoje 21 560 eurų (el. b. 1 t., 79 b. l.), todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. 1 t., 63 – 66 b. l.) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. K. išieškoti automobilio „Peugeot“ vertę atitinkančią 21 560 (dvidešimt vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų) sumą.

M. K. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

Išaiškinti M. K., kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti M. K., kad:

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

2. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Viktorija Šelmienė