Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. Ž. teismo posėdyje sumažinusi reikalavimą dėl išlaikymo iki 200 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui, prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir nustatyti vaikų gyvenamą vietą su ja. Paaiškino, jog atsakovas daugiau kaip pusę metų gyvena su kita moterim, pas juos ateina tik penkioms minutėms, dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, todėl vaikai jo bijo. Nurodė, jog ilgai ėjusi prie šio sprendimo ir nutarusi, kad santuoką tęsti nebėra prasmės. Bendro ūkio kartu nebeveda nuo spalio mėnesio. Pažymėjo, jog gyvenant santuokoje vyras prieš ją naudojo smurtą, bet ji niekur nėjusi ir šių faktų nefiksavusi. Mano, jog atsakovas kaltas dėl jų santuokos iširimo, nes paliko šeimą ir gyvena su kita moterim. Nurodė, jog vaikai tėvo beveik nemato, jie nori gyventi su ja, ji dirba keturias dienas ir keturias dienas turi laisvas.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. Narmontas teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi tai labiausiai atitinka vaikų interesus, tokia yra ir vyresniojo sūnaus A. nuomonė, mažesnio sūnaus, Eriko, gimusio (duomenys neskelbtini), nuomonė dėl jo mažo amžiaus neišklausyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškinio teismui bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (6 b. l.) teismas nustatė, jog J. Ž. (ikisantuokinė pavardė – „F.”), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota 2004 m. lapkričio 6 d. Mažeikių r. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 350. Jų šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai – A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (7–8 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Minėtojo kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta kitos šalies kaltės prezumpcija, t. y. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kai vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pažymėtina, jog ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo ir pripažino neištikimybės faktą, t. y. pripažino faktą, kuriuo kita proceso šalis (ieškovė) grindžia savo reikalavimą (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, jog šalių santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „Ž.“, atsakovui – jo turima pavardė „Ž.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras.

Iš esmės byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), išreikštą norą po tėvų santuokos nutraukimo gyventi su mama, t.y. ieškove J. Ž., į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktą išvadą (47 b. l.) bei atstovo paaiškinimą, po santuokos nutraukimo nepilnamečių A. Ž. ir E. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina J. Ž..

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Minėta, jog ieškovė, sumažinusi reikalavimą dėl išlaikymą, prašė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, o atsakovas sutiko teikti minėto dydžio išlaikymą.

Nepilnamečiai A. ir E. Ž. atitinkamai yra aštuonerių ir trejų metų amžiaus. Ieškovė dirba, jos pajamas sudaro apie 1 092 Lt darbo užmokesčio per mėnesį (14 b. l.), atsakovas taip pat dirba, už 2012-05–2013-05 mėn. gavo apie 1 368 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį (37 b. l.). Byloje nustačius, kad abu sutuoktiniai dirba, įvertinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo A. Ž. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams A. Ž. ir E. Ž. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė, su kuria lieka gyventi vaikai, skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, nes tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai (LR CK 3.157, 3.190 straipsniai). Vaikams skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis LR CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytina skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 2013-05-07 nutartimi mokėtinas 144 Lt dydžio žyminis mokestis ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo teisme priėmimo (18 b. l.), be to, ji įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 288 Lt žyminio mokesčio (144 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 200 Lt x 2 v. x 12 mėn. ? 4 800 Lt x 3 %) bei 10 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2004 m. lapkričio 27 d. Mažeikių r. CMS, įrašo Nr.350, tarp ieškovės J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl kito sutuoktinio kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. Ž. palikti jos santuokinę pavardę „Ž.”, atsakovui A. Ž. jo pavardę – „Ž.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų – A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina ieškove J. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. gegužės 7 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. Ž. nepilnamečių vaikų A. Ž. ir E. Ž. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

288 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai) žyminio mokesčio;

10 Lt (dešimt litų ) pašto išlaidų.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.