Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-821-120/07 pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams A. V. , Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro notarei Renatai Šerpytienei, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl paveldėjimo teisės liudijimo bei nuosavybės teisės registro įrašų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) Pripažinti negaliojančia Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro notarės R. Šerpytienės 2005-10-11 išduoto A. V. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. R1-6768) dalį dėl ¼ dalies palikėjo J. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo ir nustatyti, kad J. A. , mirusio 2003-10-08 d., ½ dalį turto paveldi mirusiojo vaikaitis A. V. , a.k. (duomenys neskelbtini)

2) Pripažinti negaliojančia atsakovo A. V. nuosavybės teisių į 1/8 dalį buto, esančio Raugyklos g. 15-15, Vilniuje, registraciją nekilnojamojo turto registre ir nustatyti, kad A. V. nuosavybėn įregistruota 2/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

3) atmesti ieškinį likusioje dalyje.

4) Priteisti valstybės naudai žyminio mokesčio bei pašto išlaidų: iš ieškovės S. A. - 652,89 Lt, iš atsakovo A. V. - 217,63 Lt.

5) Priteisti iš ieškovės S. A. atsakovo A. V. naudai 350 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir J. A. ginčo butą įgijo iš bendrų lėšų, todėl butas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovės argumentus, kad pinigus butui pirkti ji buvo gavusi pagal dovanojimo sutartis iš sūnų T. M. ir M. M. , paneigė rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovės sūnus T. M. ieškovei 30000 Lt sumą dovanojo 1995-08-23, t.y. maždaug trys metai iki buto (duomenys neskelbtini)pirkimo 1998-11-12. Teismas pažymėjo, kad šie pinigai buvo panaudoti buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pirkimui 1995-08-21, nes tokia aplinkybė buvo užfiksuota 1995-08-24 pateiktoje deklaracijoje. Tuo tarpu ieškovės sūnus M. M. 30000 Lt sumą ieškovei dovanojo 1998-11-15, t.y. po to, kai butas jau buvo nupirktas. Teismas konstatavo, jog byloje nebuvo pateiktas joks rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad J. A. pripažino, jog ginčo butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Teismas liudytojų T. M. ir M. M. parodymus vertino kritiškai, kadangi šie asmenys su ieškove yra susiję giminystės ryšiais, o turto registre registruotino turto bendrumo prezumpcija gali būti paneigta rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais.

Teismas pažymėjo, kad oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtino, kad nekilnojamojo turto registro įstaigoje įregistruotas ginčo butas nebuvo įsigytas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl ieškinio aplinkybių įrodinėjimas liudytojų parodymais prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl ginčo buto įgijimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad 2005-09-21 notarės R. Š. išduotas nuosavybės teisės liudijimas (notarinio registro Nr. R1-6385), patvirtinantis, kad J. A. priklauso ½ dalis bendro turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įgyto gyvenant santuokoje su S. A. , yra teisėtas ir ieškovės ieškinyje neginčytas, todėl teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų ribų ir nėra pagrindo minėtą liudijimą panaikinti. Teismas konstatavo, jog buto nuosavybės teisių registracija J. A. vardu yra teisėta ir nėra pagrindo jos naikinti, kadangi nenuginčytas dokumentas, kurio pagrindu ši registracija atlikta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2006 nustatė, kad po palikėjo J. A. mirties jo turtą paveldėjo pagal įstatymą sutuoktinė S. A. ir vaikaitis A. V. (palikėjo duktė D. A. (vaikaičio motina) mirė iki palikimo atsiradimo) ir byloje buvo kilęs ginčas, ar vaikaitis įgijo teisę paveldėti atstovavimo teisę ar kaip antros eilės įpėdinis, ar turi teisę į 3/4 ar 1/2 dalį palikimo. Minėtoje byloje sutuoktinei S. A. buvo pripažinta teisė į pusę palikimo ir vaikaičiui A. V. kaip antros eilės įpėdiniui – irgi į pusę palikimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ir atsakovas turi teisę paveldėti po 1/2 dalį palikėjo J. A. turto, ieškovės reikalavimus dėl viso paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo bei A. V. nuosavybės teisių į ginčo butą registracijos nekilnojamojo turto registre pripažinimo negaliojančiais tenkino iš dalies ir 2005-10-11 atsakovui A. V. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl 1/4 dalies palikėjo turto paveldėjimo pripažino negaliojančia ir atsakovo A. V. nuosavybės teisių į 1/8 dalį ginčo buto registraciją nekilnojamojo turto registre pripažino negaliojančia. Teismas likusioje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus (LR CK 3.82 str., 3.87 str., 3.88 str., 3.89 str., 5.11 str. 1 d. 1 p., 2 p., 5.11 str. 2 d., 5.12 str., 5.13 str., CPK 3 str. 5 d., 86 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė S. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-06-05 sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas neteisingai vertino Brangų turtą įsigijusio arba įgyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo 1998-11-18 deklaraciją. Pats faktas, kad deklaracija pateikta būtent ieškovės vardu patvirtino, kad turtą ji įsigijo asmeninės nuosavybės teise, bet ne kartu su vyru. Tam, kad nekiltų abejonių, jog butas įgyjamas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams patarus, J. A. raštu pareiškė, kad pinigus, gautus iš veiklos pagal patentą, atiduoda žmonai S. A. . J. A. rašytinis patvirtinimas apie uždirbtų pinigų perdavimą buvo jų dovanojimas ginčo buto pirkimui.

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktų dviejų pinigų dovanojimo sutarčių, pagal kurias ieškovė iš savo sūnų M. ir T. M. gavo pinigus butui pirkti. Minėtos pinigų dovanojimo sutartys byloje nebuvo nuginčytos, todėl turėjo būti vertinamos kaip įrodymai, įsigyjant butą asmeninėn nuosavybėn. Teismo sprendimo argumentas, kad gautos lėšos galimai buvo panaudotos buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, nepagrįstas jokiais įrodymais.

3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buto pirkimo – pardavimo sutartyje nuorodos dėl asmeninės nuosavybės nebuvimas yra aplinkybė, savaime patvirtinanti jungtinę nuosavybę. 1998 m. galioję įstatymai tokios nuorodos įtvirtinimo tvarkos nenumatė, tad toks teismo reikalavimas nesiderino su CK 1.5 str. įtvirtintu protingumo principu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 2 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių sandorių sudarymu, taikomas sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. teismas šioje byloje turėjo vadovautis 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d.

4) Teismas buvo nenuoseklus. Teismas pažymėjo, kad negali spręsti nuosavybės teisės liudijimo, kuriuo ½ buto dalis buvo priskirta ieškovės sutuoktiniui, galiojimo klausimo, kadangi toks liudijimas nebuvo byloje ginčijamas. Vienok, teismas bendrais bruožais nagrinėjo minėto nuosavybės liudijimo išdavimo pagrįstumą. Teismas neįvertino fakto, jog tuo atveju, jei butas priklausytų ieškovei ir sutuoktiniui jungtinės nuosavybės teise, kiltų klausimas dėl kompensacijos, sumažinant paveldėtiną turtą ir priteisiant iš kitų palikėjų bendroje turto masėje esantį ieškovės asmeninį turtą pagal CK 3.118 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Teismas nepagrįstai nagrinėjo klausimus, kurių šiame teismo procese šalys nekėlė.

Atsakovai VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro notarė R. Šerpytienės atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-06-05 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas A. V. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2006 pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams A. V. , Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarei Renatai Šerpytienei, VĮ Registrų centrui dėl paveldėjimo teisės liudijimų pakeitimo ir nekilnojamojo turto registracijos pripažinimo negaliojančia, nustatytos aplinkybės turi prejudicinio fakto reikšmę nagrinėjamai bylai, nes nurodytoje byloje dalyvavo tie patys asmenys (LR CPK 182 str. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartimi buvo pripažinta S. A. ir A. V. teisė paveldėti po 1/2 dalį palikėjo J. A. , mirusio 2003 m. spalio 8 d., turto.

Pirmosios instancijos teismas buvo nuoseklus ir padarė teisingą išvadą, kad negali spręsti nuosavybės teisės liudijimo, kuriuo ½ buto dalis buvo priskirta ieškovės sutuoktiniui, galiojimo klausimo, kadangi toks liudijimas nebuvo byloje ginčijamas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį likusioje dalyje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ginčo buto nuosavybės teisių registracija J. A. vardu yra teisėta ir nėra pagrindo jos naikinti, kadangi nenuginčytas dokumentas, kurio pagrindu ši registracija buvo atlikta. Tai, kad apeliantei nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą ir spręsdamas dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdžio ir esmės, peržengė ieškinio ribas (LR CPK 265 str.). Tai, kad dalis ginčo buto yra registruota J. A. vardu, neužkerta kelio ieškovei S. A. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą išdavimo, nes ji turi teisę paveldėti ½ dalį palikėjo J. A. , mirusio 2003 m. spalio 8 d., turto.

Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, pagrįstai ir teisingai pripažino negaliojančia Vilniaus m. 8-ojo notarų biuro notarės R. Šerpytienės 2005-10-11 išduoto A. V. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. R1-6768) dalį dėl ¼ dalies palikėjo J. A. turto paveldėjimo ir nustatė, kad J. A. , mirusio 2003-10-08 d., ½ dalį turto paveldi mirusiojo vaikaitis A. V. , tuo užtikrinant tinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartimi nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia atsakovo A. V. nuosavybės teisių į 1/8 dalį buto Raugyklos g. 15-15, Vilniuje, registraciją nekilnojamojo turto registre ir nustatė, kad A. V. nuosavybėn įregistruota 2/8 dalys buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nes nuosavybės teisės į teismo sprendimu papildomai nustatytas paveldimo turto dalis registruotinos nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, užtikrino tinkamą civilinių teisių gynimą, neviršydamas savo kompetencijos, pripažindamas konkrečias teises ir pakeisdamas teisinį santykį (LR CK 1.138 str.).

Kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad šioje byloje teismas turėjo nagrinėti kompensacijos klausimus pagal CK 3.118 str. 3 d., nes jokie reikalavimai kompensacijų klausimais byloje nebuvo pareikšti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Brangų turtą įsigijusio arba įgyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo 1998-11-18 deklaraciją (b.l. 21), kaip patvirtinančią aplinkybę, kad ieškovė ir J. A. ginčo butą įgijo iš bendrų lėšų ir sukūrė bendrąją jungtinę nuosavybę. Tai yra akivaizdu, nes nurodytoje deklaracijoje S. A. pateikė oficialius duomenis dėl buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įsigijimo lėšų, nurodydama deklaruotas pajamas butui įsigyti: iš ūkinės komercinės veiklos – t.y. pagal sutuoktinio J. A. patentus (Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1256-608/2005, b.l. 61-62) gautos pajamos sudarė 55800 Lt (civilinė byla Nr. 2-1256-608/2005, b.l. 63), bei šeimos narių J. A. , S. A. santaupos – kiekvieno po 3100 Lt, t.y. iš viso 6200 Lt.

Pats faktas, kad deklaracija buvo pateikta būtent ieškovės vardu, savaime nepatvirtino, kad turtą ji įsigijo asmeninės nuosavybės teise. J. A. rašytinis patvirtinimas, kad jis atiduoda žmonai S. A. 58900 Lt sumą, gautą dirbant pagal patentus, butui pirkti (civilinė byla Nr. 2-1256-608/2005, b.l. 61-63), neįrodo J. A. valios dovanoti pinigus sutuoktinei S. A. , nes sąvoka „atiduodu“ reiškia patį pinigų perdavimo faktą. Kolegija pažymi, kad S. A. minėtoje deklaracijoje nėra nurodžiusi pastabos, kad iš ūkinės komercinės veiklos gautos lėšos jai yra dovanotos ir butas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, juolab, kad dar 1995 metais pateiktoje deklaracijoje dėl kito buto S. A. aiškiai įvardino lėšas, gautas dovanojimo būdu (civilinė byla Nr. 2-1256-608/2005, b.l. 56).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktas pinigų dovanojimo sutartis. Tai, kad 1995-08-24 deklaracijoje (civilinė byla Nr. 2-1256-608/2005, b.l. 56) buvo nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įsigijimui buvo panaudota ieškovės sūnaus T. M. ieškovei padovanota 30000 Lt suma pagal 1995-08-23 dovanojimo sutartį (b.l. 24), patvirtino tą aplinkybę, kad ši suma jau buvo panaudota buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, t.y. maždaug trys metai iki buto (duomenys neskelbtini) pirkimo (1998-11-12). Tai, kad 1998-11-15 dovanojimo rašte (civilinė byla Nr. 2-1256-608/2005, b.l. 25-26) nurodyta, kad ieškovės sūnus M. M. 30000 Lt sumą ieškovei dovanojo, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes šis dovanojimo raštas buvo sudarytas po to, kai buvo įsigytas butas (duomenys neskelbtini) (1998-11-12) ir nebuvo įvardintas 1998-11-18 deklaracijoje (b.l. 21), tuo patvirtinant, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buto pirkimo – pardavimo sutartyje nuorodos dėl asmeninės nuosavybės nebuvimas patvirtina jungtinę nuosavybę, nes ieškovė nepaneigė santuokos metu įgyto turto - buto Raugyklos g. 15-15 - priklausomybės abiems sutuoktiniams (turto įsigijimo metu galiojusi LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d.).

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 177 str. -178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė