Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo V. D. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria jo prašymas pradėti privataus kaltinimo bylą prieš A. Š. paliktas nenagrinėtu ir jam grąžintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo byloje nukentėjusysis V. D. kaltina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad šis 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 13 val. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kumščiu smogė jam į kairės akies sritį, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas V. D. prašymą pradėti privataus kaltinimo bylą prieš A. Š. paliko nenagrinėtą ir grąžino nukentėjusiajam. Teismas nurodė, jog nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pakeitimais (įstatymas Nr. XIII-626 (toliau – Įstatymas)) pripažintas netekusiu galios BPK XXX skyrius, reglamentavęs privataus kaltinimo bylų procesą. Šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis tokių bylų nagrinėjimo nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju V. D. prašymas pradėti privataus kaltinimo bylą prieš A. Š. nebuvo pradėtas nagrinėti, todėl nutarė, kad privataus kaltinimo bylos procesas pagal nukentėjusiojo skundą nėra galimas. Teismas nutartyje nukentėjusiajam išaiškino teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl galimai jo pažeistų teisių gynimo.Skundu nukentėjusysis V. D. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš esmės. Cituodamas skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, jis tvirtina, kad privataus kaltinimo byloje jau buvo paskirti teismo posėdžiai, tačiau nei vienas iš jų neįvyko ne dėl jo paties kaltės. Atsiliepimų į nukentėjusiojo skundą negauta.Skundas tenkinamas.Kaip galima suprasti iš skundo turinio, nukentėjusysis V. D. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo prašymas pradėti privataus kaltinimo bylą prieš A. Š. nebuvo pradėtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, ir mano priešingai – nurodo, kad byloje buvo paskirti teismo posėdžiai, tačiau jie neįvyko ne dėl jo kaltės. Tuo remdamasis nukentėjusysis prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžinti teismui. Su šiuo reikalavimu skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Iš tiesų, pagal Įstatymo 14 straipsnį, nuo 2017 m. spalio 1 d. buvo pripažintas netekusiu galios BPK XXX skyrius, reglamentavęs privataus kaltinimo bylų procesą. To paties įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Taigi, ši teisės norma skirta tam, kad užtikrintų sklandų pereinamąjį laikotarpį ir teisinių santykių stabilumą. Visgi, apylinkės teismas šią teisės normą taikė netinkamai, kas lėmė nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo nukentėjusiojo prašymą pradėti privataus kaltinimo bylą prieš A. Š. palikti nenagrinėtu. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis V. D. dar 2017 m. birželio 20 d. prašymu kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo prieš A. Š. (1 b. l.). 2017 m. birželio 23 d. rezoliucija šis jo prašymas buvo priimtas ir paskirtas taikinamasis posėdis, šaukimais į šį posėdį iškviesti V. D. ir A. Š., iš prokuratūros išreikalauta ikiteisminio tyrimo byla (1-7 b. l.). Taikinamojo posėdžio metu V. D. ir A. Š. nesusitaikė, todėl nukentėjusiojo pareiškimas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti iš esmės teisiamajame posėdyje 2017 m. rugsėjo 26 d. (9 – 10 b. l.). Pirmojo teisiamojo posėdžio metu paaiškėjo aplinkybė, kad kaltinamasis A. Š. gerai nemoka lietuvių kalbos, todėl teismas pripažino, kad šiuo atveju jam turi būti užtikrintas gynėjo dalyvavimas ir atidėjo teismo posėdį 2017 m. spalio 17 d. dėl gynėjo paskyrimo kaltinamajam (21 – 22 b. l.). 2017 m. spalio 17 d. numatytas posėdis neįvyko, kadangi 2017 m. spalio 13 d. teismas priėmė skundžiamą nutartį nukentėjusiojo V. D. pareiškimą palikti nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad šis prašymas nebuvo pradėtas nagrinėti, todėl panaikinus privataus kaltinimo institutą, šio prašymo nagrinėjimas nebegalimas. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atliktus procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus, daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas neatitinka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies esmės, t. y. reikalavimo, kad iki 2017 m. spalio 1 d. teismuose pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Čia iškyla klausimas, kada gi privataus kaltinimo bylą reikėjo laikyti pradėta nagrinėti teisme. Iš anksčiau galiojusių privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuojančių BPK 407 – 417 straipsnių matyti, kad gavęs nukentėjusiojo asmens pareiškimą pradėti tokį procesą, teismas galėjo jo nepriimti, jei kaltininkas yra kaltinamas nusikaltimu, kuris nėra numatytas įstatyme (BPK 407 straipsnis); perduoti jį prokurorui 409 straipsnyje numatytais atvejais; atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą BPK 4121 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka; perduoti pareiškimą taikinamajam posėdžiui (BPK 413 straipsnis) ir procesą nutraukti, jei kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju (413 straipsnio 2 dalis), perduoti pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje (413 straipsnio 5, 7 dalys), palikti pareiškimą nenagrinėtą, jeigu nukentėjusysis ar jo atstovas be svarbios priežasties neatvyko į taikinamąjį posėdį (413 straipsnio 6 dalis). Perdavus nukentėjusiojo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas turėjo atlikti BPK 414 straipsnyje numatytus veiksmus, t. y. pradėti tirti įvykio aplinkybes arba pavesti jas ištirti prokurorui, rinkti įrodymus apie įvykį, duomenis apie kaltininką ir nukentėjusįjį, ir pan. Taigi, iš to visiškai akivaizdu, kad privataus kaltinimo byla teisme buvo pradedama nagrinėti iš esmės teismui priėmus nutartį nukentėjusiojo pareiškimą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje tokia apylinkės teismo nutartis buvo priimta 2017 m. liepos 13 d., t. y. iki įsigaliojant Įstatymui, todėl vadovaujantis jau paminėta Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, ši byla turėjo būti baigta nagrinėti apylinkės teisme pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusias privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančias nuostatas. Aplinkybė, kad nukentėjusiojo V. D. pareiškimas apylinkės teisme nebuvo pradėtas nagrinėti iš esmės tik dėl procesinės kliūties (dėl būtinumo paskirti kaltinamajam gynėją), šiuo atveju nereiškė, kad teismas po 2017 m. spalio 1 d. įgijo teisę nukentėjusiojo pareiškimą palikti iš viso nenagrinėtą. Toks apylinkės teismo aiškinimas prieštarauja Įstatymo 15 straipsnio 2 daliai. Kadangi skundžiama apylinkės teismo nutartis nėra teisėta, ji naikinama ir byla pagal nukentėjusiojo pareiškimą privataus kaltinimo tvarka grąžinama nagrinėti teismui iš esmės.