Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui M. P., ieškovo atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei, atsakovui K. R., atsakovo atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį dėl skolos, turtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui K. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2017-07-28 gautas ieškinys, kuriuo iš atsakovo buvo prašoma priteisti 3895,45 EUR skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Teisme 2018-02-26 buvo patikslintas reikalavimas, nurodant, kad prašomą priteisti 3895,45 EUR sumą sudaro 628,21 EUR skolos ir 3267,14 EUR žalos atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantis nekilnojamo turto centrinio duomenų banko 2018-02-21 išrašas patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 10 kambarių. Šiame išraše taip pat nurodyta, kad 2016-05-25 buvo įregistruota deklaracija apie šio statinio statybos užbaigimą ir tai, kad vienbučiame gyvenamajame name yra įrengtas vietinis centrinis šildymas.

Ieškovo pateikta 2016-08-13 apgyvendinimo paslaugos tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), byloje duoti šalių paaiškinimai patvirtina, kad šios sutarties pagrindu atsakovui nuo 2016-09-01 iki 2018-08-31 buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimai, sutarties, kuri pavadinta apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartimi, sąlygų visuma, net ir esant sutartyje vartojamoms sąvokoms „paslaugų tiekėjas“, „paslaugų gavėjas“, „apgyvendinimo paslaugos mokestis“ ir panašioms, patvirtina, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis), t. y. gyvenamųjų patalpų nuomotojo ir nuomininko santykiai (CK 6.578 straipsnio 1 dalis), kurių reguliavimui (sutarties sudarymui, vykdymui ir nutraukimui) taikomos CK XXXI skyriaus nuostatos.

Atsakovas nurodė, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį aukščiau nurodyta sutartimi išsinuomotose patalpose dar buvo vykdomi apdailos darbai. Byloje esantis 2016-09-01 patalpų – priėmimo perdavimo aktas, kuris yra priedas Nr. 1 prie aukščiau nurodytos sutarties, patvirtina, kad išnuomotos gyvenamosios patalpos atsakovui buvo perduotos 2016-09-01. Atsakovas paaiškino, kad jis išsinuomotomis patalpomis ėmė naudotis 2016 metų rugsėjo mėnesio viduryje ir buvo pirmasis gyvenamųjų patalpų nuomininkas. Atsakovas paaiškino, kad nuomos sutarties sudarymo metu, ar pradedant naudotis gyvenamosiomis patalpomis jam nebuvo išsamiai paaiškinta kaip vėdinti ir šildyti išsinuomotas patalpas, todėl jis jas vėdino ir šildė, atsižvelgdamas į oro sąlygas, patalpoje esančią temperatūrą, savo poreikius.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sutarties priedų, atsakovui buvo pateikta atmintinė, kurios 5 punkte nurodyta, jog atsakovas turi nuolat vėdinti patalpas, kad neatsirastų pelėsio ar kitų bėdų, susijusių su vėdinimu. Šioje atmintinėje nėra detalizuota sąvoka „nuolat vėdinti patalpas“, nepaaiškinta, kaip dažnai, kokia trukme turi būti vėdinamos patalpos šaltojo, šiltojo metų laikotarpio eigoje. Minėtoje atmintinėje nėra taisyklių, paaiškinimų, kokią temperatūrą patalpose būtina palaikyti, kad neatsirastų sąlygos pelėsiui atsirasti. O tai reiškia, kad gyvenamųjų patalpų nuomininkui prie sutarties pridėta atmintine nebuvo suteikta būtina informacija apie patalpų vėdinimą, kuri, kilus šalių ginčui, galėtų būti atspirties tašku vertinant, ar ginčo patalpos buvo vėdinamos tinkamai ar ne. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad jis patalpas vėdino nuolat. Atkreipė dėmesį, kad 2016 metų rugsėjo mėnuo buvo šiltas, todėl patalpas šildyti pradėjo spalio mėnesį. Šaltuoju periodu patalpas vėdino dažnai, vonios radiatorius visada buvo įjungtas į elektros rozetę, šis radiatorius veikė nuolat. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti kaip teisingai reikia vėdinti ir šildyti atsakovui išnuomotas gyvenamąsias patalpas, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas nevėdino patalpų, ar jas vėdino netinkamai yra nepagrįsti.

Atsakovas nurodė, jog pastebėjo, kad kaupiasi drėgmė 2016 metų lapkričio mėnesį. Apie tai informavo ieškovą. Atsakovas nurodė, o ieškovas patvirtino, kad į išnuomotas patalpas po to, kai buvo informuotas apie tai, jog išnuomotose gyvenamosiose patalpose kaupiasi drėgmė, ieškovas atvykęs nebuvo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, sužinojęs apie drėgmės kaupimąsi išnuomotose patalpose, operatyviai nesiėmė priemonių, reikalingų drėgmės atsiradimo priežastims išsiaiškinti.

Atsakovas nurodė, kad drėgmės surinkėjas į išnuomotą patalpą buvo pristatytas 2016 metų gruodžio mėnesį tik po to, kai atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad atsiranda pelėsis. Ieškovas patvirtino, kad drėgmės surinkėjas atsakovui buvo pristatytas 2016-12-08. Atsakovo ir ieškovo paaiškinimai patvirtina ir tai, kad ir 2016 metų gruodžio mėnesį ieškovas į išnuomotas patalpas nebuvo atvykęs, nesiėmė priemonių nustatyti pelėsio atsiradimo priežastis. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra reikšmingi šioje byloje ieškovo argumentai, jog telefonu ar kitaip bendraudamas su atsakovu, jis nuolat akcentavo atsakovui patalpų vėdinimo ir didesnio šildymo svarbą.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės ieškovo elgesį, po to, kai jis nuomininko buvo informuotas apie besikaupiančią drėgmę ir atsirandanti pelėsį, leidžia laikyti nerūpestingu ir neatsakingu neveikimu, kuriuo buvo prisiimta rizika dėl patalpų būklės blogėjimo (pelėsio atsiradimo ir išplitimo), o tuo pačiu ir rizika dėl galimų nuostolių atsiradimo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad ieškovas netinkamai įgyvendino jam kaip gyvenamųjų patalpų nuomotojui įstatymu (CK 6.587 straipsnio 1 dalis) nustatytą pareigą nuomoti tik tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas.

Byloje esantis atsakovo pateiktas 2017-01-09 susirašinėjimas ir šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad nuo 2016-12-08 iki 2017-02-10 nebuvo imtasi priemonių patalpų drėkimo ir pelėsio atsiradimo priežastims nustatyti: ieškovas ragino atsakovą patalpas vėdinti, atsakovui teigiant, kad patalpos yra vėdinamos. Byloje esantis atsakovo pateiktas 2017-02-10 elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovas apie netinkamas gyvenimo sąlygas išnuomotose gyvenamosiose patalpose informavo Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, prašydamas atlikti higienos normų patikrą. Kaip matyti iš ieškovo pateikto Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus 2017-03-06 protokolo Nr. 1A957(MA 2268)/2017, mikrobiologinis tyrimas buvo atliktas atsakovo užsakymu. Šiuo tyrimu, ištyrus atsakovo pateiktą mėginį iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo aptikti pelėsiai, grybai. Atsakovui skirtame ir jo teismui pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-03-22 rašte Nr. 2.10-3282 (16.3187.10.12) nurodyta, kad tiriant atsakovo prašymą gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2017-03-02 buvo atlikti oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimai, kurių duomenimis oro temperatūra patalpoje siekė 22 laipsnius C, kambaryje oro drėgmė siekė 72-73 procentus, vonioje – 81 procentą. Šių matavimų pagrindu konstatuota, kad oro temperatūra atitiko teisės aktuose nustatytus dydžius, o santykinė drėgmė viršijo didžiausią leidžiamą 60 procentų santykinės oro drėgmės dydį šaltuoju metų laikotarpiu.

Atsakovo pateiktas 2017-03-19 elektroninis laiškas bei 2017-03-19 pretenzija patvirtina, kad atsakovas, remdamasis aukščiau nurodytais tyrimų duomenimis, informavo ieškovą, kad nuo 2017-03-19 nutraukia nuomos sutartį ir patalpas ketina atlaisvinti po trijų dienų (2017-03-21). Šioje pretenzijoje nurodoma, kad atsakovas pageidauja, kad nuomos mokestis iki 2017-03-19, interneto paslaugų mokesčiai bei patalpų tvarkymo kaina, komunaliniai mokesčiai būtų išskaičiuoti iš užstato. Atsakovo pateiktas 2017-03-22 atsakymas į pretenziją patvirtina, kad ieškovas sutiko nutraukti nuomos sutartį, tačiau nesutiko su atsakovo nurodytomis sutarties nutraukimo priežastimis bei atsakovo siūloma atsiskaitymo tvarka.

Ieškovas savo nesutikimą su atsakovo pozicija, kad patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų ir negali būti nuomojamos, grindžia 2017-04-19 vertinimo aktu; nuotraukomis; 2016-03-10 pažyma apie statinio priėmimą, K SILEO 160XL ventiliatoriaus, gaminio Nr. 25365 gaminio kortele, sudaryta 2017-11-09; gipsokartonio plokščių eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 0115-WHITE-GKB-12,5-21.01.20130; EB eksploatacinių savybių deklaracija No. 9/PP/PAR; eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 10205; eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 22/2013/L, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 0615-CPR-222984G-WBB-2014/12/04; eksploatacinių savybių deklaracija Nr. KPL-OSB/6-(duomenys neskelbtini) šildymo plėvelės montavimo vadovu; 2016-10-31, 2016-11-30, 2016-12-30, 2017-01-31, 2017-02-28 sąskaitomis faktūromis, išrašytomis kitam nuomininkui; dviem 2015 metų vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybų projektais bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-05-29 raštu Nr. (9.12)-2D-7396.

Ieškovo pateikti K SILEO 160XL ventiliatoriaus, gaminio Nr. 25365 kortelė, gipsokartonio plokščių eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 0115-WHITE-GKB-12,5-21.01.20130, EB eksploatacinių savybių deklaracija No. 9/PP/PAR, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 10205, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 22/2013/L, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 0615-CPR-222984G-WBB-2014/12/04, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. KPL-OSB/6-CPR-001 yra dokumentai apibūdinantys tam tikrų daiktų (medžiagų) charakteristikas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad šie konkretūs daiktai buvo panaudoti namo statybai, todėl šie dokumentai nėra pakankami tam, kad daryti išvadą, jog ieškovo išnuomotos atsakovui gyvenamosios patalpos buvo tinkamos gyventi. Ieškovo pateiktas šildymo plėvelės montavimo vadovas yra svarbus montuojant šildymo plėvelę grindyse statant statinį, tačiau tai nėra įrodymas, kuris patvirtintų, kad ieškovo atsakovui išnuomotoje patalpoje galimai esanti šildymo plėvelė buvo sumontuota laikantis šių taisyklių.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas pateikti šildymo ir vėdinimo projektinę dokumentaciją buvo įpareigotas protokoline nutartimi, parengiamajame posėdyje, kuris vyko 2017-11-03. Ieškovas projektinę dokumentaciją teismui pateikė tik 2018-02-21, t.y. po to, kai atsakovas pateikė liudytojo S. Š. parengtą išvadą. Teismui 2018-02-21 ieškovo pateiktoje projektinėje dokumentacijoje (14 lapas) nurodyta, kad pagal projektą „pastate taikoma geoterminio šildymo sistema, oras-oras“. Atsakovas dar kartą teismui projektinę dokumentaciją pateikė 2018-06-06. Šio dokumento, kuris yra identiškas teismui pateiktam 2018-02-21, 14 lape yra įrašas, kad „šildymas – grindinis elektrinis šildymas naudojant elektrinius kilimėlius po grindų danga“. Ieškovas teismui nepateikė projektuotojo atliktų paskaičiavimų, kuriais remiantis priimti sprendiniai dėl projektuojamų šildymo ir vėdinimo sistemų. Teismui nėra pateikti brėžiniai (planai), kurie patvirtintų, kurioje išnuomotos patalpos vietoje yra įrengta šildymo sistema, kitų įrodymų, kurie svarbūs tam, kad įvertinti nuomojamose patalpose įrengtos šildymo sistemos kokybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui pateiktos techninės dokumentacijos brėžinių dalyje esantis antrojo aukšto patalpų eksplikacijos planas neatitinka ieškovo vertinimo ataskaitoje esančio patalpų plano. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal statinio projektą virtuvė statomame name buvo suprojektuota viena ir tik pirmame namo aukšte, o kaip matyti iš vertinimo akte esančio plano, šalių paaiškinimų ir byloje esančių nuotraukų virtuvė buvo įrengta ir atsakovui išnuomotose patalpose. Minėtas teismui pateiktas techninio darbo projekte esantis antrojo aukšto patalpų eksplikacijos planas patvirtina, kad atsakovui išnuomotose patalpose taip pat neturėjo būti įrengti tualetas ir vonia. Šios aplinkybės, jog virtuvė yra įrengta patalpose, kuriose pagal projektą ji nebuvo numatyta, jog ieškovui išnuomotoje patalpoje nebuvo planuojama įrengti sanitarinių mazgų (tualeto, dušo), tačiau realiai jie yra, jog teismui pateiktuose projektiniuose dokumentuose nurodytos skirtingos šildymo sistemos, sudaro pagrindą išvadai, kad gyvenamojo namo statybos metu buvo nukrypta nuo projektinių sprendinių.

Minėta ieškovo pateikta 2017-04-18 vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad pelėsiai susidarė dėl netinkamo patalpų vėdinimo ir/ar nepakankamo patalpų šildymo, savo turiniu nėra dokumentas, kuriuo buvo siekiama nustatyti drėgmės kaupimosi išnuomotose patalpose priežastis, kadangi šiame dokumente nėra duomenų, išskyrus palyginimą su gretimomis patalpomis, paaiškinančių, kokiu pagrindu asmuo, atlikęs vertinimą ir nustatęs remonto kaštus, padarė išvadą apie pelėsio atsiradimo priežastis. Svarbu atkreipti dėmesį į liudytojo Dariaus Kalibato, kuris parengė vertinimą, parodymus, kad, apžiūrint patalpas nebuvo atliekami drėgmės, temperatūros matavimai, nebuvo atlikti skaičiavimai reikalingi šildymo ir vėdinimo sistemos vertinimui, kad apžiūros metu nebuvo apžiūrėta pati šildymo sistema. Atkreiptinas dėmesys, kad šis liudytojas nurodė, kad šildymo sistemą matė ir kad ji įrengta tinkamai, tačiau tai vyko ne atliekant patalpų vertinimą, o grindis išardžius jų remonto metu, kuris pagal ieškovo pateiktą dokumentą, pavadintą statybos darbų etapai ir terminai, galėjo vykti 2017-05-15. Atsakovo pateiktos sąskaitos, išrašytos kitų patalpų nuomininkui, nėra svarbios nagrinėjant šalių ginčą, nes aplinkybė, jog kitas nuomininkas moka kitokias sumas už suvartotą elektros energiją, neįrodo, kad ieškovas patalpas eksploatavo netinkamai.

Atsakovo pateiktoje liudytojo S. Š. parengtoje išvadoje nurodyta, kad langų rasojimo ir pelėsio atsiradimo priežastis šildymo prietaisų neįrengimas prie vitrininių langų. Šis liudytojas teisme paaiškino, kad išvadą padarė remdamasis byloje buvusia medžiaga, nuotraukomis, esančiomis vertinimo akte. Nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta projektinė medžiaga, reikalinga skaičiavimas atlikti, nėra dokumentų, kurie patvirtintų koks šildymas ir kurioje vietoje buvo įrengtas iki 2017 metų gegužės mėnesio atlikto remonto. S. Š. parengta išvada, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-03-22 rašto Nr. 2.10-3282 (16.3187.10.12) duomenys, ieškovo pateikto techninio darbo projekto planai (projekto 74-75 lapai) bei 2017-04-18 vertinimo akto patalpų planas (pav. 2.1), patvirtinantys, kad gyvenamais namas buvo pastatytas nukrypstant nuo projektinių sprendinių, leidžia daryti išvadą, kad drėgmės kaupimąsi išnuomotose patalpose sąlygojo ne jų netinkamas vėdinimas, o kitos priežastys.

Aukščiau išdėstyta leidžia daryti išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovui išnuomotose patalpose drėgmė ėmė kauptis ir atsirado pelėsis dėl netinkamo patalpų eksploatavimo, t.y. dėl atsakovo kaltės (CK 6.587 straipsnio 3 dalis, 6.248 straipsnis). Kadangi ieškovas neįrodė sąlygų būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis, 6,247 straipsnis, 6248 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo jo patirtus nuotolius: 2307,14 EUR išlaidas, patirtas už patalpų remontą, 600 EUR išlaidas, patirtas apmokant atliktą patalpų remonto vertės paskaičiavimą, 360 EUR negautas pajamas, viso 3267,14 EUR.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 402,21 EUR skolos už komunalinius mokesčius, 43 EUR baudą ir 183 EUR delspinigius pagal ieškovui išrašytas sąskaitas.

Šalių sudarytos sutarties 5.6. punkte sutarta, kad nuomininkas nuomotojui sumoka 300 EUR užstatą, kuris gali būti panaudotas bet kokių mokėjimų įvykdymui. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad užstatas ieškovui yra sumokėtas ir iki atsakovo pareiškimo nutraukti nuomos sutartį nebuvo panaudotas, o nutraukus sutartį nebuvo grąžintas atsakovui. Šalių sudarytos sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad nuomos ir kiti mokesčiai mokami iki tol, kol nuomininkas atlaisvins patalpas. Atsakovo pateiktas elektroninis laiškas, kurio pavadinimas - sąskaitos apmokėjimui Kolektyvo g. 143, Vilnius (8), leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sutiko apmokėti nuomos mokestį už pragyventą laikotarpį, komunalinius mokesčius už kovo-balandžio mėnesius. Byloje esantis 2017-03-24 elektroninis laiškas leidžia daryti išvadą, kad šiuo laišku atsakovui buvo persiųstas priėmimo-perdavimo aktas ir sąskaitos išrašytos iki 2017-03-24.

Byloje esantis 2017-03-31 patalpų priėmimo - perdavimo aktas patvirtina, kad patalpos ieškovui buvo perduotos 2017-03-31, todėl atsakovas turėjo pareigą sumokėti ieškovui nuomos mokestį už 2017 metų kovo mėnesį pagal 2017-03-03 PVM sąskaitą faktūrą MPK Nr. 17-03-06, t.y. 330 EUR. Ieškovas pateikė teismui dvi sąskaitas- faktūras, išrašytas atsakovui už komunalinius mokesčius: 2017-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 17-03-5, kurioje nurodyta 28,63 EUR suma, ir 2017-02-28 PVM sąskaita faktūra MPKK Nr. 17-02-6, kurioje nurodyta 43,68 EUR suma. Kaip matyti iš byloje esančio 2017-03-31 priėmimo – perdavimo akto, 2017-03-31 išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodyti priėmimo akte užfiksuoti elektros ir vandens skaitiklio rodmenys, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 72,31 EUR komunalinius mokesčių sumą. Tarp šalių nėra ginčo, kad nesumokėti mokesčiai dengiami užstato suma. Šalių sudarytos sutarties 8.6. punkte nustatyta, kad nuomos mokesčio suma išskaičiuojama iš užstato, todėl nuomos santykiams nutrūkus ieškovas turėjo pareigą jam sumokėtu užstatu sumažinti iš atsakovo reikalaujamą priteisti sumą. Įskaičius nuomos mokestį užstatu, pagal aukščiau nurodytas sąskaitas liktų neapmokėta 102,30 EUR suma. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kuriai sutarties šaliai pažeidus sutartį ji buvo nutraukta. Minėtos šalių pretenzijos, vėlesnis byloje esantis šalių susirašinėjimas, ir aplinkybės užfiksuotos perdavimo akte, jog atsakovas ne iš karto perdavė patalpas ieškovui dėl jose esančios nešvaros, leidžia daryti išvadą, kad šalys sutartį nutraukė bendru sutarimu, vadovaujantis sutarties 8.6 punktu. Kadangi šalys sutartį nutraukė bendru sutarimu, sutartyje numatytos baudos už sutarties nutraukimą, pažeidus esmines sutarties sąlygas, nagrinėjamu atveju netaikytinos, todėl atsakovas turėjo pareigą apmokėti ieškovui pagal aukščiau nurodytas sąskaitas paskaičiuotų komunalinių mokesčių sumas ir užstatu nepadengtą nuomos mokesčio už 2017 metų kovo mėnesį dalį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 3 dalis, sutarties 5.9. punktas). Atsakovas pateikė 2017-09-01 sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 104,63 EUR sumą. Kadangi atsakovas yra apmokėjęs jam išrašytas aukščiau nurodytas sąskaitas, nėra pagrindo iš atsakovo ieškovui priteisti pinigų sumas nurodytas 2017-03-03 sąskaitoje faktūroje MPK Nr. 17-03-06, 2017-03-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 17-03-5, 2017-02-28 PVM sąskaitoje faktūroje MPKK Nr. 17-02-6, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo šioje dalyje (402,21 EUR) atmestinas.

Ieškovas teismui pateikė 2017-04-04 delspinigių ir baudų pažymą serija MPKD Nr. 17-04-01, kurioje atsakovo prašoma sumokėti 43 EUR sumą (bauda ir delspinigiai pagal sąskaitą Nr. 17-02-06 ir Nr. 17-03-06); 2017-06-22 delspinigių ir baudų pažymą serija MPKD Nr. 17-06-3, kurioje atsakovo prašoma sumokėti 80 EUR sumą (delspinigiai pagal sąskaitas Nr. 17-02-06 ir Nr. 17-03-06); 2017-04-04 delspinigių ir baudų pažymą serija MPKD Nr. 17-06-6, kurioje atsakovo prašoma sumokėti 103 EUR sumą (bauda ir delspinigiai pagal sąskaitą 17-03-5). Bendra šiose sąskaitose nurodyta netesybų suma sudaro 226 EUR.

CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sudarytos sutarties 5.11. punkte yra numatytos netesybos. Aukščiau nurodytas atsakovo atliktas mokėjimas patvirtina, kad atsakovas savo prievolę sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir nesumokėtą nuomos mokesčio dalį įvykdė praleidęs nustatytą terminą, todėl ieškovas turėjo pagrindą skaičiuoti netesybas ir pareikalauti jas atsakovo apmokėti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad sutarties sąlygos buvo su juo derinamos individualiai, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2017-09-01 mokėjimo nurodymu jis sumokėjo 2,32 EUR didesnę sumą nei mokėtina nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių suma, todėl šia suma mažinamos iš atsakovo ieškovui priteistinos netesybos. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovo ieškovui priteisiama 223,68 EUR netesybų suma.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 223,68 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-28) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, liudytojų parodymų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.

CPK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. CK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą 2018-02-08 įmokėjo 100 EUR sumą, skirtą jo prašymu byloje apklaustam liudytojui Dariui Kalibatui už atitraukimą nuo tiesioginio darbo apmokėti. Šis liudytojas dalyvavo teismo posėdyje, kuris vyko 2016-06-11, todėl šiam liudytojui iš teismo depozitinės sąskaitos išmokėtina 100 EUR suma.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje ir 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, patenkinta 5,74 procentai ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 1501,85 EUR išlaidas. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 900 EUR bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 86,20 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, o atsakovui iš ieškovo 848,34 EUR bylinėjimosi išlaidų suma

Bylos nagrinėjimo metu patirta 7,31 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos šalims paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš ieškovo valstybei priteistina 6,89 EUR suma, iš atsakovo – 0,42 EUR suma. Kadangi iš atsakovo priteistina valstybei bylinėjimsoi išlaidų suma yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 EUR), iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 223,68 EUR (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 68 centus) netesybas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 223,68 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,20 EUR (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 848,34 EUR (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 34 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,89 EUR (šešis eurus ir 89 centus) bylinėjimosi išlaidas Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Išmokėti liudytojui Dariui Kalibatui už dalyvavimą teismo posėdyje 100 EUR (vieną šimtą eurų) iš teismo depozitinės sąskaitos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.