Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2014-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-44/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
T-44/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys
Ieškovas
P. L., J. L., A. L.
Atsakovas
E. Č.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, A. S., L. L., notarė G
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-44/2014
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01378-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2014 m. balandžio 22 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovų P. L., P. L., J. L. ir A. L. ieškinį atsakovui E. Č., tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, A. S., L. L. ir notarė G. P., dėl dokumento pripažinimo iš dalies negaliojančiu, juridinių faktų dėl valdymo nuosavybės teise nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti juridinį faktą, kad J. L. nuosavybės teise nuo 1970 m. vasario 22 d. valdė pastatus ir jų dalis; 2) pripažinti neteisėta ir negaliojančia iš dalies Vėžaičių seniūnijos pažymą, kuria remiantis visas turtas buvo registruotas A. Č. vardu; 3) iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, kuriais remiantis nuosavybės teisė į pastatus buvo 2006 m. lapkričio 22 d. registruota B. Č. ir 2011 m. birželio 6 d. E. Č. vardu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė spręsti ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėta ir negaliojančia iš dalies Vėžaičių seniūnijos pažymą rūšinio teismingumo klausimą teismui kreipiantis į specialiąją teisėjų kolegiją. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog šis ieškovų reikalavimas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi ieškovai skundžia individualų administracinį norminį aktą, be to, ieškovai iš esmės ieškinio faktinėse aplinkybėse nurodo, kad jų reikalavimas susijęs su viešojo administravimo subjektų pagal viešojo administravimo funkcijų netinkamu atlikimu, o tokie ginčai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, yra teismingi administraciniams teismams. Taigi ginčas aptariamu atveju kyla viešojo administravimo srityje. Be to, atsakovo atsakovas iškėlė ir tinkamo atsakovo pagal šį reikalavimą klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad šioje byloje vienas iš ieškiniu pareikštų reikalavimų yra pripažinti neteisėta ir negaliojančia viešojo administravimo subjekto – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos seniūno priimto individualaus administracinio norminio akto dalį, t.y. ieškovai inicijuoja ginčą, kylantį iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis). Iš esmės kito reikalavimo iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, kuriais remiantis nuosavybės teisė į pastatus buvo registruota B. Č. ir E. Č. vardu, patenkinimas priklauso nuo aukščiau nurodyto reikalavimo išsprendimo, t.y. išsprendus reikalavimą dėl administracinio akto dalies pripažinimo negaliojančia, būtų iš dalies panaikinti ir kitame reikalavime nurodyti paveldėjimo teisės liudijimai.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tuo tarpu šioje byloje reikalavimas nustatyti juridinį faktą grindžiamas to paties viešojo administravimo subjekto – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos vedamos namų knygos įrašais, kuriais remiantis buvo išduota ir ginčijama pažyma, kurios pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, be to, buvo išduota ir dar viena tos pačios dienos ir tuo pačiu numeriu pažyma, kurioje pažymėta, kad kita dalis tam tikrų pastatų priklauso J. L..

Įvertinant nurodytas aplinkybes, teismui kilo abejonė, ar šios bylos nagrinėjimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl siekiant teisingai išspręsti bylos teismingumo klausimą, užtikrinant teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą byloje, teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti rūšinio teismingumo klausimą šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovai patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti juridinį faktą, kad J. L. nuosavybės teise nuo 1970 m. vasario 22 d. valdė pastatus ir jų dalis; 2) pripažinti neteisėta ir negaliojančia iš dalies Vėžaičių seniūnijos pažymą, kuria remiantis visas turtas buvo registruotas A. Č. vardu; 3) iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus, kuriais remiantis nuosavybės teisė į pastatus buvo 2006 m. lapkričio 22 d. registruota B. Č. ir 2011 m. birželio 6 d. E. Č. vardu. Kaip matyti, ieškovai iš esmės siekia ginti savo turtinius interesus, susijusius su ginčijamomis nuosavybės teisėmis. Du iš trijų reikalavimų yra civilinio, vienas administracinio pobūdžio, be to, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, negalima teigti, kad administracinis reikalavimas vyrauja prieš civilinius teisinius reikalavimus ir yra pagrindinis. Taigi keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovų P. L., P. L., J. L. ir A. L. ieškinį atsakovui E. Č., tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, A. S., L. L. ir notarė G. P., dėl dokumento pripažinimo iš dalies negaliojančiu, juridinių faktų dėl valdymo nuosavybės teise nustatymo grąžinti Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys