Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims D. V., A. V., I. V., Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei J. L. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis I. V.. I. V. santuokoje su ieškove turėjo tris vaikus: D. V., A. V. ir I. V.. A. V. ir I. V. yra nepilnametės. Po sutuoktinio mirties liko jo nuosavybės teise turėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Šiame bute ieškovė gyvena su vaikais, nuo pat sutuoktinio mirties momento ji naudojasi butais, juos prižiūri, išlaiko, dalimis dengia turimus įsiskolinimus dėl butų išlaikymo mokesčių. Ieškovė užvaldė ir po I. V. mirties likusį jo kilnojamąjį turtą – įvairius baldus, namų apyvokos reikmenis. Visą turtą užvaldė savo ir savo nepilnamečių dukrų vardu, kadangi jiems visiems šis butas reikalingas, jame gyvena, kito būsto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, todėl negali įrodyti, kad priėmė palikimą, prašo šį faktą nustatyti teismine tvarka. Prašo nustatyti, kad priėmė palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti pagal apyrašą, kadangi nori jaustis saugi dėl skolų. Visas skolas, susijusias su buto išlaikymu ji žino, jas dalimis dengia, žino, kad sutuoktinis turėjo asmeninių skolų dėl padarytų pažeidimų. Kadangi priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu būtinas teismo leidimas, prašo tokį leidimą išduoti. Nurodo ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikėjo I. V. palikimą. Kadangi ji savo ir nepilnamečių vaikų vardu pati priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, šis palikimo perėjimo valstybei liudijimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas, nes jai priėmus palikimą nelieka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnyje nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, kad palikimas pereitų valstybei. Prašo ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. V., ieškovės D. V. ir trečiųjų asmenų D. V., A. V. ir I. V. tėvas. Po I. V. mirties sutuoktinė ir jos vaikai dėl palikimo priėmimo notarui pareiškimo nepateikė. 2017 m. liepos 24 d. valstybės įmonė Turto bankas, kaip Lietuvos Respublikos atstovė paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Mirties liudijimas patvirtina, kad I. V. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 9). Iš santuokos ir gimimo liudijimų matyti, kad I. V. ir D. V. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. V., (duomenys neskelbtini) – dukra A. V., o (duomenys neskelbtini) – dukra I. V. (t. 1, el. b. l. 8,10–12). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad po I. V. mirties palikimą priėmė valstybė; 2017 m. rugsėjo 11 d. valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo; įrašų apie perėjimo valstybei liudijimo išdavimą nėra (t. 1, el. b. l. 13–14). Pažyma patvirtina, kad ieškovė D. V., tretieji asmenys D. V., A. V., I. V. yra deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); I. V. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 15–16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas registruotas J. Z. ir G. Z. vardu, tačiau juridiniuose faktuose nurodyta, kad pagal 2005 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį šį butą įsigijo D. V., butas priklauso jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso D. V. pagal 2005 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (t. 1, el. b. l. 17–21). Iš pranešimo ir išvados matyti, kad po I. V. mirties jo sutuoktinė ir vaikai palikimo nepriėmė, tačiau sutuoktinė su dviem nepilnamečiais vaikais ir vienu pilnamečiu sūnumi po sutuoktinio mirties nuolat gyvena dviejų kambarių bute, butas tvarkingas, prižiūrimas, už jį mokami mokesčiai, mokamas ir įsiskolinimas už jį, D. V. atliko nedidelį šio buto remontą. Nors yra likę skolų už butą, tačiau šiame bute gyvena nepilnamečiai vaikai, jie neturi kito būsto, jiems jis reikalingas, priimant palikimą pagal apyrašą palikimo priėmimas vaikų vardu neprieštarautų jų interesams (t. 1, el. b. l. 22,57–60). Iš A. V. paaiškinimo matyti, kad jai ir jos sesei šis butas labai reikalingas, juo naudojasi, grįžta po mokyklos, rūpinasi juo, moka mokesčius už jį, kitos gyvenamosios patalpos neturi (t. 1, el. b. l. 61). Pažymos patvirtina I. V. įsiskolinimus: pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-454-780/2008 skola 677,93 Eur (solidari su D. V.) bei 239,18 Eur vykdymo išlaidų; pagal 2011 m. liepos 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-446-743/2011 602 Eur Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui su 220 Eur vykdymo išlaidų (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis žala dėl neteisėtų medžių iškirtimo); pagal Kauno teritorinės muitinės išduotą vykdomąjį dokumentą 4 190,80 Eur skola ir 544,28 Eur vykdymo išlaidų; pagal Kauno teritorinės muitinės išduotą vykdomąjį dokumentą 225 Eur skola ir 85,38 Eur vykdymo išlaidų; pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą A2.8-438-780/2014 423,62 išlaidų valstybei (pagal LITEKO duomenis 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu I. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163² straipsnio 4 dalį dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis) (t. 1, el. b. l. 62–63). Iš Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės J. L. paaiškinimo matyti, kad po I. V. mirties palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas (t. 1, b. l. 114–118).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti pagal apyrašą, fakto nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. CK. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šio palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančios 2000 m. CK normos.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Dėl apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Tai reiškia, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis).

Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad I. V. mirties momentu ir palikimo atsiradimo laiku įstatymas numatė du savarankiškus būdus palikimui priimti: faktiškai pradėjus valdyti palikimą arba padavus notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius. Taigi, tuo atveju, jeigu ieškovė palikimą po sutuoktinio mirties priėmė pagal apyrašą, ji per tris mėnesius nuo jo mirties privalėjo kreiptis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau šių veiksmų neatliko, todėl palikimo pagal apyrašą nepriėmė. Įstatymas numato konkrečius savarankiškus palikimo priėmimo būdus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką, jame nenustatyta galimybė priimti palikimą faktiniu valdymu pagal apyrašą, iš esmės tai vienas kitam prieštaraujantys palikimo priėmimo būdai, todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Iš ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, pateiktos išvados matyti, kad D. V. aktyviais veiksmais iš karto po sutuoktinio mirties savo ir nepilnamečių vaikų vardu užvaldė jo turėtą kilnojamąjį turtą – namų apyvokos daiktus, baldus, taip pat nekilnojamojo turto dalį – butą, kuriais naudojosi pagal jų paskirtį, juos išlaiko, prižiūri, tvarko. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti, aktyvūs jos veiksmai, nukreipti į palikėjo turtą iš karto po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, reikalavimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad D. V. savo ir vaikų vardu palikimą priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovė kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

II. Dėl perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais

Iš byloje esančių testamentų registro išrašų, notarės J. L. pridėtų įrodymų, atsakovės argumentų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas po I. V. mirties nėra išduotas. Tokio įrodymo nepateikė ir ieškovė. Atsižvelgus į tai, šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Dėl leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu

Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Byloje nustatyta, kad palikėjas turi skolinių įsipareigojimų, dalis jų yra solidarūs kartu su ieškove D. V., ieškovė nurodė, kad apie skolas žino, tačiau jos šeimai būtinas gyvenamasis būstas, kuris priklauso ir jai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovei priėmus nepilna­me­čių vaikų vardu po jų tėvo mirties atsiradusį pali­ki­mą nebus pažeistos nepilnamečių teisės. Siekdama priimti pali­ki­mą ieškovė sie­kia užtikrinti vaikams būstą, todėl pra­šy­mas išduoti teis­mo lei­di­mą pagrįs­­tas ir ten­kin­­ti­nas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punk­tas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,75 Eur. Išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei sudaro 242,63 Eur.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės nerūpestingų veiksmų tinkamai ir laiku nepasinaudojus įstatymo suteiktomis teisėmis, atsakovė, kreipdamasi į notarą, vykdė jai įstatymo numatytas funkcijas, todėl nėra kalta dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, jas turėtų atlyginti ieškovė, tačiau ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties savo ir nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Leisti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pr­iimti­­ nepilna­me­čių dukrų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu po jų tėvo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį pa­li­kimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.