Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. J. gynėjo advokato Irmanto Motužio skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 28 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 147 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir R. T. (R. T.), iki 2011 m. gegužės mėnesio, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, susitarė, panaudojant apgaulę, verbuoti merginas gabenimui į užsienį (Švedijos Karalystę), siekiant įtraukti jas į prostituciją ir pelnytis iš jų prostitucijos. Tuo tikslu 2011 m. gegužės mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, S. J., panaudodamas apgaulę, žadėdamas V. L. ir K. U. šokėjos darbą klube Švedijos karalystėje, nuslėpdamas nuo jų būsimo prostitutės darbo pobūdį, įkalbėjo V. L. ir K. U. vykti į Stokholmą. Po to 2011 m. birželio 8 d. S. J. kartu su R. T. ir R. K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini), nuvežė V. L. ir K. U. į Rygos miestą Latvijos Respublikoje, iš ten tą pačią dieną keltu išplaukė į Stokholmą. Atplaukus į Stokholmą, S. J. kartu su R. T. ir R. K., R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini), atvežė V. L. ir K. U. į tyrimo metu nenustatytą išnuomotą butą, kuriame nurodė merginoms, kad jos turės dirbti prostitutėmis. Tokiu būdu, pasinaudodami nukentėjusių merginų priklausomumu ir pažeidžiamumu, verbuodami, panaudodami apgaulę, įtraukė V. L. ir K. U. į prostituciją bei, išgabenę į užsienį, iki 2011 m. birželio 15 d. pelnėsi iš šių merginų prostitucijos - vykdė prekybą žmonėmis.

Be to, S. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. K. ir R. T., iki 2011 m. liepos mėnesio, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, susitarė, panaudojant grasinimus, išgabenti K. U. ir V. L. į užsienį (Švedijos Karalystę), siekiant pelnytis iš jų prostitucijos. Tuo tikslu 2011 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, S. J., panaudodamas psichinę prievartą, t. y. K. U. ir V. L. pasakęs, kad žino, kur jos gyvena, kad V. L. turi mažametį vaiką, todėl jos niekur nedings ir vis tiek turės vykti, tokiu būdu palauždamas jų valią, gavo šių merginų sutikimą vykti į Stokholmą dirbti prostitutėmis. Po to, 2011 m. liepos 7 d. S. J. kartu su R. T. ir R. K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini), nuvežė V. L. ir K. U. į Rygos miestą Latvijos Respublikoje, iš ten tą pačią dieną keltu išplaukė į Stokholmą. Atplaukus į Stokholmą, S. J. kartu su R. T. ir R. K. R. K. automobiliu (duomenys neskelbtini), atvežė V. L. ir K. U. į tyrimo metu nenustatytą išnuomotą butą, kuriame merginoms nurodė teikti klientams seksualines paslaugas. Tokiu būdu, pasinaudodami nukentėjusių merginų priklausomumu ir pažeidžiamumu bei panaudodami psichinę prievartą, išgabeno V. L. ir K. U. į užsienį bei iki 2011 m. liepos 13 d. pelnėsi iš šių merginų prostitucijos - vykdė prekybą žmonėmis.

Be to, S. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, panaudodamas psichinę prievartą, vertė kitą asmenį perduoti turtą; tuo, kad žinodamas, jog Švedijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai 2012 metais K. U. kaip savininkei grąžino 10300 Švedijos kronų (pagal 2012 m. balandžio mėnesio oficialų Lietuvos banko valiutų kursą apie 4000 litų), kuriuos ji buvo gavusi iš S. J. organizuotos jos prostitucijos Švedijos Karalystėje, laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 25 d., būdamas Lietuvoje ir bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu su K. U., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo perduoti jam 32000 Švedijos kronų (pagal 2012 m. balandžio mėnesio oficialų Lietuvos banko valiutų kursą apie 12400 litų), kuriuos jis, jo teigimu, išleido organizuodamas K. U. ir V. L. prostituciją Švedijos Karalystėje.

Be to, S. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad iki 2014 m. vasario 26 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo asmens tapatybės kortelę Nr. 10936267, išduotą L. L., ją neteisėtai atgabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki 2014 m. vasario 26 d., kol apie 12.20 val. paminėtą dokumentą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. J. 2014 m. vasario 26 d. buvo laikinai sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi S. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo nutartimis.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Stokholmo apygardos teismas kaltinamajam S. J. taikė kardomąją priemonę - suėmimą, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis buvo užsienio valstybės pilietis, egzistavo reali grėsmė, kad S. J. mėgins bėgti (slėptis) ar kitokiu būdu išvengti bausmės, tačiau Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo klausimą, neturėjo būti aktualios Stokholmo apygardos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios su S. J. Švedijoje taikyta kardomąją priemone.

Gynėjo nuomone, teismo išvados dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimo nepagrįstos, atsietos nuo bylos duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl šio suėmimo pagrindo buvimo, viseto įvertinimo. 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu S. J. nuteistas dėl sąvadavimo, prostitucijos paslaugas teikiant šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąją pripažintai K. U. ir liudytojos statusą turinčiai D. A.. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad S. J. turėti naudos iš prostitucijos neatsisakė ir atlikęs Stokholmo apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog tokie S. J. ketinimai buvo išreikšti tuoj po jo grįžimo į Lietuvos Respubliką 2012 m. balandžio mėn. ir po tokių ketinimų išreiškimo S. J. nebesiėmė veiksmų tokiems ketinimams įgyvendinti, o jų atsisakė. Pasak gynėjo, šių aplinkybių visuma rodo, kad S. J. savo noru buvo atsisakęs ketinimų daryti nusikalstamas veikas bei paneigia teismo išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje S. J. gali toliau daryti nusikalstamas veikas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo S. J. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis S. J. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys yra kaltinamųjų S. J., R. T., nukentėjusiųjų K. U., V. L., liudytojos D. A. parodymuose, parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose ir jų prieduose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, nurodytoje kaltinamajame akte. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nurodė priimto sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, atsižvelgė į tai, kad S. J. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkų ir apysunkius nusikaltimus, o baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje jis iki suėmimo gyveno kartu su savo tėvu, nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki sulaikymo jis dirbo (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, jog jis turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius, tačiau nurodytos aplinkybės nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo ir būtinumo pratęsti kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą, jos yra reikšmingos, tačiau negali būti vertinamos kaip prioritetinės, priešinamos viešajam interesui bei būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, nustatydamas šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą, atsižvelgė ir į tai, kad S. J. 2012 m. teistas Švedijoje. Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės S. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl skundžiamoje nutartyje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam S. J. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkus nusikaltimas ir apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje, kurių padarymu kaltinamas S. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra savanaudiško pobūdžio. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu jis kaltinamas, nebuvo atsitiktinis, buvo suplanuotas ir galimai padarytas veikiant bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis S. J. 2012 m. sausio 23 d. Stokholmo apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už panašią nusikalstamą veiką. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, Apeliacinis teismas sprendžia, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. J., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad nustatytų dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas šiuo metu leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas paliktina galioti.

Kaltinamojo gynėjas skunde teisingai tvirtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog S. J. baudžiamojo proceso metu būtų daręs poveikį nukentėjusiosioms ar liudytojai, tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, jog 2014 m. birželio 10 d. prašyme pateiktame teismui, liudytoja D. A. nurodė, jog bijo susitikti su kaltinamaisiais ne tik teismo salėje bet ir už teismo ribų, todėl apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, kurie duoda pagrindą manyti, kad liudytoja į teismo posėdį nevyko, nes bijo kaltinamųjų.

Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo S. J. teises, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, nepažeidžia ir negali pažeisti proporcingumo principo. Gynėjo skunde minimas 15 000 Lt užstatas, negali būti vertinamas kaip pakankama kardomoji priemonė BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas S. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Dėl nurodytų motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. J. gynėjo advokato Irmanto Motužio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.