- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- II-313-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04470-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. I. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-10-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75615453-16 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-10-24 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75615453-16 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 125 straipsnį 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dviem mėnesiams už tai, kad jis 2016-10-17, 10.10 val., Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mazda Tribute, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. V. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 168 punkto reikalavimą. Ši jo veika atitinka ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius (b. l. 5).
2016-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas V. I. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-10-24 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75615453-16 panaikinimo. Skunde nurodo, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes geležinkelis, kurį jis pervažiavo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje nėra laikytinas geležinkelio pervaža, nes tai nėra kelio susikirtimas su geležinkeliu, kadangi kelias AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje neturi jam būtinų požymių – eismui skirtos ir naudojamos žemės arba statinio paviršiaus juostos su važiuojamąja dalimi, šaligatviais, sankryžomis, kelkraščiais ir pan. Taip pat nurodo, kad pagal Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-27 įsakymu Nr. 3-36, 9 punktą įmonės teritorijoje esančios geležinkelio kelių ir įmonės darbui skirtų kelių sankirtos vadinamos technologinėmis pervažomis ir į Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registrą neįtraukiamos, todėl geležinkelis, kurį jis pervažiavo, į geležinkelių infrastruktūros registrą nėra įtrauktas ir laikytinas technologine pervaža. Be to, skunde nurodo, kad prieš važiuodamas per geležinkelio pervažą jis sustojo prie geležinkelio bėgių, įsitikino, kad neatvažiuoja šilumvežis, kokia šviesa tuo metu degė šviesoforas, nesimatė, nes labai ryškiai švietė saulė. Kadangi įsitikino, kad pervažiuoti bėgius yra saugu, juos pervažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. I. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, pažymėjo, kad buvo priimtas susisiekimo ministro nutarimas, pagal kurį ši pervaža yra tik technologinė pervaža. Tuo metu šilumvežis net nevažiavo. Pervažų jūrų uoste yra labai daug. Uostas padalintas į kelias juostas. Jis važiuoja per pervažas, prie kurių nėra įrengtas šviesoforas. Jis nesutinka su priimtu nutarimu, todėl jį skundžia. Nurodė, kad nematė degančio šviesoforo signalo, nes važiavo kitu kampu, kadangi šviesoforas įsijungia tik kitoje pusėje, be to, tuo metu šilumvežis nevažiavo, jis saugiai kirto pervažą. Policijos pareigūnai patys pravažiavo paskui jį, taip pat kaip jis. Šviesoforas toje vietoje yra pastatytas, policijos pareigūnai aiškino, kad degė šviesoforo signalas. Jis nematė signalo, taip nurodė ir paaiškinime. Prašo jį išteisinti, nes padarytas nedidelis pažeidimas, šviesoforas buvo mirksintis, jam švietė saulė ir jis gerai nematė šviesoforo signalo.
Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. parodė, kad pažeidėjui surašė protokolą. Dirbo trise „Klasko“ teritorijoje, jis vairavo automobilį. Tarnybinį automobilį aplenkė „Mazda“ automobilis, sustojo prie STOP ženklo ir pervažiavo pervažą, nors degė raudonas šviesoforo signalas, t. y. mirksėjo raudona šviesoforo šviesa. Atstumas buvo apie 15-20 m. Jis palaukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, pervažiavo pervažą ir privažiavo prie „Mazda“ automobilio. Paaiškino „Mazda“ automobilio vairuotojui, kad jis pravažiavo pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Vairuotojas sutiko iš dalies su surašytu protokolu, sakė, kad jį apakino saulė. Liudytojas nurodė, kad tvarkos reikia laikytis, jei šviesoforai pastatyti, yra kelio ženklai, tai jų privaloma laikytis ir privaloma vadovautis KET. Negalėjo nurodyti, kas pastatė tuos kelio ženklus, ar pati įmonė, ar kelių policija.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D., priimdamas nutarimą, laikėsi paminėtų įstatymo nuostatų.
ATPK 125 straipsnyje atsakomybė numatyta už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu V. I. – 144 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dviem mėnesiams.
KET 168 punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 125 straipsnį V. I. buvo pradėta, nes jis 2016-10-17, 10.10 val., Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Mazda Tribute, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 168 punkto reikalavimą, 2016-10-24 priimtas nutarimas, kuriuo V. I. už pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, paskirta 144 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dviem mėnesiams. V. I., nesutikdamas su nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu, teigdamas, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes tai nėra kelio susikirtimas su geležinkeliu, kadangi kelias AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje neturi jam būtinų požymių – eismui skirtos ir naudojamos žemės arba statinio paviršiaus juostos su važiuojamąja dalimi, šaligatviais, sankryžomis, kelkraščiais, be to, ši pervaža yra tik technologinė pervaža. Be to, jis, prieš važiuodamas per geležinkelio pervažą, sustojo prie geležinkelio bėgių, įsitikino, kad neatvažiuoja šilumvežis, ir saugiai pervažiavo bėgius.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. I. skundą, teismas konstatuoja, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatytas pažeidimas: tai, kad V. I. pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, visiškai įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 12-13), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad pažeidėjas padarytu su pažeidimu sutiko, gailėjosi (b. l. 11), liudytojo policijos pareigūno Ž. M. duotais parodymais teisme bei iš dalies paties V. I. duotu paaiškinimu teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu V. I. teigė, kad nematė šviesoforo signalo, nes jį akino saulė. Šį faktą patvirtino V. I. pateiktas vaizdo įrašas iš jo automobilio video registratoriaus. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą iš tikrųjų matyti, kad labai akina saulė ir šviesoforo signalą sunku įžiūrėti. Nežiūrint į tai, toks V. I. argumentas yra atmestinas, nes KET 168 punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Teismo nuomone, vairuotojas turi būti visada atidus, stebėti kelio ženklus, jis būdamas pareigingu vairuotoju ir elgdamasis rūpestingai turi išlipti iš automobilio ir pažiūrėti, koks yra šviesoforo signalas, jei iš automobilio vidaus jo neįmanoma įžiūrėti. Be to, V. I. teismo posėdžio metu ir skunde teigė, kad jo pervažiuota pervaža yra tik technologinė pervaža ir todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-27 įsakymo Nr. 3-36, 9 punktu, ši pervaža nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros registrą, todėl KET šiai pervažai netaikomos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos jo teiginius, t.y., kad ši pervaža priklauso įmonei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, todėl tokie V. I. paaiškinimai teismo vertintini kritiškai ir laikytini gynybine versija.
Pažymėtina, kad V. I. nurodytame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-27 įsakymo Nr. 3-36, 9 punkte numatyta, kad eismo saugumą technologinėse pervažose užtikrina įmonės administracija, šių pervažų įrengimo, naudojimo, priežiūros, remonto ir eismo per jas reikalavimus nustato geležinkelių infrastruktūros valdytojas. V. I. nepateikė jokių įrodymų, kad pervaža yra technologinė, be to, nepateikė jokios įmonės administracijos patvirtintos eismo per pervažas tvarkos, taisyklių ar reikalavimų, iš to darytina išvada, kad eismas per šią pervažą reglamentuojamas vadovaujantis KET. Taip pat V. I. bandė argumentuoti, kad įmonės teritorijoje esanti pervaža nėra laikytina geležinkelio pervaža, nes tai nėra kelio susikirtimas su geležinkeliu, kadangi kelias AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje neturi jam būtinų požymių – eismui skirtos ir naudojamos žemės arba statinio paviršiaus juostos su važiuojamąja dalimi, šaligatviais, sankryžomis, kelkraščiais ir pan. Pastebėtina, kad V. I. nurodytame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-27 įsakymo Nr. 3-36, 7 punkte pagal automobilių kelių reikšmę, pervažos skirstomos į: viešojo naudojimo pervažas – geležinkelių sankirtas su valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių keliais; neviešojo naudojimo pervažas – geležinkelių sankirtas su automobilių keliais, kurie priklauso įmonėms, gamykloms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Nurodytas neviešo naudojimo pervažos apibrėžimas paneigia V. I. teiginį, kad įmonės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje esanti pervaža nelaikytina geležinkelio pervaža. Taip pat teismas pastebi, kad V. I. iš pat pradžių, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo surašymo metu, pažeidimą pripažino ir su juo sutiko, dėl jo gailėjosi, tai užfiksuota policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei skundžiamame nutarime (b. l. 5, 11). Atkreiptinas dėmesys, kad V. I. nubaustas už tai, kad pervažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam signalui, t.y. esant įrengtam šviesoforui, kuris veikia ir kuris reguliuoja geležinkelio eismą, kažkokių ženklų kurie nurodytų apie tai, kad šiuo šviesoforu nebūtina vadovautis, prie jo nėra pastatyta, policijos pareigūnai taip pat nėra gavę informacijos, kad važiuojant per šią geležinkelio pervažą nėra taikomos KET taisyklės, t.y., kad nereikia vadovautis šviesoforo rodomu signalu, todėl laikytina, kad važiuojant per minėtą geležinkelio pervažą būtina vadovautis KET taisyklėmis ir draudžiama ją pervažiuoti degant raudonam signalui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D. išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir V. I. padarytą pažeidimą teisingai kvalifikavo pagal ATPK 125 straipsnį. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. I. stengėsi laikytis KER reikalavimų, jis sustojo priešais pervažą, įsitikino, kad neartėja šilumvežis, t.y. įsitikino, kad yra saugu pervažiuoti šią pervažą, tik nepamatė, kad dega (mirkčioja) raudonas draudžiamas šviesoforo signalas ir pervažiavo pervažą degant draudžiamam raudonam signalui. Teismas sutinka su V. I. nurodyta aplinkybe, kad jis nematė jog dega raudonas signalas, nes peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad V. I. sustojus prie geležinkelio pervažos, jam į akis šviečia saulė ir akina, todėl yra sunku įžiūrėti koks šviesoforo signalas dega.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). ). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.)
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurių turinys apima išvardintas aplinkybes, įvertinus pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltės formą, kitas reikšmingas aplinkybes, teismui yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti V. I. paskirtą nuobaudą – palikti paskirtą 144 eurų baudą, bet netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai, teismo nuomone, neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams bei turės prevencinę reikšmę (ATPK 1 straipsnis, 20 straipsnis).
Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, V. I. skundas tenkintinas iš dalies - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. D. 2016-10-24 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje keistinas, V. I. pritaikius ATPK 30¹ straipsnį paskirtina švelnesnė nei ATPK 125 straipsnyje numatytą nuobauda – 144 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302² , 302⁴ straipsniais, teismas,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. I. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. D. 2016-10-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75615453-16 ir V. I. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą –144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.