- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- eTA-228-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00776-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Kauno, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
Žemesnės instancijos teismas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) ir atsakovų Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), Kauno tardymo izoliatoriui (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. 49-75 „Dėl pasimatymų suteikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 24 d. raštą Nr. 2S-1210 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose nebuvo išnagrinėta jo individuali situacija, atsakymai grindžiami abstrakčiais neteisiniais motyvais. Pažymėjo, kad jis yra suimtas itin ilgą laiką (trejus metus), todėl jo socialinių ryšių su šeima negalima lyginti su asmenų, esančių laisvėje, ryšiais, o pagarba šeimos gyvenimui taip, kaip ji suprantama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, negali būti ribojama tokiais nepagrįstais ir tolimais nuo pareiškėjo situacijos motyvais.
3. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami, nors jokio imperatyvaus draudimo suteikti tokius pasimatymus nebuvo, tačiau dėl šio skundo motyvo Departamentas skundžiamame rašte apskritai nepasisakė.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad suimtieji visą laikotarpį nuo 2020 m. vasario–kovo mėn. buvo etapuojami (konvojuojami) į teismų procesus tiesioginiuose posėdžiuose baudžiamosiose bylose, vykdavo procesiniai veiksmai (apklausos, kiti procesiniai veiksmai) ikiteisminiuose tyrimuose, šiuose veiksmuose dalyvaudavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, advokatai, prokurorai.
5. Pareiškėjas teigė, kad galimybė, nuteistajam ar suimtajam pageidavus, vietoj vieno ilgalaikio pasimatymo gauti tris trumpalaikius pasimatymus arba penkis vaizdo arba telefoninius skambučius buvo priverstinė, nes suimtajam nelieka galimybės nesutikti su tokiu neišvengiamu siūlymu, kadangi nesutikus, nebūtų suteikta net ir tų garso / vaizdo skambučių.
6. Nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bet koks kišimasis į asmens šeimos ir privatų gyvenimą, kuris negali būti pateisinamas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, gali būti laikomas kėsinimusi į Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje saugomą teisę. Teisėtų apribojimų atvejai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, numatyti įstatyme ir taikomi tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, valstybei siekiant teisėtų tikslų, kuriuos aiškiai nurodo Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjo nuomone, skundžiamų raštų motyvai nesuderinami su EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.