Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-309-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-02-26Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-10-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
1A-25-309-2013
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00077-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
J. Š.
Nuteistasis
S. V.
Advokatai
Albertas Kruminas
Kategorijos
  • 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
  • 2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.15.3.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00077-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3.3; 2.1.14; 2.4.2.1; 2.4.6.2.1; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorams Sigutei Borščienei, Vytautui Kulikauskui,nukentėjusiajai J. Š., jos atstovui advokatui Albertui Kruminui,nuteistajai S. V., jos gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausta laisvės apribojimu vieneriems metams. Įpareigojant ją be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos.

Priteista iš S. V. nukentėjusiajai J. Š. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) žalos atlyginimo ir 800 Lt (aštuoni šimtai litų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteista už tai, kad 2011 m. gruodžio 16 d., apie 11.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykusi pas J. Š. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pranešė jai apie tariamai įvykusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo jos sesuo L. P., kuri sunkiai sužalota ir jai būtina atlikti operaciją bei paprašė J. Š. paskolinti pinigų 2000 Lt operacijai atlikti, paėmusi iš jos 2000 Lt, taip savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – J. Š. priklausančius 2000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji S. V. prašo:

išteisinti ją ir panaikinti 2012-08-21 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir priimti naują nutartį, kuria netenkinti J. Š. prašymų; priteisti iš J. Š. bylinėjimosi išlaidas;priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos sutrikdymo – 40000 Lt; atlyginti turtinę žalą:

paskolintus 2011 m. gruodžio 13 d. – 2000 Lt;

paskolintus ir sumokėtus laidotuvių metu 2011-12-14 už giedotojų paslaugas – 490 Lt;

2011-11-16 paskolintus mirusiam A. Šm. 4000 Lt, iš jo turto paveldėtojų.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, kad su kaltinimais ir nuosprendžiu nesutinka, nes jie yra šališki, neteisėti ir nepagrįsti. Teismas, priimdamas šį nuosprendį, neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo principus, o, tiksliau, neatsižvelgė į tai, kad 2011-12-13 ji paskolino savo pamotei J. Š. 2000 Lt, būdama streso būsenos, po gautos žinios apie tai, kad mirė jos tėvas A. Šm., o ji neturi pinigų laidotuvių išlaidoms apmokėti. Raštiško skolos raštelio nepaėmė, nes pasitikėjo pamote.

Teigia, kad 2011-12-14 pamotė prašė sumokėti giedotojams už jų paslaugas, sakė, kad nebeturi pinigų, žadėjo greitu laiku grąžinti. Tą vakarą giedotojams sumokėjo 490 Lt, nes tiek buvo prašoma, be to, pirko įvairios rūšies maisto produktų.

Taip pat nurodo, kad 2011-11-16 tėvui A. Šm. paskolino 4000 Lt, kurių jis paprašė būdamas ir besigydydamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (2011-11-11–2011-11-16). Pinigų prašė savo buitiniams reikalams sutvarkyti, pažadėjo greitu laiku grąžinti.

Pasak apeliantės, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo metu nebuvo apklausta kaip liudytoja jos motina A. Š., kuri būtų pateikusi daug naudingos informacijos. Be to, buvo klausomasi jos motinos A. Š., kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių, yra paimtos jos telefoninių pokalbių išklotinės.

Apeliantė nurodo, kad yra ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, jos darbas pamaininis, dirba ir naktinėse pamainose, priėmus skundžiamą nuosprendį gali likti be pragyvenimo šaltinio ir papildyti bedarbių gretas. 2011-12-16 ji (duomenys neskelbtini) miestelyje nebuvo, savo nuosavu automobiliu nesinaudojo, automobilio, kuris saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, nebuvo paėmusi. Tai liudija išduota pažyma, kurios originalą prideda.

2011-11-16 (duomenys neskelbtini) buvo jos motina A. Š., kuri turėjo išsivežusi ir jos telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini).

Pasak apeliantės, J. Š. (jos pamotė), neva paskolino 2011-12-16 jai (apeliantei) 2000 Lt, bet nepateikė jokio skolos raštelio, jokios sutarties apie skolinamus pinigus tariamai jos sesers L. P. operacijai atlikti. Apeliantės teigimu, tokio skolinimosi veiksmo nebuvo ir negalėjo būti, nes ji (J. Š.) neturėjo pinigų laidotuvių išlaidoms apmokėti, skolinosi iš jos, tėvo šermenys vyko tik vieną vakarą, nes neturėjo lėšų.

Taip apeliantė teigia, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, kadangi jos motinos pasamdytas advokatas ir jo padėjėja jos negynė, neteikė teisinių paslaugų, negrąžino paimtų dokumentų, nedalyvavo teismo posėdyje, kaip buvo numatyta sutartyje, negrąžino sumokėtų pinigų, dėl to ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Apeliantė skunde taip pat plačiai dėsto jos ir jos tėvo A. Šm. bei jo šeimos gyvenimo aplinkybes, kad apeliantės santykiai su J. Š. buvo konfliktiški, kad jos tarpusavyje nebendravo ir nebendrauja. Taip pat dėsto A. Šm. laidojimo aplinkybes, kad kūnas buvo pradėjęs irti, kad karstas buvo užkaltas, kad kreipėsi į policiją ir prokuratūrą dėl A. Šm. mirties aplinkybių nustatymo, taip pat dėl kaltinamojo akto ir kitų procesinių dokumentų jai įteikimo, ir kitas aplinkybes, kurios nėra tiesiogiai susijusios su padaryta nusikalstama veika, už kurios padarymą apeliantė buvo nuteista.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino byloje įrodymus, ir tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl S. V. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis dėl S. V. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 182 straipsnio ir BPK normų taikymo

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra paskolos sutartis, pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Tokia apgaulė turi būti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį.

Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-255/2012, 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad S. V., atvykusi pas J. Š. į namus, pranešė jai apie tariamai įvykusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo jos sesuo L. P., kad pastaroji sunkiai sužalota ir jai būtina atlikti operaciją, bei paprašė J. Š. paskolinti 2000 Lt operacijai atlikti, paėmusi iš jos 2000 Lt, taip savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – J. Š. priklausančius 2000 Lt.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiosios J. Š., liudytojų E. Š. ir J. Šm. parodymais, kad S. V., atvykusi pas nukentėjusiąją į namus, pasakė, kad sesuo pateko į avariją, jai reikia daryti operaciją ir paprašė paskolinti 2000 Lt, kuriuos žadėjo grąžinti, kai gaus darbo užmokestį. J. Š. S. V. paskolino 2000 Lt, paskolos raštelio nerašė, nes ja pasitikėjo. Keletą dienų telefonu bandė susiekti su S. V., tačiau pastaroji į telefono skambučius neatsiliepdavo.

S. V. kaltės nepripažino, parodė, kad su J. Š. jokių reikalų neturėjo. Paaiškino, kad slapčia bendravo su tėvu, nes J. Š. pavydėjo jos bendravimo. 2011 m. gruodžio 16 d. pas J. Š. į namus nebuvo nuvykusi ir 2000 Lt niekas jai nepaskolino. Nurodė, kad visa šeima naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 13 d. paskolino J. Š. 2000 Lt būnant mašinoje, kai buvo atvažiavusios su seserimi pas J. Š.. 2011 m. gruodžio 14 dieną buvo atvažiavusi pas J. Š., atvežė mirties liudijimą.

Be to, nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. Š., liudytojos E. Š. ir J. Šm. iki A. Šm. mirties 2011 m. gruodžio 13 dienos nepalaikė jokių santykių. Nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d. nuteistoji S. V. ir E. Š. bendravo telefonu, tačiau pokalbiai truko labai trumpai. Po to jų bendravimas nutrūko. Tai, kad į S. V. telefoną buvo skambinta 2011 m. gruodžio 16 ir 17 dienomis, nieko neįrodo, nes pokalbiai neįvyko. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad S. V. jai priklausančiu automobiliu „D. L.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 16 d. nesinaudojo, nes automobilis visą dieną buvo įmonės saugojimo aikštelėje (217 b. l.). Šiuo metu tarp proceso dalyvių visi tarpusavio santykiai nutrūkę, nes vyksta teisminiai ginčai dėl A. Šm. palikimo paveldėjimo.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad tarp nukentėjusios J. Š. ir S. V. galėjo būti susiklostę civiliniai teisiniai santykiai – paskola, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad S. V. iš J. Š. pasiskolino 2000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti, kai gaus savo darbo užmokestį, o šie santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos nuostatų ir nagrinėjami civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Po 2011 m. gruodžio 16 d. S. V. nesislapstė, neperleido savo turto tretiesiems asmenims, t. y. nedarė kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Be to, ir pati J. Š. tik ikiteisminio tyrimo pareigūno paskatinta kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo S. V. (190 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad byloje nėra objektyviai įrodyta, jog S. V. 2011 m. gruodžio 16 dieną, panaudodama apgaulę, užvaldė J. Š. turtą – 2000 Lt. Taigi remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, daroma išvada, kad S. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl neįrodžius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo

Apeliantė teigia, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, kadangi jos motinos pasamdytas advokatas ir jo padėjėja jos negynė, neteikė teisinių paslaugų, negrąžino paimtų dokumentų, nedalyvavo teismo posėdyje, kaip buvo numatyta sutartyje, negrąžino sumokėtų pinigų, dėl to ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Protokolas yra vienas iš pagrindinių procesinių dokumentų, kuriame užfiksuojama visa teisiamojo posėdžio eiga, teismo ir kitų proceso dalyvių veiksmai, įrodymų tyrimas, pareikšti prašymai, teismo priimti sprendimai (BPK 261 straipsnis, 320 straipsnio 7 dalis). Iš teisiamojo posėdžio protokolo sprendžiama, ar buvo padaryti proceso pažeidimai bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjimo teisme dalyviai per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo turi teisę su juo susipažinti ir pateikti pastabas, nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos teisiamojo posėdžio protokolų turinio, visi teismo procesiniai veiksmai atlikti, įrodymai ištirti, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių, pastabų dėl pirmininkaujančiojo veiksmų negauta.

Kaltinamojo teisė į gynybą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje. Sukonkretindamas konstitucinės teisės į gynybą nuostatas ir nustatydamas jų įgyvendinimo garantijas, baudžiamojo proceso įstatymas nustato gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarką (BPK 50-52 straipsniai). BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Vienas iš tų atvejų, numatytas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte: gynėjo dalyvavimas būtinas, kai kaltinamasis yra suimtas. Be to, gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį kaltinamasis (nuteistasis) turi konstitucinę pasirinkimo laisvę gintis pačiam ar padedant advokatui – gynėjui. Pasinaudodamas šia laisve kaltinamasis (nuteistasis) turi teisę, bet kuriame bylos nagrinėjimo etape atsisakyti gynėjo paslaugų. Nagrinėjamu atveju bylos proceso, kaip visumos, įvertinimas leidžia konstatuoti, kad iš apeliantės S. V. nebuvo atimta konstitucinė teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu S. V. gynėjo paslaugų atsisakė (93 b. l.). Teisiamajame posėdyje S. V. buvo pati pasirinkusi gynėją (123 b. l.), kurio paslaugų atsisakė (149 b. l.). S. V. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo paslaugų atsisakė (188 b. l.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad S. V. teisės į gynybą apeliaciniame skunde keliamu aspektu nebuvo pažeistos.

Dėl nenagrinėtinų apeliacinio skundo reikalavimų

Apeliantė S. V. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš J. Š. bylinėjimosi išlaidas; priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl sveikatos sutrikdymo – 40000 Lt; atlyginti turtinę žalą: paskolintus 2011 m. gruodžio 13 d. – 2000 Lt; paskolintus ir sumokėtus laidotuvių metu 2011-12-14 už giedotojų paslaugas – 490 Lt; 2011-11-16 paskolintus mirusiam A. Šm. 4000 Lt, iš jo turto paveldėtojų.

Šie apeliantės reikalavimai nėra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Jie gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

Apeliantė skunde taip pat plačiai dėsto jos ir jos tėvo A. Šm. bei jo šeimos gyvenimo aplinkybes, kad apeliantės santykiai su J. Š. buvo konfliktiški, kad jos tarpusavyje nebendravo ir nebendrauja. Taip pat dėsto A. Šm. laidojimo aplinkybes, kad kūnas buvo pradėjęs irti, kad karstas buvo užkaltas, kad kreipėsi į policiją ir prokuratūrą dėl A. Šm. mirties aplinkybių nustatymo, taip pat dėl kaltinamojo akto ir kitų procesinių dokumentų jai įteikimo, ir kitas aplinkybes, kurios nėra tiesiogiai susijusios su padaryta nusikalstama veika, už kurios padarymą apeliantė buvo nuteista.

Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios ir neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla.

Dėl civilinio ieškinio

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji J. Š. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 4000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai dėl S. V. neteisėtų veiksmų atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusios J. Š. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir iš S. V. nukentėjusiajai J. Š. priteisė 2000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 800 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiajai J. Š. pripažino teisę į ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistoji S. V. išteisintina, neįrodžius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių bei vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, J. Š. pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą iš nuteistosios S. V. priteisti 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusios prašymą ir iš S. V. priteisė 800 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinio proceso metu buvo gautas nukentėjusios J. Š. prašymas jos patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš S. V..

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, ir tai, kad S. V. išteisintina, neįrodžius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, netenkina nukentėjusiojos J. Š. prašymų jos patirtas išlaidas dėl atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pripažinti proceso išlaidomis.

Kadangi priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl liudytojams išmokėti pinigai laikytini valstybės išlaidomis (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

J. Š. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė