Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Algimantas Pivoriunas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 641/2007

Teisejas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija

2.9.

2007 m. gruodžio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriuno,

viešame teismo posedyje išnagrinejo privacios kaltintojos A. C. skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 27 d. nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas pagal A. C. skunda del baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. iškelimo M. M..

Aprašomoji dalis

nustate:

2007 m. birželio 6 d. A. C. kreipesi i Vilniaus miesto antra apylinkes teisma su prašymu M. M. atžvilgiu pradeti procesa privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

2007 m. birželio 22 d. nukentejusioji A. C. i teismo posedi neatvyko. Teismui buvo pateiktas jos prašymas atideti skundo nagrinejima (b. l. 14). 2007 m. rugpjucio 10 d. Vilniaus miesto antrame apylinkes teisme ivyko taikinamasis posedis. Skunda nagrinejantis teismas paskyre proceso dalyviams susitaikymo termina iki 2007 m. rugpjucio 27 d. 13.00 val. I 2007 m. rugpjucio 27 d. teismo posedi privati kaltintoja A. C. neatvyko, teismo posedyje dalyvavo privacios kaltintojos atstove advokate Lina Petraityte. Tuo pagrindu Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 27 d. nutartimi privataus kaltinimo procesas pagal A. C. skunda del baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. iškelimo M. M. buvo nutrauktas, teismui konstatavus, kad privati kaltintoja A. C. atsisake kaltinimo.

Nukentejusioji, remdamasi Lietuvos Respublikos BPK 56 str. 1 d., daro išvada, kad nukentejusiojo atstovas tinkamai atstovauja jo interesus taikinamajame teismo posedyje net ir tuo atveju, jeigu pats nukentejusysis taikinamajame posedyje nedalyvauja. A. C. nuomone, tai patvirtina Lietuvos Respublikos BPK 413 str. 6 d., kuria išaiškinus galima daryti išvada, kad bent vieno asmens (nukentejusiojo ar jo atstovo) dalyvavimas taikinamajame posedyje yra pakankamas. Priešingu atveju, butu pažeista nuo nusikalstamos veikos nukentejusio asmens teise realizuoti savo teise i teismine gynyba per atstova baudžiamojoje byloje, o tai yra ypac svarbu privataus kaltinimo bylose, kur nukentejusysis neretai yra ir psichologinio smurto auka ir negali tinkamai igyvendinti savo teisiu pats, nesant atstovo.

Nukentejusiosios nuomone, teismas, nutraukdamas procesa, taikinamojo posedžio metu susiklosciusiai situacijai spresti negalejo taikyti Lietuvos Respublikos BPK 416 str., kuris reglamentuoja procesa teisiamojo posedžio metu.. Be to nukentejusioji nuodo, kad teismas, darydamas išvada del A. C. nedalyvavimo taikinamajame posedyje, prieš tai visiškai neišsiaiškino jos nedalyvavimo priežasciu, todel ši teismo išvada yra nepagrista.

Nukentejusiosios A. C. atstove prašo skunda tenkinti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas M. M. ir jo atstove prašo nukentejusiosios A. C. skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiosios A. C. skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teiseta ir pagrista. Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d. nustato, kad privataus kaltinimo bylose skunda paduoda ir kaltinima teisme palaiko nukentejusysis. Šio straipsnio 2 dalyje istatymu leidejas numato išimti tik tuo atveju, kai nukentejusysis visomis nukentejusiojo teisemis negali pasinaudoti del nepilnametystes, fiziniu ar psichiniu trukumu. Tokiu atveju paduoti pareiškima del padarytos nusikalstamos veikos, o po to palaikyti kaltinima teisme gali jo teisetas atstovas – atstovas pagal istatyma arba igaliotasis atstovas, kuris teisme igyja privataus kaltinamojo statusa. Iš bylos medžiagos matyti, kad privataus kaltinimo procesa M. M. atžvilgiu inicijavo pati nukentejusioji A. C.. Byloje nera duomenu, kad nukentejusioji pati negaletu pasinaudoti nukentejusiosios teisemis. Todel darytina išvada, kad taikinamajame posedyje turejo dalyvauti pati nukentejusioji A. C., kadangi šiuo atveju nukentejusiosios igaliotas atstovas, nepriklausomai nuo jam suteiktu igaliojimu apimties, negali nuspresti už nukentejusiji, taikytis ar ne su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamu asmeniu.

Pati privataus kaltinimo instituto specifika lemia tai, kad butent nukentejusysis, kuriam betarpiškai nusikalstama veika yra padaryta fizines, turtines ar neturtines žalos, asmeniškai turi dalyvauti tiek taikinamajame posedyje, tiek byla nagrinejant teisme. Istatymu leidejas nukentejusiajam neapriboja galimybes savo teises ir laisves bei teisetus interesus teisme igyvendinti pasitelkus igaliota atstova, šiuo atveju advokata, taciau taikinamajame posedyje fiziniu, psichiniu trukumu neturintis pilnametis nukentejusysis turi dalyvauti pats, nes tik jis privalomame preliminariame privataus kaltinimo bylos etape gali priimti sprendima del tolimesnes bylos eigos. Priešingu atveju, butu paneigta privataus kaltinimo instituto esme. Atsižvelgiant i tai, nukentejusiosios skundo argumentas, kad nukentejusiojo atstovas turi tas pacias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis, atmetamas kaip nepagristas.

Privataus kaltinimo institutas yra specifine asmens konstitucines teises ginti savo teises ir teisetus interesus teisme igyvendinimo forma, todel istatymo leidejo nustatyti specifiniai reikalavimai nukentejusiojo teisiu igyvendinimui privataus kaltinimo bylu teismo procese, priešingai negu skunde nurodo nukentejusioji, negali buti vertinamas kaip konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 413 str. 6 d., jeigu nukentejusysis i taikinamaji posedi neatvyko be svarbios priežasties, laikoma, kad privatus kaltintojas kaltinimo atsisake. Tokiu atveju procesas del skundo nutraukiamas. Bylos duomenimis, apie teismo posedžio laika ir vieta nukentejusioji A. C. buvo informuota tinkamai (b. l. 19), taciau i taikinamaji posedi ji neatvyko, jos neatvykimo priežastis pateisinanciu dokumentu taikinamajame posedyje dalyvaujanti jos igaliota atstove advokate Lina Petraityte teismui nepateike. Atsižvelgiant i tai, pirmosios instancijos teismas, konstataves, kad tinkamai išspresti šaliu susitaikymo, skundo perdavimo teisiamajam posedžiui bei kitu su skundo nagrinejimu susijusiu klausimu negali, padare pagrista išvada, jog nukentejusioji A. C., neatvykdama i teismo posedi, atsisake savo kaltinimu M. M.. Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 416 str. 2 d., taciau ši teismo klaida nera pagrindas naikinti skundžiama nutarti, kadangi, kolegijos vertinimu, teismas prieme teiseta ir pagrista sprendima.

Esant tokioms aplinkybems, naikinti Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 27 d. nutarti nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nukentejusiosios A. C. skunda atmesti.