Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2139-485/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
1S-2139-485/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01343-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
S. U.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-2139-485/2014
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01343-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. U. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2014 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-08-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., paskirta bausmė – 30 parų arešto. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-02-05 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-08-16 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012-03-30, pabaiga – 2018-03-01.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014-10-06 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti S. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra jam neatlikus 3 metų 4 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti atsisakė motyvuodamas tuo, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė ir paleidus nuteistąjį lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. U. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai savo atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą motyvavo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir neatliktos bausmės dalies vertinimu. Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimo sunkumas buvo įvertintas skiriant bausmę, o likusi neatlikta bausmės dalis pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str., 158 str. nėra tos aplinkybės, kurios užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui. Neatlikta bausmės dalis negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tokios praktikos laikosi ir teismai (Kauno apygardos teismo nutarimas byloje Nr. 1S-132-658/2014). Pažymėtina, kad net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Be to, teismas visiškai neįvertino nuteistojo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir vėl tapti pilnaverčiu piliečiu. Teismo išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra yra prasilenkianti su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomijos ir kitais baudžiamosios teisės principais, o atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos pažymą ir neatlikta bausmės dalias yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos medžiagos analize bei skubotos, nutartis šabloniška. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nacionalinių teismų sprendimuose turi būti tinkamai nurodyti motyvai, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas (2001 m. Nr. 49684/99 Hirvis Aari prieš Suomiją, 1994 m. byla, Nr. 16034/90 Van der Hurk prieš Nyderlandus).

Nuteitasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas. Tačiau nuteistojo manymu, šiuo atveju tokio neišvengiamumo nėra, yra nepagrįsta, nemotyvuota, neparemta jokiais objektyviais duomenimis ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nuteistasis nurodo, kad jis atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, aplinkybės, reikšmingos šio klausimo išsprendimui buvo visapusiškai įvertintos Komisijos, kuri priėmė pagrįstą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. U. skundas tenkinamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nutartis naikinama.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas deramai neįvertino visų paminėtų aplinkybių, todėl tvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė nepagrįstai.

Konstatuojama, kad Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, tinkamai, išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, savo nutartį pagrindė deklaratyviais motyvais, nepagrįstai sureikšmino nusikaltimo, už kurio padarymą S. U. atlieka bausmę, sunkumą (padarytas sunkus nusikaltimas) bei likusios neatliktos bausmės dalį ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, jo elgesiui viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, kai šios aplinkybės yra itin reikšmingos sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis, kad išėjęs į laisvę nuteistasis daugiau nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šiuo atveju yra nustatyti tiek formalusis, tiek materialusis pagrindai taikyti lygtinį paleidimą. S. U. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūrą ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šiuo atveju atlikta bausmė dalis bei nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai tikėtis, kad taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva nuteistojo elgesiui turės teigiamą poveikį, nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

S. U. anksčiau neteistas, bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau, įvertinus nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kas leidžia manyti, jog teismas nelaikė S. U. itin pavojingu visuomenei asmeniu, kuriam turėtų būti skiriama itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, turi aukštąjį išsilavinimą, pataisos namuose įgijo specialybę, mokėsi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlygino priteistą civilinį ieškinį, įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Pažymėtina, jog veikos pavojingumas vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Vertinant dėl lygtinio paleidimo materialių sąlygų svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Tokios nuomonės laikėsi ir visi Komisijos nariai, balsavę vienbalsiai dėl nuteistojo S. U. paleidimo su intensyvia priežiūra.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą vertintinas ir nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, yra svarbios išvadoms dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįsti. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis iš pradžių savo kaltės nepripažino, tačiau šiuo metu dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, o paskirtą bausmę vertina kaip skaudžią gyvenimo pamoką, nusiteikęs pasimokyti iš bausmės ir patyrimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo požiūris į darbą teigiamas, atvykęs į pataisos namus iš karto pareiškė norą dirbti, iki nusikaltimo turėjo darbą, darbo patirtis ilgalaikė, lygtinai paleidus taip pat turi realią galimybę įsidarbinti. Vertinant nuteistojo pavojingumą, pakartotinio nusikaltimo tikimybę atsižvelgtina į Socialinio tyrimo išvadą, bei išvadą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (6 balai), pakartotinio nusikalstamumo rizika taip pat žema, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis S. U. yra minimaliai pavojingas visuomenei ir iš jo laisvėje galima tikėtis teigiamo, įstatymus atitinkančio elgesio. Be to, nuteistasis S. U. laisvės atėmimo bausmę stengiasi atlikti tinkamai, stengėsi sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nustatyto režimo reikalavimų nepažeidė nei karto, du kartus skatintas už pavyzdingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą įstaigos visuomeninėje veikloje. Šiuo atveju teigiamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, iniciatyva dirbti, supratimas, kad buvimas visuomenės nariu reiškia ne tik teises, bet ir atsakomybę, tvirtas ryšys su artimaisiais, atlikta bausmės dalis leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistajam paskirta bausmė jau atlikto pakankamą auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo elgesio laisvėje. Tokia išvadai pritarė ir prokuroras savo atsiliepime, nurodydamas, kad šiuo atveju jau yra pakankamas pagrindas manyti, kad S. U. laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinis paleidimas atitiks teisingumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmės individualizavimo, bausmių ekonomijos ir kitus baudžiamosios teisės principus. Atmestini ir apylinkės teismo argumentai dėl pernelyg didelės likusios bausmės dalies. Pažymėtina, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą. Tai reiškia, kad jau pačiame įstatyme yra nurodyta, kad taikant intensyvią priežiūrą nuteistieji gali būti lygtinai paleisti dar anksčiau, nei įprastine tvarka (BVK 157 str. 3d.). Be to nei per didelės, nei per mažos bausmės dalies atlikimas nenumatytas kaip esminis ir vienintelis kriterijus lemiantis lygtinio paleidimo taikymo galimybę.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo (taikomi įpareigojimai ir suvaržymai), todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti. Taip pat pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo, kuriam taikoma intensyvi priežiūra, bus prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad yra įstatyminis pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta S. U. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nutartis naikinama, o Komisijos 2014-10-06 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo S. U. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo S. U. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra ir S. U. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių 29 (dvidešimt devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika