Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam K. V., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. V.. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra 2016-01-30 apie 22 val. 30 min., A. Juozapavičiaus g. 49, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (1,90 promilių), priėjęs prie tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto policijos skiriamaisiais ženklais, dešinės priekinės sėdynės, kurioje sėdėjo vyr. patrulė G. S., pagriebė radijo ryšio stotelę, kuri buvo prisegta prie pastarosios šviesą atspindinčios tarnybinės liemenės dešinės pusės ir, plūsdamas necenzūriniais žodžiais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyriausiųjų patrulius G. S. ir A. A., bandė pasišalinti, o minėtiems pareigūnams paliepus nutraukti šiuos savo neteisėtus veiksmus, jų teisėtų reikalavimų nevykdė, todėl buvo sulaikomas, o jo metu aktyviais veiksmais priešinosi: muistėsi, bandė išsivaduoti, sodinamas į tarnybinį automobilį, spyrė vyr. patruliui A. A. į pilvo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. V. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 39), kad 2016-01-30 apie 22.30 val. kartu su žmona N. V. ėjo link namų. Jis buvo neblaivus. Einant Kaune, A. Juozapavičiaus pr., prie jų sustojo tarnybinis policijos automobilis. Ar jis buvo su kuo nors gatvėje susistumdęs ar susimušęs, nepamena. Pamena, kad pats priėjo prie tarnybinio automobilio, atsidarė keleivio pusės dureles ir ten sėdinčiai pareigūnei griebė už prikabinamos racijos ir ištraukė. Kodėl taip pasielgė, nepamena. Ką pasakė pareigūnei, taip pat nepamena. Prie jo priėjęs kitas kartu buvęs policijos pareigūnas bei minėta pareigūnė reikalavo nusiraminti, grąžinti raciją, o jam nepaklusus, bandė jį sulaikyti ir uždėti antrankius. Sulaikomas jis priešinosi ir tyčia įspyrė policijos pareigūnui į pilvą. Dėl savo poelgio labai gailisi. Jo elgesį įtakojo girtumas.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo A. U. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016-01-30 d. apie 22.30 val. Kauno apskrities VPK PR 3-ojo būrio vyr. patruliui A. A. ir vyr. patrulei G. S. patruliuojant prie pastato adresu Juozapavičiaus pr. 49, Kaune, pastebėjo du besistumdančius jaunuolius. Vienas iš jų, priėjęs prie tarnybinio automobilio, atidarė jo priekines keleivio pusės dureles, kur sėdėjo vyr. patrulė G. S., nekultūringais žodžiais kreipėsi į pareigūnus, bei, griebęs už racijos, kuri buvo prisegta prie pareigūnės dešinės liemenės pusės, bandė pasišalinti. Išlipus iš tarnybinio automobilio, buvo bandyta minėtą pilietį įspėti, jog bus panaudota fizinė jėga, jei negrąžins racijos, tačiau į šį perspėjimą pilietis nereagavo ir toliau plūdo necenzūriniais žodžiais. Minėtą pilietį sodinant į tarnybinį automobilį, jis spyrė vyr. patruliui A. A. į pilvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Buvo nustatyta, jog tai K. V., gim. 1968 m.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. A. ir Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. S. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2016-01-30 jiems kartu patruliuojant, apie 22.30 val. prie A. Juozapavičiaus g. 49 namo, Kaune, pastebėjo prie baro stumdantis du piliečius. Tik sustojus prie minėto baro, vienas iš piliečių, priėjęs prie automobilio, atidarė priekines keleivio pusės dureles, kur sėdėjo vyr. patrulė G. S., nekultūringais žodžiais kreipėsi į pareigūnus, po to griebė už racijos, kuri buvo prisegta prie pareigūnės dešinės liemenės pusės ir bandė pasišalinti. Buvo bandyta pilietį įspėti, kad bus panaudota fizinė jėga, jei negražins racijos, tačiau šis į perspėjimus nereagavo, toliau plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Bandant pilietį sulaikyti, jis aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi, bandė išsivaduoti, laikė įtempęs rankas. Pilietį sodinant į tarnybinį automobilį, jis spyrė A. A. į pilvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Dainavos PK paaiškėjo, kad tai K. V., gim. 1968 m. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,90 prom. girtumas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. A. prašyme nurodyta, kad dėl 2016-01-30 įvykio prašo nukentėjusiuoju jo nepripažinti, civilinio ieškinio nereiškia.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. S. pranešime nurodyta, kad dėl 2016-01-30 įvykio ji civilinio ieškinio nereiškia, prašo jos nukentėjusiąja nepripažinti.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

Tiek A. A., tiek G. S. šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai, vykdydami pareigas, laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Abu pareigūnai nagrinėjamu atveju dėvėjo policijos uniformas, iš pareigūnų parodymų matyti, kad K. V. matė ir suprato, kad jis bendrauja su pareigūnais. Tai reiškia, kad jis suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininkus jiems priešindamasis, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu neatlieka.

Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų pagrindu yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis K. V., panaudodamas fizinį smurtą – spirdamas pareigūnui į pilvą, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės pareigūnui – A. A., ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai K. V. pradėjo naudoti smurtą A. A. atžvilgiu.

Kaltinamasis K. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, Psichikos sveikatos centre neregistruotas, dirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą N. V. yra kaltinamojo žmona, ji paaiškino, kad savo vyru labai pasitiki, jis rūpinasi vaikais, alkoholiu nepiktnaudžiauja, tą dieną šventė draugo 50-metį. Vyras visada atsižvelgia į jos nuomonę. Ji netiki, kad tokie įvykiai dar galėtų būti. Mano, kad vyras ir ateity klausysis jos nuomonės, mano, kad ji turi įtakos vyrui.

N. V. neteista, administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu nedirba.

E. N. V. prašymui perduoti K. V. jos – N. V. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis K. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą (nors jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis vyksta jau beveik keturis metus, o byla K. V. atžvilgiu teismui nėra perduota, taigi šio ikiteisminio tyrimo baigtis nėra aiški), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad tai atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos K. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas laiko, kad laiduotoja N. V. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl N. V. skirtina laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, K. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai N. V. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenines savybes, jo elgesį po nusikaltimo padarymo (dirba), nusikaltimo sunkumą, teismas sprendžia, kad K. V., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų nėra.

Byloje 2016-02-02 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-71267, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė teikė antrinę teisinę pagalbą K. V. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 EUR.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

K. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį, perduodant N. V. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis BK 40 str., ir baudžiamąją bylą K. V. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams.

Perduoti K. V. laiduotojos N. V. atsakomybei.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo K. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.