- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- eAS-39-822/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01948-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Pagėgių savivaldybės taryba atstovaujama Pagėgių savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pagėgių savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro skundą atsakovui Pagėgių savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pagėgių savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“ (toliau – ir sprendimas), ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą.
Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte (laikinai sustabdyti sprendimo galiojimą), nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos: 1) skundžiamas sprendimas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėtas; 2) nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, bus paneigti pareiškėjo interesai; 3) nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, pareiškėjas neturės realių galimybių nebūti reorganizuotu, o darbuotojai gali būti atleisti nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) nustatytų įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminų; 4) prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė atitinka teismų praktikoje suformuluotus kriterijus – yra proporcinga, adekvati ir atitinka viešąjį interesą, prašymas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.
Pažymėjo, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami. Pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas skundžiamo sprendimo galiojimas, nes, pareiškėjo įsitikinimu, neatidėliotinas skundžiamo sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti pareiškėjo interesus, t. y. pareiškėjas būtų reorganizuotas prijungiant pareiškėją prie Pagėgių savivaldybės Vaiko globos centro su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, darbuotojai būtų atleisti nesilaikant darbuotojų atleidimo iš darbo numatytų terminų.
Nurodo, kad būtinybę stabdyti ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimą lemia ginčijamo sprendimo akivaizdūs trūkumai ir skundo tikėtinas pagrįstumas. Mano, kad esant tikėtinai pagrįstiems skundo argumentams ir aplinkybėms, jog ginčijamo sprendimo tolesnis galiojimas sukels neproporcingos žalos pareiškėjui (bus panaikinta pareiškėjo institucija, neteisėtai atleisti darbuotojai, gali kilti žala darbuotojams kreipusis į ginčus nagrinėjančias institucijas dėl darbo santykių), nėra pagrindo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikyti. Taip pat pažymi, kad galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, t. y. iki skundžiamo spendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, labai pasunkėtų arba taptų neįmanomas, kadangi pareiškėjo institucijos atkūrimas yra daug laiko reikalaujantis procesas, būtų sutrikdytas paslaugų teikimas dėl neteisėtai reorganizuotų įstaigų grąžinimo į buvusią padėtį.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjo Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikinai sustabdė ginčijamo Pagėgių savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“ galiojimą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, įvertino pareiškėjo argumentus, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi, nepatikrinus atsakovo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, prasidėtų pareiškėjo reorganizacija. Teismas, atsižvelgdamas į prašymo argumentus, ginčijamo akto bei su prašymu pateiktų dokumentų turinį, nusprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl ginčo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstas faktiniais duomenimis. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, kad neuždraudus atlikti tam tikrus veiksmus, nesustabdžius ginčijamo individualaus teisės akto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl pareiškėjo prašymą pripažino pagrįstu.
III.
Atsakovas Pagėgių savivaldybės taryba, atstovaujama Pagėgių savivaldybės administracijos, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai sustabdytas ginčijamo Pagėgių savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“ galiojimas, klausimą išnagrinėti iš esmės ir pareiškėjo prašymą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad skundžiamos nutarties dalies teismas nemotyvavo ir nenurodė, kokia reali neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala galėtų atsirasti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos. Tokios žalos nepagrindė ir neįrodė ir pareiškėjas savo prašyme, o reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė iš esmės dėl to, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo skundžiamą sprendimą.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šio ginčo atveju žala viešajam interesui ar neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma (kompensuojama) žala apskritai neatsiras, nepaisant to, kokį sprendimą priims teismas. Pažymi, kad šioje byloje skundžiamas sprendimas reorganizuoti pareiškėją, jį prijungiant prie kitos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas yra atsakovas. Atsakovo manymu, teismas turėjo nustatyti, ar netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, viešosios paslaugos, kurias teikia pareiškėjas, galėtų būti teikiamos, ar ne, nes šių priemonių taikymas būtų pagrįstas tik nustačius, kad pareiškėjo teikiamos viešosios paslaugos nebebūtų teikiamos, o kitu atveju (t. y. nenutraukus paslaugų teikimo), minėtų priemonių taikymas šioje byloje būtų neproporcingas.
Nurodo, kad ginčijamu sprendimu pareiškėją siekiama reorganizuoti, prijungiant jį prie biudžetinės įstaigos, reorganizavimo metu visos pareiškėjo vykdomos viešosios paslaugos bus teikiamos gyventojams toliau, jų teikimas nenutrūks, todėl viešajam interesui skundžiamu sprendimu žala nebus padaryta, kaip ir nekils jokia neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala tiek pareiškėjo darbuotojams, tiek ir viešajam interesui, nes visi pareiškėjo darbuotojai, jei tik sutiks, bus įdarbinti po reorganizacijos veiklą vykdysiančioje biudžetinėje įstaigoje (tą patvirtina skundžiamo sprendimo 4 p. nurodytas patvirtintas pareigybių skaičius).
Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu skundžiamo sprendimo galiojimas turėtų būti sustabdytas. Pažymi, kad pareiškėjo reorganizavimu siekiama sumažinti įstaigų skaičių ir racionaliau panaudoti biudžeto lėšas teikiant viešąsias paslaugas socialinėje srityje, o skundžiamo sprendimo sustabdymu trukdoma pasiekti minėtą tikslą. Pažymi, kad žala viešajam interesui, kuri gali kilti pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, yra didesnė, nei netaikius priemonių, nes pareiškėjo darbuotojai iki tol, kol byla bus išnagrinėta, gali susirasti kitą darbą, ir dėl to gali sutrikti viešųjų paslaugų teikimas; atsakovas patirtų didesnes biudžeto išlaidas, finansuodamas dvi reorganizuojamas biudžetines įstaigas iki bylos nagrinėjimo pabaigos, tuo tarpu nesustabdžius reorganizavimo proceso, išlaidos būtų mažesnės.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, nes jų netaikius būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, pareiškėjo darbuotojai būtų atleisti nesilaikant įstatymo numatytų terminų, bei nurodo, kad nei atsakovas, nei reorganizavime dalyvaujanti kita biudžetinė įstaiga neketina atleisti darbuotojų, nebent jie nesutiktų su jiems siūlomomis pareigomis. Nurodo, kad darbuotojų atleidimo iš darbo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kuriame yra numatyta galimybė atleisti darbuotoją net nesuėjus įspėjimo apie naikinamą pareigybę terminui, nukeliant atleidimo datą ir išmokant darbo užmokestį už laiką iki darbo santykių pasibaigimo bei visas priklausančias kompensacijas ir išmokas, o darbuotojai jiems kilusias neigiamas pasekmes galės ginčyti teisme. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo darbuotojai jokių įgaliojimų teikti skundą jų interesais pareiškėjui nėra suteikę, o ir tarp darbuotojų ir darbdavio kilę ginčai yra sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose ir su šiuo ginču nesusiję.
Pastebi, kad pareiškėjas nurodomų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė konkrečių būdų, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus galima žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą galimą žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų, o savo poziciją gina tik deklaratyviais teiginiais, pamąstymais ir samprotavimais.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka.
Pareiškėjas savo nesutikimą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, kad esant tikėtinai pagrįstiems skundo argumentams ir aplinkybėms, jog ginčijamo sprendimo tolesnis galiojimas sukels neproporcingos žalos pareiškėjui (bus panaikinta pareiškėjo institucija, neteisėtai atleisti darbuotojai, gali kilti žala darbuotojams kreipusis į ginčus nagrinėjančias institucijas dėl darbo santykių nutraukimo), todėl nėra pagrindo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikyti.
Papildomai pažymi, kad atsakovas visais įmanomais būdais bando toliau tęsti reorganizavimą, pvz., Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorei 2020 m. lapkričio 25 d. grįžus po laikinojo nedarbingumo, ir apie tai raštu informavus Pagėgių savivaldybės merą, asmuo, Pagėgių savivaldybės mero 2020 m. lapkričio 25 d. potvarkiu paskirtas pavaduoti pareiškėjo direktorių, nebuvo atšauktas iš pareigų, maža to, pavaduojantis asmuo, kaip pareiškėjo atstovas, pateikė pranešimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl skundo atsisakymo administracinėje byloje Nr. eI3- 10341-342/2020. Pažymi, kad tokie atsakovo bei asmens, kuriam buvo pavesta atlikti pareiškėjo direktoriaus funkcijas, veiksmai yra neteisėti, ir, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad sprendimas dėl reorganizavimo yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – laikinai sustabdytas ginčijamo sprendimo galiojimas, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pagėgių savivaldybės taryba 2020 m. lapkričio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“, kuriuo nusprendė reorganizuoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrą, jį prijungiant prie Pagėgių savivaldybės vaiko globos centro.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pritaikė ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė ginčijamo sprendimo galiojimą, sutikdamas su pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, kad neuždraudus atlikti tam tikrus veiksmus, nesustabdžius ginčijamo individualaus teisės akto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio1dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią ABTĮ redakciją, nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pasikeitus teisiniam reguliavimui pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nepagrįstai pasisakė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (ne)taikymo įtakos teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo (nepasunkėjimo) aspektu.
Kita vertus, nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., lieka aktualios taikant ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-295/2011).
Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutarties dalimi, nurodo, kad pareiškėjas nenurodė, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus galima žala, kodėl ji gali būti neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma, nepateikė jokių nurodytą galimą žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones.
Iš pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų nustatyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, jog nesustabdžius ginčijamo sprendimo, Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centras bus reorganizuotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, todėl pareiškėjo teisinės padėties atkūrimas būtų itin sudėtingas, jo metu būtų sutrikdytas paslaugų teikimas dėl galbūt neteisėtai reorganizuotos įstaigos ir reorganizavime dalyvaujančios įstaigos grąžinimo į buvusią padėtį. Taip pat argumentuoja, jog reorganizavus pareiškėjo įstaigą, šios įstaigos darbuotojai būtų atleisti iš darbo nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų terminų, ir dėl to kiltų turtinė žala.
Pagėgių savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“ 1 punktu nuspręsta reorganizuoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrą, jį prijungiant prie Pagėgių savivaldybės vaiko globos centro, ir reorganizavimą baigti 2020 m. gruodžio 28 d. Ginčijamu sprendimu patvirtintos reorganizavimo sąlygos, po reorganizavimo veiklą tęsiančio Pagėgių savivaldybės vaiko globos centro nuostatai, nustatytas leistinas didžiausias pareigybių skaičius, šio sprendimo 6 punktu Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro direktorius įpareigotas, pasibaigus reorganizavimui, išregistruoti šią įstaigą iš Juridinių asmenų registro.
Iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, kad šiuo sprendimu patvirtinti atitinkami aktai ir atlikti veiksmai (patvirtintos reorganizavimo sąlygos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos įstatai ir pan.), t. y. nuspręsta reorganizavimo procesą užbaigti, todėl šis sprendimas reorganizuojamos įstaigos atžvilgiu sukelia teisines pasekmes ir gali sukelti neproporcingai didelę žalą, nes pareiškėjo įstaiga būtų panaikinta, prijungiant ją prie Pagėgių savivaldybės vaiko globos centro su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis (t. y. išregistruojant ją iš Juridinių asmenų registro), ir kurios pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar labai sudėtingas, bei įtakotų pareiškėjo teikiamų socialinių paslaugų teikimą. Šiuo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą žalą, siekiant atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-284-756/2016; 2016 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-438/2016; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-505-525/2016). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių dėl galimos neproporcingos žalos kilimo, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turėjo nustatyti ar tuo atveju, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos, viešosios paslaugos, kurias teikia pareiškėjas, galėtų būti teikiamos ar ne, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų pagrįstas tik tokiu atveju, jei nebūtų užtikrintas pareiškėjo paslaugų teikimas. Atsakovas akcentuoja, kad visi pareiškėjo įstaigos darbuotojai, jei sutiks, bus perkelti į kitą įstaigą, todėl paslaugų teikimas nenutrūks, ir viešajam interesui nekils neatitaisoma žala. Atsakovas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas padidins atsakovo finansines išlaidas (reiks išlaikyti dvi biudžetines įstaigas). Pažymėtina, kad atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamoje byloje ginčijamą aktą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pagėgių savivaldybės tarybos interesas iki 2020 m. gruodžio 28 d. reorganizuoti Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centrą negali būti laikomas svarbesniu nei pareiškėjo skunde minimi interesai teisminiu keliu įvertinti, ar atsakovo priimtas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ir proporcingumo požiūriu egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjo skundą, numatytas reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau net ir praėjus reorganizacijos pabaigos terminui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-505-525/2016, 2020 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-357-556/2020 ir kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu dėl galimos žalos atsiradimo pareiškėjo įstaigos darbuotojams, jei jie būtų atleidžiami iš pareiškėjo įstaigos nesilaikant teisėse aktuose nustatytų įspėjimo apie atleidimą terminų, t. y., kad tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, ir tiesioginė neatitaisoma žala pareiškėjui ar jo darbuotojams neatsirastų. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nepaneigia išvados, jog nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo ir reorganizavus pareiškėją skundžiamame sprendime nustatytais terminais, pareiškėjui, tikėtina, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Regionų apygardos administracinis teismas ginčijama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai ir teisėtai nagrinėjamoje byloje taikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė Pagėgių savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-208 galiojimą.
Atsakovas atskirajame skunde prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kolegija sprendžia, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paliekama nepakeista, o atsakovo Pagėgių savivaldybės tarybos atskirtasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Pagėgių savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Pagėgių savivaldybės tarybos 2020 11 05 sprendimo Nr. T-208 „Dėl Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro reorganizavimo“ galiojimą, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.