Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo kartu su A. M., ši pradėjo kažką sakyti, pastūmė ją ir toliau nelabai atsimena. A. M. iškvietė policiją, ji nuolat kviečia policiją. Kaltinamajame akte nurodyta teisingai, kad sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į nosį. Iki šio konflikto nukentėjusioji nebuvo sužalota. Tą dieną buvo išgėręs alaus ir sidro. To konflikto niekas daugiau nematė. Nežino, iš kur atsirado kraujo dėmės įvykio vietoje. Dėl šito konflikto atsiprašė nukentėjusiosios. Pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 124). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis S. A. parodė, kad parodymai yra teisingi, tada geriau prisiminė. Gailisi dėl savo elgesio.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokuroras ir kaltinamasis neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. namuose su savo draugu R. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai neblaivi. Apie 21.19 val. atėjo jos buvęs draugas S. A., su kuriuo bendravo apie 4 mėnesius. Su S. A. bendro ūkio nevedė, artimi ryšiai jų nesieja, jis tik kartais ateidavo. S. vakar pas ją atėjo pasiimti rūbų, kuriuos jis išgėręs pas ją palikdavo. Įleidus S. į butą, jis pavadino ją „šalava“ ir iš karto rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į nosį. Po S. smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pajuto stiprų fizinį skausmą. Po smūgio ji pradėjo bėgti į lauką. Išbėgus į kiemą, prie daugiabučio laiptinės S. ją pastūmė ant žemės bei pradėjo ją spardyti kojomis, visi spyriai buvo į nugaros sritį. Po šių spyrių kojomis S. pradėjo ją smaugti bei tempti už plaukų į (duomenys neskelbtini) aukštą, kad negalėtų išsikviesti policijos. Nežino, ar kas nors matė šį įvykį. Kai S. atitempė ją į (duomenys neskelbtini) aukštą, R. sėdėjo bute ir nesuprato, kas vyksta. Kiek prisimena, R. bandė ją ginti nuo S., iškvietė policiją bei greitąją medicininę pagalbą. Atvykusi greitoji medicininė pagalba ją išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. S. anksčiau yra prieš ją smurtavęs, tačiau tada į policiją nesikreipė (b. l. 31-32). Papildomos apklausos metu A. M. parodė, kad S. A. jos atsiprašė, civilinio ieškinio nereikš, neturi vienas kitam pretenzijų, norėtų nutraukti ikiteisminį tyrimą arba atsiimti pareiškimą (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. parodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. apie 21.00 val., buvo pas draugę A. M., vartojo alų. Kažkuriuo metu A. paskambino savo buvusiam draugui S. A. ir pakvietė jį ateiti į svečius. Atėjus S., tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, nežino, dėl ko tiksliai jie konfliktavo. Prasidėjus jų nesutarimui, jis nuėjo į kambarį ir atsigulė, o A. su S. buvo buto virtuvėje. Jų konfliktas truko apie 30 minučių. Jam būnant kambaryje, A. užėjo į jį ir pasakė, kad jai trenkė S. Jis S. smūgio A. atžvilgiu nematė ir negirdėjo, taip pat negirdėjo, kad būtų smūgiuojama. Po jų konflikto S. iš namų pasišalino, o A. paskambino bendruoju pagalbos numeriu, vėliau atvyko policija ir greitoji. Dėl sužalojimų A. buvo pristatyta į ligoninę. Kiek jam yra žinoma, tai A. su S. yra pažįstami apie metus laiko (b. l. 47-48).

2024 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvada Nr. G 3041/2024(01) nustatyta, kad A. M., konstatuoti sužalojimai: paviršinis odos įdrėskimas, nosies kaulų lūžis. Šie sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Kadangi sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu jie vertinami visumoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžių nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (b. l. 98-99).

2024 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) aukšte. Stovint lauke prie daugiabučio namo laiptinės durų, ant žemės matomos raudonos spalvos dėmės, paimama nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Įėjus į daugiabučio laiptinę ir kylant laiptas į viršų, ant laiptų taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Užkilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, laiptų turėklas taip pat išteptas raudonos spalvos skysčiu. Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), patenkame į koridorių, iš kurio patenkame į miegamąjį. Stovint koridoriuje, kairiau yra durys, pro kurias patenkame į virtuvę. Bute vyrauja bendra netvarka, išmėtyti daiktai (b. l. 18-28).

2024 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad į BPC skambino A. M., kuri nurodė, jog jai sulaužyta nosis, incidentas įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad S. sužalojo jai nosį (b. l. 61-63).

2024 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. - „Body“ kamerų) įrašai ir atliktas jų vertimas į lietuvių kalbą. Iš jų matyti, kad policijos pareigūnai prieina prie buto, jiems atidaro moteris. Moteris teigia, kad žmogus vardu S., kuris jai trenkė ir sulaužė nosį, jau pasišalino, o vyriškis, kuris kartu su ja yra bute, yra jos pažįstamas. Pareigūnas klausia, kokie jos santykiai su S., moteris atsako, jog buvo draugiški – jiedu susitikinėdavo, jis ateidavo pas ją (b. l. 79-80).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2024 m. gegužės 7 d. apie 21.22 val. gautas pranešimas, jog pranešėjos pažįstamas S. trenkė jai į nosį (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo S. A. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis S. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo kartu su A. M., ši pradėjo kažką sakyti, pastūmė ją ir toliau nelabai atsimena. A. M. iškvietė policiją, ji nuolat kviečia policiją. Kaltinamajame akte nurodyta teisingai, kad sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į nosį. Iki šio konflikto nukentėjusioji nebuvo sužalota. Tą dieną buvo išgėręs alaus ir sidro. To konflikto niekas daugiau nematė. Nežino, iš kur atsirado kraujo dėmės įvykio vietoje. Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 124, 130).

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. M., liudytojo S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, policijos pareigūnų dėvimų kamerų vaizdo įrašai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos įvykių registro išrašas, skambučio į BPC apžiūros protokolas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad S. A. 2024 m. gegužės 7 d. apie 21.19 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto tarp A. M. ir S. A. metu, rankos kumščiu tyčia vieną kartą trenkė nukentėjusiajai A. M. į nosį, tuo padarydamas jai paviršinį odos įdrėskimą ir nosies kaulų lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo S. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusiajai A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

IV. Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę S. A., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, t. y. padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 141-143), duomenų apie gydymąsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamasis S. A. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nors anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už automobilio vairavimą esant neblaiviam, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su suderintais įpareigojimais. Nustatydamas bausmės dydį teismas įvertina tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido, jie susitaikė dar ikiteisminio tyrimo metu, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės dydžio vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis S. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 127,88 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų priteisimo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (b. l. 73-75). Teismas nustatė, kad kaltinamasis S. A. atsakingas už nukentėjusiajai A. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi kaltinamasis turi atlyginti civilinio ieškovo patirtą žalą. Teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytos gydymo išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos pagrįstos pridedamais įrodymais. Dėl to šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nekeisti savo gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš S. A. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 127,88 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.