- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- eI2-893-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02171-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) kreipėsi į teismas su skundu, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. RNA-15745 „Dėl atsisakyto turto perdavimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę veikti – apžiūrėti, įvertinti ir priimti sprendimą dėl bešeimininkio turto (T. M. balto metalo žiedas su akutėmis, V. J. 1 (vienas) JAV doleris ir 10 (dešimt) Baltarusijos rublių, S. J. balto metalo grandinėlė, S. J. balto metalo pakabukas su liūto galvos atvaizdu) (ne)apskaitymo ir minimą turtą (ne)perimti.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 30-S-3504 „Dėl atsisakyto turto perdavimo“ (T. M. balto metalo žiedas su akutėmis), 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 30-S-3706 „Dėl atsisakyto turto perdavimo“ (V. J. 1 JAV doleris ir 10 Baltarusijos rublių), 2022 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 30-S-3804 „Dėl atsisakyto turto perdavimo“ (S. J. balto metalo grandinėlė), 2022 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 30-S-4093 „Dėl atsisakyto turto perdavimo“ (S. J. balto metalo pakabukas su liūto galvos atvaizdu) pranešė turtą administruojančiai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apie turimą valstybei perduotiną turtą. Pažymi, kad minėtas turtas nėra pagamintas iš tauriųjų metalų. Tikra turto vertė nėra žinoma. Prekinė turto vertė (galimybė realizuoti) abejotina. Pagal procesinius sprendimus gaminiai turi būti grąžinti jų savininkams. Visais atvejais turto savininkai jiems priklausančių daiktų atsisakė.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas paaiškina, kad VMI informavo apie saugomą turtą ir paprašė atlikti Taisyklių 23 punkte nustatytus veiksmus, tačiau 2022 m. balandžio 27 d. iš VMI gavo Sprendimą, kuriuo atsisakyta perimti turtą, nes jis neturi valstybei perduotino turto statuso.
2.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, teigia, kad bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Taisyklės.
Pagal Taisykles būtent VMI iš esmės perima turtą valstybės nuosavybėn, nes:
2.3.1. Savininkams atsisakius turto ir VMI gavus pranešimą (-us) apie turimą bešeimininkį turtą, nėra kliūčių apžiūrėti, įvertinti ir priimti sprendimą(-us) dėl turto (ne)apskaitymo. Taip pat nėra kliūčių priimti sprendimą(-us) dėl turto apskaitymo (jam turint prekinę vertę ir esant realizuotinam). Šiuo atveju VMI nepagrįstai, neteisingai ir paraidžiui, vadovaujasi žemesnės teisinės galios Taisyklių 3.2 punkto nuostata, dėl ko nepagrįstai verčia pareiškėją pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu procesą bei apkrauti teismą papildomu ir pertekliniu darbu. Nors Taisyklės, anot pareiškėjo, ne kartą buvo keičiamos, nes prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, tačiau vis tiek liko iš dalies nesuderintos su aukščiau aptarto aukštesnės teisinės galios (Civilinio kodekso) teisės akto nuostatomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
3.1. Pagal esamus duomenis grąžintino turto savininkai pareiškė savo atsisakymus dėl jiems grąžintino turto, todėl, pasak atsakovės, Klaipėdos apskrities VPK yra teisinis pagrindas nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl minėto turto pripažinimo bešeimininkiu.
3.2. Pagal LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą bešeimininkis daiktas gali būti perduotas nuosavybėn valstybei arba savivaldybei tik teismo sprendimu ir tik tuo atveju, jeigu suėjo daugiau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Teismui pripažinus minėtą turtą bešeimininkiu ir jį perdavus valstybės nuosavybėn spręstinas klausimas dėl perėmimo į VMI apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju ginčo daiktai nėra ir negali būti apskaityti kaip bešeimininkiai, todėl ir atsakovė neturi teisinio pagrindo perimti skunde nurodytų daiktų, kol šie neturi valstybei perduotino turto statuso.
Teismas konstatuoja:
4. Byloje kilo ginčas tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl VMI rašto (Sprendimo), kuriuo atsisakyta priimti iš pareiškėjo turtą (T. M. balto metalo žiedas su akutėmis, V. J. 1 (vienas) JAV doleris ir 10 (dešimt) Baltarusijos rublių, S. J. balto metalo grandinėlė, S. J. balto metalo pakabukas su liūto galvos atvaizdu, toliau – ir ginčo daiktai, ir turtas), teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK, vykdydamas Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį, pagal kurią turtą ‒ baltojo metalo žiedą su akutėmis nutarta grąžinti T. M., minėtą turtą įtraukė į policijos įstaigos – Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato, apskaitą ir pagal 2004 m. lapkričio 11 d. kvitą (B serija MA Nr. 0001162) jis saugomas Klaipėdos apskrities VPK. Pareiškėjas nurodo, kad turto savininkas T. M. 2019 m. vasario 21 d. pranešimu Nr. 30-S-3883(3.2E), 2022 m. vasario 4 d. pranešimu Nr. 30-S-1446 ir 2022 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. 30-S-2343 informuotas apie jo turto saugojimo vietą bei buvo raginamas jį atsiimti. Tačiau jis į minėtus pranešimus nereagavo ir jam priklausančio turto neatsiėmė. Be to, 2022 m. kovo 2 d. iš el. pašto: (duomenys neskelbtini) buvo gautas T. M. el. laiškas, kad „As T. M. atsisakau atsiimti balto metalo žiedą su akutem.“.
Pareiškėjas, vykdydamas Taisyklių 4.1 papunktį, 2022 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 30-S-3504 atsakovei pranešė apie turimą valstybei perduotiną turtą, tuo pačiu prašydamas VMI atlikti Taisyklių 23 punkte nustatytus veiksmus.
6. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK, vykdydamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl 1 JAV dolerio ir 10 Baltarusijos rublių grąžinimo V. J., taip pat atsižvelgdamas į V. J. 2022 m. balandžio 6 d. el. paštu pateiktą valios išraišką dėl jam priklausančių pinigų atsisakymo bei vadovaudamasis Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi (tolesnis pinigų disponavimo klausimas spręstinas pinigus saugančios institucijos nuožiūra) ir Taisyklių 4.1 papunkčiu, kreipėsi į atsakovę, informuodamas apie turimą valstybei perduotiną turtą. Taip pat pažymėdamas, kad V. J. priklausantys 1 JAV doleris ir 10 Baltarusijos rublių į policijos įstaigos – Klaipėdos apskrities VPK apskaitą įtraukti pagal 2010 m. liepos 2 d. kvitą (B serija BBB Nr. 0006667) bei 2010 m. liepos 2 d. kvitą (B serija BBB Nr. 008448) ir yra saugomi Klaipėdos apskrities VPK.
Pareiškėjas, vykdydamas Taisyklių 4.1 papunktį, 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 30-S-3706 atsakovei pranešė apie turimą valstybei perduotiną turtą, tuo pačiu prašydamas VMI atlikti Taisyklių 23 punkte nustatytus veiksmus.
7. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-360/2017) nusprendė asmens kratos metu iš įtariamojo S. J. paimtą balto metalo grandinėlę grąžinti S. J.. Turtas buvo priimtas saugoti Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje nuo 2016 m. birželio 27 d. pagal kvitą BBB 032831. Pareiškėjas nurodo, kad S. J. buvo raginamas atsiimti anksčiau paminėtą turtą siunčiant jam paštu pagal gyvenamąją vietą 2021 m. spalio 27 d. raštą Nr. 30-S-11930, 2022 m. sausio 17 d. raštą Nr. 30-S-672 ir 2022 m. kovo 8 d. raštą Nr. 30-S-2525. Be to, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai 2022 m. kovo 30 d. nuvyko pas S. J. pagal gyvenamąją vietą (adresu: (duomenys neskelbtini)) ir jam paaiškino, kad jis turi nuvykti į Klaipėdos apskrities VPK bei atsiimti savo turtą, tačiau S. J. pareiškė, kad jam priklausantis turtas nereikalingas ir tai patvirtino pasirašydamas, kad turto atsisako.
Pareiškėjas, vykdydamas Taisyklių 4.1 papunktį, 2022 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 30-S-3706 atsakovei pranešė apie turimą valstybei perduotiną turtą, tuo pačiu prašydamas VMI atlikti Taisyklių 23 punkte nustatytus veiksmus.
8. Byloje nustatyta, kad nuo 2008 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apskrities VPK saugomas iš S. J. paimtas turtas – balto metalo pakabukas su liūto galvos atvaizdu. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. sausio 4 d. S. J. išsiuntė pranešimus Nr. 30-S-12822 ir Nr. 30-S-82 dėl jam priklausančio turto atsiėmimo, tačiau siųsti pranešimai grąžinti Klaipėdos apskrities VPK, nes nebuvo atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Taip pat 2022 m. kovo 31 d. gautas S. J. elektroninis laiškas, kuriame jis atsisakė atsiimti jam priklausantį turtą, dėl ko S. J. priklausantis balto metalo pakabukas su liūto galvos atvaizdu buvo įtrauktas į apskaitą pagal 2009 m. lapkričio 17 d. kvitą B (serija BBB Nr. 008430) ir saugomas Klaipėdos apskrities VPK.
Pareiškėjas, vykdydamas Taisyklių 4.1 papunktį, 2022 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 30-S-4093 atsakovei pranešė apie turimą valstybei perduotiną turtą, tuo pačiu prašydamas VMI atlikti Taisyklių 23 punkte nustatytus veiksmus.
9. Atsakovė skundžiamu raštu (Sprendimu) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo perimti atsisakytų savininkams priklausiusių daiktų ir piniginių lėšų, nes jie neturi valstybei perduotino turto statuso. Tuo pačiu paaiškindama, jog yra teisinis pagrindas spręsti dėl minėto turto pripažinimo bešeimininkiu. Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Skundžiamu raštu (Sprendimu) nurodė pareiškėjai nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pareiškėjo žinioje esančio turto, kurio jų teisėti savininkai atsisakė, pripažinimo bešeimininkiu. Teismui pripažinus minėtą turtą bešeimininkiu ir jį perdavus valstybės nuosavybėn VMI spręs dėl perėmimo į VMI apskaitą.
10. Teismas pažymi, kad būtent nuosprendį priėmęs teismas sprendžia vykdymo metu kylančius neaiškumus (Baudžiamojo proceso kodekso 361 str.) ir jei pareiškėjui neįmanoma įvykdyti teismo patvarkymų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, kilę klausimai turėtų būti sprendžiami bausmių vykdymo tvarkos reguliavimo kontekste kreipiantis į teismo nuosprendį priėmusį teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybė negali būti paimta kitaip kaip įstatymo lygmens teisės akte nustatytais pagrindais ir tvarka. Nuosavybės teisė gali būti apribota: 1) paties savininko valia, 2) įstatymų arba 3) teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka (CK 4.67 str.).
Iš turimų bylos duomenų, teismo procesinių sprendimų matyti, kad pareiškėjo aptariami daiktai (turtas, grąžintinas T. M. (balto metalo žiedas su akutėmis), V. J. (1 (vienas) JAV doleris ir 10 (dešimt) Baltarusijos rublių), S. J. (balto metalo grandinėlė), S. J. (balto metalo pakabukas su liūto galvos atvaizdu) nebuvo konfiskuoti, taip pat nebuvo spręsta dėl jų sunaikinimo dėl menkos vertės. Bylos duomenimis, juos nuspręsta grąžinti savininkams. Daiktų savininkai yra žinomi (konkretūs fiziniai asmenys). Iš bylos medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad visi daiktų (turto) savininkai atsisakė atsiimti jiems priklausantį turtą, nurodydami, kad turtas nebereikalingas.
Pagal Taisykles VMI iš esmės perima turtą valstybės nuosavybėn.
Kaip jau minėta, pagal Taisyklių 3.2 papunktį bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis raštu į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.
Pagal Taisyklių 23 punktą mokesčių inspekcijai, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui ar atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui gavus asmens pranešimą apie turtą, kuris neturi savininko (ar kurio savininkas nežinomas), mokesčių inspekcijos, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ar atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio darbuotojas (pareigūnas) per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo turi nuvykti į turto buvimo vietą. <...>.
11. Daiktai pripažįstami bešeimininkiais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 534–537 str.). Pagal LR CK 4.58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą bešeimininkis daiktas gali būti perduotas nuosavybėn valstybei arba savivaldybei tik teismo sprendimu ir tik tuo atveju, jeigu suėjo daugiau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.57 straipsnio nuostatą bešeimininkiais daiktais, be kita ko, gali būti daiktai, kurių savininkas atsisakė. Tokiu būdu įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad pats daiktų savininkas turi išreikšti savo valią dėl jam priklausančių daiktų. Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu nutarta ginčo daiktus grąžinti savininkams. Kaip matyti iš bylos duomenų, visi savininkai valią dėl jiems grąžintinų daiktų išreiškė, t. y. visi savininkai ginčo daiktų atsisakė. Todėl darytina išvada, kad jie tinkamai informuoti apie jam priklausančių daiktų su(si)grąžinimą, tačiau nė vienas nesiekia ginčo daiktų atsiimti. Teismas, sutikdamas su VMI, pažymi, kad ginčo daiktai nėra ir negali būti pagal esamą teisinį reguliavimą apskaityti kaip bešeimininkiai. Pagal teisinį reguliavimą grąžintino turto savininkams pareiškus savo atsisakymus dėl jiems grąžintino turto, pareiškėjai yra teisinis pagrindas nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl minėto turto pripažinimo bešeimininkiu. Teismui pripažinus tą turtą bešeimininkiu ir jį perdavus valstybės nuosavybėn, tokiu būdu spręstinas klausimas dėl perėmimo į VMI apskaitą.
12. Teismas šiuo atveju nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis). Pažymėtina, kad teisinius santykius (procedūrą) šiuo atveju reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (jos kompetencija). Kadangi nagrinėjamoje situacijoje ginčo daiktai nėra (negali būti) apskaityti kaip bešeimininkiai, VMI neturi teisinio pagrindo perimti skunde nurodytų daiktų, kol šie neturi valstybei perduotino turto statuso. Iš esmės Pareiškėjas remiasi tuo, kad dabartinis Taisyklių reguliavimas nėra efektyvus, tačiau, kaip aptarta, tokio turto perėmimo procedūros nustatymas yra Vyriausybei priskirta sritis ir teismas nevertina nustatyto reguliavimo ir jo pagrindu priimtų sprendimų ekonominio tikslingumo požiūriu.
13. Nagrinėjamu atveju VMI rašte (Sprendime) padarė teisingą išvadą, kad ji negali priimti pareiškėjo perduotino turto (ginčo daiktų) pareiškėjo prašyme nurodytais teisiniais pagrindais valstybės nuosavybėn.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti VMI raštą (Sprendimą).
14. Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų dėl skundžiamo akto panaikinimo, negali būti patenkintas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę alikti tam tikrus veiksmus, nes jis yra išvestinis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.