Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 5 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nurodytu adresu esančiame žemės sklype, neturint statybą leidžiančio dokumento, pradėtas statyti vieno buto gyvenamasis namas (įrengti pamatai, sumūrytos sienos, uždengtas stogas), kurio statytojas V. G., kuriam dėl nurodyto pažeidimo 2020 m. gegužės 8 d. surašytas savavališkos statybos aktas. Tuo statytojas V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jis su šeima ilgai gyveno užsienyje, o iš jo grįžę apsigyveno mamos namuose. Kadangi kartu su sutuoktine augina tris mažamečius vaikus, todėl mamos gyvenamajame būste trūkstant vietos, pradėjo statyti savo gyvenamąjį namą. Statybos projektą turėjo, tačiau statybą leidžiantį dokumentą nebuvo gavęs, nes tai užtrunka ilgą laiką, o jiems nuosavas gyvenamasis būstas buvo būtinas.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas paaiškino, kad pilnai palaiko protokole nurodytą veiką. Iš apskrities administracijos buvo gautas raštas patikrinti statybos faktą, nes statinio projektas buvo įkeltas į Infostatybą, tačiau šiai statybai nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Patikrinus buvo nustatyta, kad nustatytoje vietoje buvo pradėta namo statyba, neturint statybą leidžiančio dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius administracinius nusižengimus įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinių nusižengimų protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-4); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 5-13); VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. G. ir J. G. (b. l. 14-16); fotonuotraukos (b. l. 17-19, 26); situacijos schema (b. l. 20); V. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nurodė, kad yra daugiavaikė šeima, vietos gyventi pas mama nebuvo daug, norėjosi kuo greičiau įsikurti naujuose namuose. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą (b. l. 3, 21); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas (b. l. 22-25); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, iš kurio matyti, kad V. G. nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 29).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog statybą leidžiantys dokumentas yra - leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai - savavališkos statybos aktas patvirtina, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento. Tuo statytojas V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, todėl jis baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

V. G. nebuvo baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą V. G., atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. G. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje (ANK 34 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. G. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą;

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:20117256584.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalimi).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.