Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2022 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. N. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 1 ir 3 dalyse, už tai, kad 2022-03-25, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas daugiau nei 0,4 promilių neblaivumas (girtumas), bet ne daugiau kaip 1,5 promilių neblaivumas (girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teisės nėra įgijęs, nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Persekiojimo metu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių ir saugaus važiavimo greičio, (duomenys neskelbtini), esant kelio vingiui, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies atsitrenkė į signalinį kelio stulpelį ir apsivertė, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kelio signalinis stulpelis ir vairuojamas automobilis. Asmuo paaiškino, kad jam buvo atimta teisė vairuoti už greičio viršijimą, jis nežinojo, jog reikia išklausyti papildomus mokymus, kadangi policijos pareigūnai apie tai neinformavo, nurodė, kad jis nepastebėjo, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, dėl padarytų nusižengimų gailisi ir prašė skirti mažiausią administracinę nuobaudą, nekonfiskuoti transporto priemonės. Nurodyta, kad tokiais veiksmais D. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 16 ir 126 punktų reikalavimus. Minėtu nutarimu D. N.: pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį teisena nutraukta; pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskirta 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirta 1100 Eur bauda; pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį paskirta 300 Eur bauda; pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė - 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. N. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus, prašydamas pakeisti Klaipėdos apskrities VPK 2022-04-05 nutarimą ir nutraukti teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, netenkinus skundo pirmojo prašymo, prašė už padarytus nusižengimus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netenkinus aukščiau paminėtų prašymų, prašė skirti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. N. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį, nutraukti teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir ANK 423 straipsnio l ir 3 dalis, veikoje nesant administracinių nusižengimų požymių, ir jo veiką perkvalifikuoti į ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskiriant dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai kuo trumpesniems terminams, arba pakeisti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti dvi administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Apeliantas teigia, jog skundžiamoje nutartyje neatsakyta į daugelį skundo argumentų. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad „iš byloje esančios medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad D. N. ginčija tik jo nubaudimą pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį“. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį, neįvykdė savo konstitucinės pareigos atidžiai ir pilnai išnagrinėti bylą, vykdyti teisingumą ir priėmė neteisingą sprendimą.

4.2. Nurodo, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Apelianto tvirtinimu, jam inkriminuotas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas įrodytu remiantis tik tarnybiniu pranešimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš vaizdo įrašų konkrečiai nėra matoma, kaip buvo stabdomas D. N. automobilis, bet nėra duomenų, kad pareigūnas būtų suinteresuotas jį apkalbėti, ir nėra pagrindo abejoti M. B. nurodytoms aplinkybėms, kad jis tinkamai stabdė automobilį. Teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenagrinėjo kaip vyko nurodytas persekiojimas ir, ar apskritai jis vyko.

4.3. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ar pagrįstai D. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio l ir 3 dalis. Padarė klaidingas išvadas nurodydamas, kad apeliantas sutiko su jam inkriminuotais ANK 423 straipsnio l ir 3 dalyse numatytais nusižengimais. Nurodo, kad eismo įvykio schemoje nėra pažymėta, jog veja buvo apgadinta. Teigia, kad jam su eismo įvykio schema nebuvo leista susipažinti nei įvykio vietoje, nei 2022 m. kovo 28 d. atvykus į policijos komisariatą. Pažymi, jog jam su eismo įvykio schema nebuvo leista susipažinti įvykio vietoje nurodant, kad jis nepasirašė, nes buvo išvežtas į ligoninę. Teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio schema surašyta 2022 m. kovo 26 d. 00 val. 10 min., o neblaivumo nustatymo akte ir pareigūno M. B. 2022 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad antrasis neblaivumo patikrinimas buvo atliktas 2022 m. kovo 26 d. 00 val. 17 min. Taigi įvykio vietoje D. N. buvo, tačiau nebuvau supažindintas su eismo įvykio schema, nors privalėjo būti supažindintas.

4.4. Skunde nurodo, kad policijos pareigūnai nesikreipė į nukentėjusiuoju pripažintą (duomenys neskelbtini) dėl padarytos turtinės žalos, kad būtų nustatyta ar tikrai patyrė žalą ir kokio dydžio ta žala.

4.5. Pažymima, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo (Nr. 3 vaizdo įrašas) matyti, kad nebuvo jokių manevravimų, tiesiog buvo nuvažiuota į griovį už kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš kairės“ dėl ko buvo neįmanoma kliudyti kaip eismo įvykio schemoje pažymėta prieš kelio ženklą buvusio signalinio stulpelio.

4.6. Apeliantas teigia, kad iš byloje pateiktos medžiagos galima daryti prielaidą, kad įvykio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, tačiau prielaida grįsti nutarimo, pripažįstant asmenį padariusį administracinį nusižengimą, negalima. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja aplinkybės, verčiančios abejoti policijos pareigūnų pateiktos medžiagos patikimumu.

4.7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tikrindamas Institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, ir spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, visiškai jokių jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių nevertino, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais. Neatsižvelgė į nuostatas, skirtas nuobaudai individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

4.8. Teigiama, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėjo teisinį pagrindą skirti alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemonių rinkinį vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi. Pabrėžiama, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad papildoma administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat suvaržo vairuotojo teises, tik daug efektyviau ir praktiškiau.

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą praš o jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajon rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde keliamas D. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir ANK 423 straipsnio l ir 3 dalyse, pagrįstumo klausimas. Apeliantas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad D. N. ginčija tik jo nubaudimą pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą.

8. Iš Institucijos nutarimo ir apelianto skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 1 ir 3 dalis, tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl D. N. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, Institucijos 2022-04-05 nutarimą ir skundžiamą nutartį, D. N. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-08-30 nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK 2022-04-05 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, yra neteisėta ir nepagrįsta.

9. Pažymėtina, kad teismo procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

10. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pateiktame skunde buvo keliami klausimai, susiję su administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos Institucijos 2022-04-05 nutarime padarytos išvados dėl D. N. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 423 straipsnio 1 ir 3 dalyse, dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti konkretūs nesutikimo argumentai su Institucijos 2022-04-05 nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo byloje sprendžiamų faktinių pagrindų. Tačiau į esminius apeliacinio skundo argumentus apylinkės teismas apskritai neatsakė, iš esmės nesvarstė ir motyvuotų išvadų dėl jų esmės skundžiamoje nutartyje nepateikė.

11. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, plačiau aptarė tik D. N. kaltę ir neteisėtus veiksmus, kuriais, teismo vertinimu, pasireiškė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Tačiau teismas visiškai neaptarė apeliacinio skundo argumentų, kad pareigūnų reikalavimas sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę nebuvo aiškiai išreikštas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik rašytinais bylos duomenimis – pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimu.

12. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai nieko nepasisakyta dėl apelianto kaltės pagal ANK 423 straipsnio 1 ir 3 dalis, nors kaip matyti iš apylinkės teismui pateikto apeliacinio skundo, jame buvo pateikti argumentai, kad apeliantas nesutinka su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Teigė, jog kreipėsi į nukentėjusiuoju pripažintą (duomenys neskelbtini) ir teiravosi ar jie tikrai eismo įvykio metu patyrė žalą, tačiau telefonu jam buvo pasakyta, kad jie nėra tikri ar nurodytoje vietoje, nurodytu laiku jie patyrė žalą, kadangi signaliniai kelio stulpeliai yra apgadinami dažnai, ir jokių pretenzijų apeliantui nereiškia. Tačiau apylinkės teisme nebuvo atlikti papildomi veiksmai turėję reikšmės detalesniam bylos aplinkybių ištyrimui. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, nesiaiškino ir nepatikrino esminių, reikšmingų aplinkybių.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nebuvo atsakyta į esminius D. N. apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad skundžiamo Institucijos 2022-04-05 nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas patikrinti tinkamai ir atsakyta į skunde iškeltus esminius klausimus, tuo buvo pažeisti ANK 641 straipsnio reikalavimai. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti anksčiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų D. N. teisę į apeliaciją, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ir priimti naują sprendimą - administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

15. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, negali duoti jokių privalomų nurodymų, tik atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir vykdyti teisingumą, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir konvencinės teisės saugomos asmens teisės į teisminę savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, ir užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Kadangi apelianto administracinio nusižengimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, apygardos teismas kitų D. N. apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.