Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-853/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
1-17-853/2016
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-01244-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Nukentėjusysis
H. S.
Civilinis ieškovas
S. S.
Kaltinamasis
J. B., M. S., S. M., M. Ž., A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-17-853/2016Teisminio proceso Nr. 1-73-1-01244-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.11.11.; 1.2.14.1.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei, Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant prokurorei V. M., nukentėjusiajam H. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. S., kaltinamiesiems J. B., M. S., S. M., M. Ž. ir A. L., kaltinamojo M. Ž. įstatyminei atstovei R. Ž., kaltinamųjų gynėjams advokatams V. V., A. R., L. Ž., K. A. ir A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas, 2014-05-13 ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinus prokuroro nutarimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo (11 klasių), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pardavėju-konsultantu, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,

ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengio pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B., M. S., S. M., A. L. ir M. Ž. 2013 m. gruodžio 7 d., apie 20.10 val., nukentėjusiajam H. S. paskambinus J. B. ir pareikalavus grąžinti mobiliojo ryšio telefoną bei automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo tėvui S. S., atvažiavus prie namo, esančio Vytauto g. 32, Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone, tikslu su J. B. pasiaiškinti dėl dingusio telefono, veikdami kartu su K. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir paskelbta jo paieška, viešoje vietoje, pasiėmę lazdas, šluotos kotą, plaktuką, kastuvą, plastikinį vamzdį, puolė prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio ratai ant sniego pradėjo buksuoti, daužė automobilio korpusą bei langų stiklus atsineštais įrankiais, kumščiais, jį spardė, dėl ko automobilį apgadino. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, visi kartu eidami link Viekšnių miestelio centro, ties maisto prekių parduotuve, esančia S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, pamatę atvažiuojantį tą patį automobilį, ėmė ieškoti pagalių, kuriais galėtų daužyti automobilį, o K. N. metus į važiuojančio automobilio vairuotojo durelių lango stiklą metalinės armatūros dalį, dėl ko lango stiklas išdužo, tokiais bendrais vandališkais veiksmais viešoje vietoje sugadino svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam S. S. 2473,35 eurų turtinę žalą, ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, nes automobilyje sėdėję H. S., A. T., M. M. ir G. M. buvo išgąsdinti ir šokiruoti.

Be to, J. B. prokuroro buvo kaltintas, kad jis 2013 m. gruodžio 7 d., apie 20.00 val., Mažeikių rajone, Viekšnių miestelyje, Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 28, išlipdamas iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės sėdynės pagrobė svetimą turtą - H. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG OPTIMUS L9, kurio vertė 257,47 eurų.

Kaltinamasis J. B. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, jog nepripažįsta dalyje dėl telefono vagystės, tačiau visiškai pripažįsta dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu sugadino transporto priemonę. Nurodė, jog susiskambino su asmenimis ir susitarė dėl MP3 grotuvo pirkimo. Asmenys atvažiavę į Viekšnius jam paskambino. Jis atėjo prie automobilio ir atsisėdo į automobilį ant galinės automobilio sėdynės už keleivio. Apžiūrėjo jam parodytą MP3 grotuvą, tačiau grotuvas jam netiko, todėl jis atsisakė pirkti grotuvą ir išlipęs iš automobilio grįžo atgal į namą. Po kurio laiko jam vėl paskambino ir pasakė, neva jis paėmė jų telefoną. Jis iš karto paneigė paėmęs telefoną. Dar jis nuėjo iki jų automobilio vėl įsėdo į automobilį ir jam trenkė vienas vaikinas į veidą. Vėliau vėl skambino. Tada jis pasikvietė į pagalbą savo draugus, su kuriais apdaužė tą patį atvažiavusį automobilį. Išvažiavus tam automobiliui, po kurio laiko dar Viekšniuose apdaužė tą patį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai, parodė, jog tiksliai įvykio neprisimena, tačiau patvirtino teismui, jog su pagaliu daužė nukentėjusiojo automobilį su draugais J. B., K. A.. J. B. keletą kartų buvo išėjęs. Paprašytas draugo J. B. ėjo daužyti automobilio, nes J. B. buvo gavęs į veidą, todėl ir daužė automobilį. Ką tiksliai darė kiti nematė bei nurodė, jog buvo tamsu. Automobilis iš tos vietos, kur jie daužė jį negalėjo iš karto išvažiuoti, nes užboksavo ratai. Tačiau po kurio laiko automobilis išvažiavo. Jie eidami Viekšniuose pamatė tą patį automobilį ir jis į tą automobilį metė dar pagalį. Nurodė, jog kartu buvo visi J. B., K. A., M. Ž., A. L., S. M., K. N..

Kaltinamasis S. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai parodė, jog jis susitiko su A. L. ir M. Ž. ir jam pasakė, kad kažkas atvažiuoja sumušti J. B. dėl neva pavogto telefono. Jie visi palaukė kol atvažiavo automobilis ir tada išėjo į lauką, nes taip liepė J. B.. Jie visi ėjo link automobilio, tada į automobilį sulipo atvažiavę keturi asmenys. Jie visi trankė automobilį, kol šiam buksavo ratai. Patvirtino, jog jis spardė automobilį į galinį keleivio pusės sparną. Ką tiksliai darė kiti nepastebėjo, nes buvo tamsu ir viskas vyko judesyje. Automobiliui išvažiavus jie visi nuėjo centro link. Dar kelis kartus tas pats automobilis pravažiavo pro juos ir K. N. iš plaktuko metė į automobilį. Nurodė, kad automobilį galėjo gadinti su kaltinamajame akte nurodytais įrankiais, nes sklido įvairiausi garsai, kai daužė automobilį.

Kaltinamasis M. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai parodė, jog su S. M. lauke susitiko A. L.. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Po to, sužinojo, kad kažkas atvažiuoja muštis. Girdėjo, kad kažkas sudavė J. B. į veidą. Jis spontaniškai ir neapgalvotai paėmė įrankį pakliuvusį į rankas. Kai pamatė šviesas išėjo į lauką ir eidamas plaktuką atidavė K. N.. Nurodė, jog jis spardė automobilį į įvairias vietas. Paskui automobiliui išvažiavus, jie visi nuėjo į miesto centrą, kur vėl pamatė tą patį automobilį. Tada K. N. metė į automobilį plaktuką.

Kaltinamasis A. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs visiškai parodė, jog tą vakarą jam paskambino J. B. bei pasakė, jog turi problemų, kad buvo atvažiavę vaikinai iš Akmenės ir reikalinga pagalba. Jis eidamas dar sutiko S. M. ir M. Ž., kurie pasisiūlė padėti. Nuėjęs pasiteiravo, kodėl reikalinga pagalba, paaiškino, jog J. B. apkaltino telefono vagyste bei trenkė į veidą. J. B. patvirtino, jog telefono neėmė. Netrukus atvažiavo mašina, tada visi puolė į lauką. Jis tikėjosi, kad vyks muštynės, tačiau vaikinai pamatę juos susėdo atgal į automobilį ir pradėjo važiuoti. Jie visi spontaniškai pradėjo trankyti automobilį, kol automobilis buksavo. Po to, automobiliui išvažiavus nuėjo į centrą, kur vėl pamatė tą patį automobilį, tada K. N. metė į automobilį plaktuką.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis H. S. parodė, kad atvažiavo kartu su draugais M. M., A. T. ir G. M. į Viekšnius parduoti MP3 grotuvo. Jo telefonas LG9 buvo striukės kišenėje, kuri buvo padėta ant galinės sėdynės. Atvažiavus į Viekšnius atėjo ir į automobilį atsisėdo J. B., kuris apžiūrėjo MP3 grotuvą. Tada J. B. išėjo į tą namą ir jis iš karto pasigedo telefono. Pirmą kartą skambino į jo telefoną buvo geras signalas. Po to telefonas jau buvo išjungtas. Tvirtina nematęs kaip J. B. paėmė telefoną, tačiau patvirtino, jog telefonas dingo po J. B. išėjimo. Nurodė, jog telefono negalėjo pamesti, o be to, ir prie automobilio ieškojo telefono. Nurodė, jog grįžo pasikalbėti su J. B., tačiau šis neigė paėmęs telefoną. Dar sykį grįžus pasikalbėti išpuolę visi kaltinamieji pradėjo švaistytis tuo, kas papuolė ir spardė automobilį. Kas, kur ir kaip nepastebėjo, nes buvo tamsu. Tik vėliau pamatė, jog automobilis labai aplamdytas. Pranešė apie įvykį policijai. Policiją taip pat informavo, jog buvo pavogtas telefonas. Nurodė, jog pretenzijų dėl automobilio neturi, nes žala atlyginta. Nurodė, jog po kurio laiko po įvykio jam skambino J. B. brolis, kuris sakė, jog gali atiduoti dar geresnį telefoną, tačiau jis nebuvo informavęs jų, kokį telefoną jam pagrobė. Neprašo žalos atlyginimo dėl telefono, tik nori paaiškinti, jog dėl pagrobto telefono buvo sudaužytas jo tėvui priklausantis automobilis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad sūnus dar keletą dienų slėpė apgadintą automobilį, vėliau pamačius apgadintą automobilį, jam sūnus papasakojo, jog Viekšniuose pavogė telefoną bei sudaužė automobilį. Nurodė, jog automobilis jam priklauso, o žalą nustatė ekspertai, kuri buvo 15000,00 Lt. Automobilis buvo visiškai sugadintas, vietomis buvo kiaurai pradurtų vietų, buvo sudaužytas, matėsi skylės stoge, bagažinėje, sulankstytas ir sudaužytas. Nurodė, jog pretenzijų kaltinamiesiems dėl automobilio sugadinimo neturi, kadangi jie yra susitarę dėl žalos atlyginimo, o kai kurie žalą yra atlyginę visiškai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad jis su H., A., M. atvažiavo į Viekšnius parduoti MP3 grotuvo. Ten susitiko su J. B., kuris atėjęs atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės už keleivio. Nurodė, jog striukė su telefonu buvo tarp jo ir brolio M. M.. Apžiūrėjęs grotuvą išėjo. Tada iš karto H. pasigedo savo telefono, kuris buvo striukės kišenėje, kuri buvo padėta ant galinės sėdynės už keleivio. Tada jo brolis pradėjo skambinti į H. S. telefoną. Iš pradžių buvo signalas, o vėliau telefonas jau buvo išjungtas. Tada paskambino J. B. ir liepė jam ateiti. Atėjus J. B., pareikalavo grąžinti telefoną, tačiau J. B. neigė paėmęs telefoną. Tada jo brolis M. M. sudavė J. B. vieną smūgį. Suprato, jog jie yra visi trys H. S. draugai ir telefono neėmė, o kadangi telefonas dingo, tai suprato, jog telefoną paėmė J. B.. Nurodė, jog telefonas negalėjo iškristi iš automobilio. Paskui vėl paskambino J. B. ir atvažiavę prie to paties namo laukė J. B.. Tada pamatė iš už kampo išbėgo 10-15 žmonių, su įvairiausiais įrankiais, kurie pribėgę prie automobilio pradėjo daužyti automobilį. Automobilį daužė kokie 6-9 žmonės. Kai sudaužė automobilį jie iškvietė policiją ir laukė kol atvyks pareigūnai. Dar pravažiavo pro miestelio centrą, tada tie patys asmenys daužė ir metė į jų automobilį kažkokį daiktą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad iš vieno draugo gavo J. B. telefono numerį, kadangi sužinojo, kad pastarasis nori pirkti MP3 grotuvą. Į Viekšnius važiavo jis, H. S., A. T. ir jo brolis G. M.. Juos vežė H. S.. Atvažiavo į Viekšnius susitikti su J. B.. Paskambinus atėjo J. B., kuris atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės už keleivio, šalia jo. Nurodė, jog H. S. telefonas iš pradžių buvo ant galinės sėdynės, jis tuo telefonu žaidė žaidimą, paskui padėjo gale ant sėdynės. Nurodė, jog telefonas buvo padėtas ant sėdynės tarp jo ir J. B., kai J. B. atsisėdo į automobilį. Dėl MP3 grotuvo pardavimo nesutarus, J. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo link namų. Tada iš karto pasigedo H. S. telefono. Pirma telefono pasigedo jis ir iš karto apie tai pasakė H. S.. Jis dar skambino į H. S. telefoną, iš pradžių buvo signalas, vėliau signalas dingo ir telefonas buvo išjungtas. Kadangi telefonas neskambėjo automobilyje, tai jie apieškojo automobilį. Nurodė, jog telefonas iškristi negalėjo, o be to, telefono ieškojo ir lauke. Tada paskambino J. B., kad šis grįžtų. Grįžęs J. B. vėl atsisėdo į automobilį į tą pačią vietą. Jis pareikalavo grąžinti telefoną. J. B. neigė paėmęs telefoną, todėl jis susinervinęs trenkė J. B. delnu į veidą. Po kurio laiko prie automobilio priėjo J. B. draugė ir išsivedė J. B.. Apvažiavę ratą pro Viekšnius vėl paskambino J. B. dėl susitikimo ir grįžo į tą pačią vietą bei išlipo iš automobilio. Tuo metu pamatė daug jaunuolių su įvairiais įrankiais. Jie tada visi sulipo į automobilį, norėjo išvažiuoti, tačiau tie žmonės pripuolę prie automobilio pradėjo jį daužyti. Po to išvažiavo ir apie įvykį informavo policiją bei laukė kol atvažiuos pareigūnai. Dar važiavo pro Viekšnių centrą, tie patys apsvaidė jų automobilį buteliais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad tą vakarą kai vyko incidentas, jos nebuvo namuose, tačiau grįžus namo pamatė prie namo pritrypta ir primėtyta šakalių. Šakalius surinko ir sudėjo prie tvoros. Po pusvalandžio atvažiavo policija, kuriai parodė, kur sudėjo šakalius. Dar buvo nuėjusi prie automobilio, ir matė, jog automobilis buvo tikrai sudaužytas. Nurodė, jog tarp tų šakalių buvo sniego kastuvas, kauptukas bei šakaliai iš jos sulūžusio šiltnamio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, kad tą naktį dirbo kartu su kolega G. G. gavo iš budinčiojo nurodymą nuvažiuoti į Viekšnių miestelį, nes ten vyksta konfliktas, muštynės. Nuvažiavus Dariaus ir Girėno gatvėje pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio stovėjo 3-4 asmenys. Asmenys aiškino, jog atvažiavo į Viekšnius dėl MP3 grotuvo ar pirkimo, ar pardavimo, nebepamena. Susitiko su pirkėju, kuris buvo atsisėdęs į jų automobilio galą. Nieko nesutarė ir išsiskirstė. Po to iš buvusiųjų „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje pasigedo telefono. Susiskambino su tuo žmogumi, kuris buvo iš Viekšnių, kuris grįžo atgal. Vytauto gatvėje įvyko konfliktas, kur išpuolę jaunuoliai apsistumdė bei jaunuoliai sudaužė automobilį. Nurodė, jog atvykus į įvykio vietą buvo informuoti apie telefono vagystę. Patvirtino, jog automobilis iš teisų buvo visas aptrankytas ir aplamdytas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad iš savo brolio sužinojo apie dingusį telefoną, kuris buvo pavogtas su numeriu ir kortele. Po poros mėnesių jis paskambino nukentėjusiajam ir bandė tartis, dėl žalų atlyginimo, kad nebūtų jokių teismų. Tarėsi dėl automobilio žalos. Kalbėjo ir apie telefoną, tačiau jis nusistebėjo, kodėl toks brangus senas telefonas, todėl siūlė savo telefoną dar geresnį, vietoj dingusio, jeigu iš tiesų jo brolis tą telefoną paėmė. Jam buvo žinomas dingusio telefono modelis, brolis J. B. sakė. Tiki, jog brolis telefono neėmė. Jis siūlė žalą atlyginti tik už automobilį, nes iš tiesų jo brolis jokio telefono neėmė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad dirbo kartu su kolega A. B. ir gavo pranešimą, kad Viekšniuose yra sudaužytas automobilis. Atvykus į Viekšnius automobilis stovėjo Vytauto gatvėje, o prie jo buvo 4-5 vaikinai. Aiškiai matė, jog automobilis buvo sudaužytas, aplamdytas, apdaužytas visas kėbulas, stogas, stiklas ir t. t. Jis fotografavo. Jaunuoliai paaiškino, kad atvažiavo dėl MP3 grotuvo bei juos užpuolė būrys jaunuolių su lazdomis. Po to nuvyko prie vieno namo, kur matėsi įvykio vietoje sniego kastuvas numestas. Kadangi tiksliai neprisiminė įvykio aplinkybių pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 26 b. l.) liudytojas patvirtino juos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad atvyko į Viekšnius su draugais H. S., M. M. ir G. M. dėl MP3 grotuvo. Jis automobilyje sėdėjo priekyje keleivio sėdynėje, o gale sėdėjo G. ir M.. Toje kelionėje dingo telefonas, o kad jis dingo pamatė, kai jau pradėjo važiuoti namo. Telefonas buvo ant galinės automobilio sėdynės, tarp M. ir G.. Kai pasigedo telefono grįžo atgal ir vėl pasikvietė tą patį jaunuolį, kurio klausė, kur telefonas, o jaunuolis neigė paėmęs telefoną. Į H. S. telefoną dar skambino buvo signalas, vėliau telefonas buvo išjungtas. Pas tą jaunuolį kai nuvažiavo tai pasirodė daug vaikinų su įvairiais įrankiais, kurie sudaužė jų automobilį. Nurodė, jog tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos teisme patvirtino (1 t., 116-118 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad tą naktį sėdėjo viename name, jis, D. D., M. Z.. Tada atėjo Julius, M. S., V. Š., K. A.. Jie visi vakarojo. Po kurio laiko J. kažkas paskambino ir jis išėjo į lauką, vėliau parėjo. Po kiek laiko vėl J. paskambino ir jis vėl išėjo. Kai J. grįžo tai jam buvo paraudęs antakis. Jis suprato, jog J. gavo už tai, jog neva paėmė telefoną. Tada vėl paskambino J.. Tada J. paskambino visiems kitiems draugams dėl pagalbos. Kai tie vaikinai atvažiavo dar kartą pakalbėti buvo agresyviai nusiteikę, kažką replikavo, jis ir M. Z. pasiliko prie durų, o kiti nuėjo prie tos mašinos. Kai atvažiavę vaikinai pamatė, jog jų yra daugiau, tai norėjo išvažiuoti, bet automobilis užbuksavo ir tada kiti vaikinai pradėjo daužyti automobilį. J. su M. turėjo po pagalį ir jie trankė automobilį, buvo girdėti garsas. M. Ž. turėjo plaktuką, kuriuo taip pat daužė automobilį bei išdaužė langą. S. M. naudojo kastuvo kotą, trankė į automobilio šoną. A. turėjo plastmasinę „šlangą“, kuria trankė per automobilio stogą. Vėliau automobiliui išvažiavus, ir jiems einant prie jų prisijungė K. N., kuris armatūros gabalą metė į jau pravažiuojantį automobilį ir į jį pataikė. Tada visi išsiskirstė. Nurodė, jog J. buvo apkalbėtas dėl telefono vagystės ir šis įvykis buvo išprovokuotas dėl to, kad J. buvo apkaltintas telefono vagyste, nors J. jokio telefono neėmė ir jis nematė bei negirdėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Z. parodė, kad visi buvo viename name, kai kažkas paskambino J. ir apkaltino telefono vagyste bei buvo suduotas vienas smūgis J. į veidą. Vėliau J. kažkam skambino ir surinko daug asmenų ir jie daužė atvažiavusį automobilį. Automobilį daužė plaktuku, kastuvu. Daugiau įvykio aplinkybių liudytojas neprisiminė, todėl buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis teisme patvirtino (1 t., 189-190 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Š. parodė, kad tą vakarą susitarė susitikti pas M. D. namuose. Nuėjo ir vis vakarojo. Tada J. B. kažkas paskambino iš Akmenės dėl MP3 grotuvo. Jis išėjo, po to grįžo. Po kokių 10-15 minučių J. B. vėl paskambino ir jis išėjo į lauką. Netrukus į lauką išėjo ir ji ir matė, kad J. B. sėdėjo mašinoje ir buvo kaltinamas, matė, kad J. B. trenkė į veidą. Jai pasiteiravus, kas atsitiko, buvo paaiškinta, jog J. B. pavogė telefoną. Po kiek laiko kai jie grįžo, tie vaikinai vėl paskambino ir grasino J. B. bei išvadino jį įvairiais žodžiais. Tada J. B. paskambino draugams dėl pagalbos. Kai atvažiavo tie vaikinai iš Akmenės bei pamatė, kad J. B. draugų yra daugiau, tai sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kas kur daužė automobilį nepamena, tik pamena, kaip M. Ž. metė iš plaktuko į automobilį. Nurodė, jog automobilį daužė 4 ar 5 asmenys, nors jų buvo daugiau, o kiti tik stebėjo ir būtų padėję, jei būtų prireikę. J. B. paskambinus atėjo M. Ž., A. L. ir dar vienas. Nurodė, jog tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, nes įvyko tai seniai, todėl pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos teisme patvirtino (2 t., 18-19 b. l.).

Be kaltinamųjų J. B., M. S., S. M., M. Ž. ir A. L. visiško kaltės pripažinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, parodymų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

2013-12-07 H. S. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2013-12-07 apie 20.00 val., Mažeikių r., Viekšniuose, Vytauto gatvėje, apie 15 jaunuolių lazdomis ir akmenimis apgadino jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat iš automobilio dingo jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „LG L9” su SIM kortele (1 t., 34 b. l.);bendra pranešimo registracijos informacija ROIK 0113000662284, kurioje matyti, kad 2013-12-07 20.53 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino H. S., kuris pranešė, kad ką tik apie 20 jaunuolių apgadino jo automobilį, apdaužė lazdomis, visi jaunuoliai yra įvykio vietoje. Pranešėjas nurodė, kad įvykio vieta yra Mažeikių r., Viekšniuose (1 t., 36 b. l.);2013-12-08 automobilio apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrimam automobiliui įskilęs priekinis stiklas, bagažinės dangtyje kiauryminis įlenkimas, kairėje pusėje prie žibinto - įlenkimas, kairės pusės galinėse durelėse - įlenkimas, vairuotojo durelėse - įlenkimas, stogo dešinėje pusėje yra įlenkimas, kairėje pusėje ir dešinėje pusėje prie stogo – apgadinimai, kurie užfiksuoti prijungtoje fotolentelėje (1 t., 37-44 b. l.);2013-12-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis H. S. pateikė autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra buvo atlikta 2013-12-09, automobilio rinkos vertė 15310 Lt, orientacinis patirtas nuostolis 8940 Lt (1 t., 51-73 b. l.), iš PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras” už transporto priemonės vertinimą H. S. sumokėjo 400 Lt (1 t., 74 b. l.). Taip pat H. S. pateikė UAB OMNITEL akcijos užsakymą, kuriuo įsigytas mobiliojo ryšio telefonas LG Optimus L9, kurio kaina 257,47 eurų (889 litai) (1 t., 75 b. l.);2014-01-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis S. S. pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir šios transporto priemonės techninių reikalavimų įvertinimą, atliktą 2013-02-08, iš kurio matyti, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (1 t., 48-50 b. l.);2015-04-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis S. S. pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2014-06-21, iš kurios matyti, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pardavė už 6000 Lt (1 t., 76, 77 b. l.);2014-05-09 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad iš H. S. pagrobtame telefone, kurio IMEI Nr. 353648050924314, nuo 2013-11-23 8.20 val. iki 2013-12-07 19.00 val., buvo naudojama SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė nukentėjusiajam H. S.. Daugiau į telefoną nebuvo įdėta jokia SIM kortelė. Pagrobtas telefonas nesurastas (2 t., 36, 38 b. l.);2014-04-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis H. S. atpažįsta fotonuotraukoje Nr. 2 esantį M. S., kaip asmenį, rankoje laikiusį lazdą (1 t., 101-103 b. l.);2014-04-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis H. S. atpažįsta fotonuotraukoje Nr. 2 esantį J. B., kaip asmenį, kuris buvo įlipęs į automobilį ir kai iš jo išlipo, jis neberado mobiliojo ryšio telefono, taip pat šis asmuo buvo tarp tų, kurie daužė jo automobilį (1 t., 107-109 b. l.);2014-04-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas A. T. atpažįsta fotonuotraukoje Nr. 3 esantį J. B., kaip asmenį, rankoje laikiusį pagalį ar „montiruotę” (1 t., 122-124 b. l.);2014-04-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas G. M. atpažįsta fotonuotraukoje Nr. 1 esantį M. S., kaip asmenį, kuris daužė automobilį (1 t., 154-156 b. l.);2014-04-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas G. M. atpažįsta fotonuotraukoje Nr. 4 esantį J. B., kaip asmenį, po kurio išlipimo iš automobilio, H. S. neberado savo mobiliojo telefono (1 t., 157-159 b. l.);2014-04-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas M. M. atpažįsta fotonuotraukoje Nr. 1 esantį J. B., kaip asmenį, kuris buvo įsėdęs į H. S. vairuojamą automobilį (1 t., 169-171 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo H. S. parodymais, kur jis parodė, kad 2013-12-07 apie 20 val. su savo draugais M. M., A. T. ir G. M., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo tėvui S. S., atvažiavo į Viekšnių miestelį, Vytauto gatvę, nes M. buvo susitaręs su pirkėju, ketinančiu pirkti MP3 grotuvą. Prie automobilio priėjo vaikinas, maždaug 19 metų amžiaus, įsėdo į automobilio galą, kur sėdėjo M. su G.. Vaikinas apžiūrėjo MP3 grotuvą ir pasakė, kad jis turi dabar išeiti ir kažkam paskambinti, liepė jiems laukti, nes sakė, gal grįš ir pirks grotuvą. Išlipęs iš automobilio, vaikinas nuėjo Vytauto gatve tiesiai ir įėjo į trečią namą nuo sankryžos. Tada jam prireikė telefono, kurį buvo pasidėjęs ant galinės sėdynės, o gale sėdėję M. su G. pasakė, kad gale nėra jokio telefono. Jis tikrai žinojo, kad savo mobiliojo ryšio telefoną LG Optimus L9 Black, IMEI Nr. 353648050924314, buvo pasidėjęs ant galinės sėdynės. Tada apžiūrėjo visą automobilį, kai jo nerado, suprato, kad tas vaikinas jį pavogė. Draugai skambino į jo dingusio telefono numerį, buvo geras signalas, bet niekas neatsiliepė. Kai paskambino antrą kartą, skambutį atmetė, trečią kartą paskambinus, telefonas buvo išjungtas. Tada privažiavo prie to namo, į kurį matė įeinantį vaikiną, Medardas paskambino tam vaikinui ir klausė, ar nepaėmė telefono iš automobilio. Vaikinas sakė, kad nieko neėmė. Paskambino antrą kartą, kad tas vaikinas išeitų į lauką. Išėjęs vaikinas įsėdo į jo automobilį ir tvirtino, kad telefono neėmė, o šalia automobilio stovėjusi mergina jam antrino. Tam vaikinui liepė išlipti iš automobilio ir jis išlipo. Tada apvažiavo vieną ratą aplink Viekšnius ir vėl grįžo prie to namo. M. vėl paskambino tam vaikinui ir paprašė, kad išeitų į lauką, o tas vaikinas pasakė: „Tuoj prasieisit“. Tada jis, M., A. ir G. išlipo iš automobilio ir priėjo netoli to namo (bet į namo teritoriją nebuvo įėję). Tada iš to namo išėjo 5 vaikinai, kurie buvo su lazdomis, vienas vaikinas turėjo kauptuką, kitas - kažkokio vamzdžio galą. Jis gražiai paprašė atiduoti telefoną, bet jie nekreipė jokio dėmesio, o per tvorą pradėjo šokinėti dar apie 10 vaikinų, kurie rankose turėjo lazdų, šluotos kotą, „montiruotę“ ir dar kažką ir jie visi pradėjo eiti link jų. Jie išsigando ir sulipo į automobilį, kurį užsirakino. Tie vaikinai priėjo ir pradėjo daužyti automobilį rankose turėtais daiktais. Tų vaikinų tarpe buvo ir tas vaikinas, kuris norėjo iš M. pirkti MP3 grotuvą, jis taip pat daužė automobilį. Jis užvedė automobilį, bet tą vakarą buvo pasnigę ir automobilis nepajudėjo iš vietos, o tie vaikinai daužė automobilį. Tik po kelių bandymų jam pavyko išvažiuoti. Pavažiavęs toliau ir apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad jis visas sudaužytas ir sukapotas, tada paskambino policijai. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kad nestovėti vietoje, tai važiavo per Viekšnių miestelio centrą, kur centre, prie parduotuvės, stovėjo tų vaikinų būrys, kurie vėl metė į automobilio langą tuščią šampano butelį ir dar kažkokį metalinį vamzdį. Po šio įvykio tiek jis, tiek draugai stengėsi sužinoti, kas tas vaikinas, kuris norėjo pirkti MP3 grotuvą. Per „Facebook“ sužinojo, kad jis yra J. B., gyventis Viekšniuose, tuos duomenis pateikė pareigūnui. Pavogtą mobiliojo ryšio telefoną vertina 889 litais. Jis labai pasipiktino vaikinų elgesiu, kad nei iš šio, nei iš to jie lazdomis sudaužė automobilį. Telefono vagyste jis įtaria J. B., nes, prieš jam įlipant į automobilį, jis pažiūrėjo, kiek valandų, ir telefoną pasidėjo ant galinės sėdynės, o J. B. išlipus iš karto pasigedo telefono. Be to, 2014-04-10 10 val., jam skambino J. B. brolis V. B. ir sakė, kad jam grąžins naujesnio modelio telefoną LG L92. Iš to jis suprato, kad J. B. tikrai pavogė jo telefoną, nes iš kur tada žinojo modelį, žadėdamas duoti geresnį (1 t., 85-87, 89 b. l.);2014-01-31 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kurio metu nukentėjusysis H. S. metu parodė įvykio vietą, esančią Mažeikių r., Viekšniai, Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 32, ir paaiškino, kad čia buvo sudaužytas jo tėvui priklausantis automobilis. Jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas buvo pavogtas stovint prie Vytauto g. 28 namo, užfiksuotas veiksmas fotolentelėse (1 t., 92- 93, 94 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo S. S. parodymais, kur jis parodė, kad jam priklauso automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo leidžia naudotis sūnui H.. 2013 m. gruodžio mėnesį, dienos nepamena, H. grįžo vakare. Kitą dieną ryte H. papasakojo, kad su draugais buvo išvažiavęs į Viekšnius dėl kažkokių ausinių pirkimo ar pardavimo, kažkoks vaikinas pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną ir be jokios priežasties būrys vaikinų sudaužė jo vairuojamą automobilį. Dėl automobilio sugadinimo jam padaryta 2589,20 euro (8940 Lt) žala. Jam padarytą žalą dalinai atlygino trys įtariamieji: J. B., M. S., S. M.. Kadangi įtariamieji, kurie atlygino dalį žalos, pareiškė, kad įtariamųjų yra devyni, tai jie ir mokėjo po 290 eurų, o kadangi dabar iš tyrėjos sužinojo, kad įtariamųjų yra mažiau, todėl tie, kurie su juo tarėsi dėl žalos atlyginimo, atlygino tik dalį žalos. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis 2014-06-20 pardavė už 1737,72 eurų (6000 Lt) (1 t., 45, 46 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų A. T. (1 t., 116, 117-118 b. l.), G. M. (1 t., 140,141-142 b. l.), M. M. (1 t., 163, 164-165 b. l.) parodymais, kurių metu jie patvirtino, jog buvo kartu su nukentėjusiuoju H. S. bei įvykio aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir H. S.;ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. Z. parodymais, kur jis parodė, kad 2013 metais, gruodžio mėnesį, buvo pas D. D., adresu Vytauto g. 32, Viekšniai. Taip pat pas D. buvo A. N., V. Š., J. B., K. A., M. S.. Apie 17 val. J. į mobiliojo ryšio telefoną kažkas paskambino ir J. pasakė, kad eina į lauką. Julius grįžo neužilgo, užtruko maždaug iki 5 minučių, nesakė, kokiu tikslu buvo išėjęs. Praėjus apie 5 minutėms nuo J. grįžimo, jam vėl kažkas paskambino. J. telefonu pasakė, kad jokio telefono neėmė. Baigęs kalbėti J. pasakė, kad eina į lauką pakalbėti, ko čia jį kaltina telefono vagyste, ir abu su V. Š. išėjo į lauką. Jiedu grįžo atgal maždaug už 5 minučių. Julius pasakė, kad gavo į snukį, jo skruoste matėsi paraudimas. Dėl to sumušimo J. buvo susinervinęs, jis du ar tris kartus skambino savo draugams ir telefoninių pokalbių metu kvietė tuos draugus ateiti, dėl to, kad jį apkaltino telefono vagyste ir dar į snukį davė, todėl jis renka kompaniją, kad atkeršyti tiems akmeniškiams. Maždaug už 15-20 minučių į kambarį įėjo M. Ž. su S. M., K. N. ir A. L.. Jiems atėjus J. B. paskambino akmeniškiams ir liepė atvažiuoti, nes dabar su jais pakalbės. Suprato, kad kažkokiu būdu keršys, kaip tą darys, nesitarė. Po kiek laiko Julius pasakė eiti į lauką, nes akmeniškiai jau atvažiavo. Išeinant iš kambario, spintelėje dėžėje buvo plaktukas mediniu kotu, apie 30 cm ilgio, pati plaktuko galva apie 10 cm., jį pasiėmė M. Ž.. Iš kur kiti pasiėmė įrankius, kuriais daužė automobilį, jis nematė. Jis, D. D., N. iš namo išėjo paskutiniai. D. liko rakinti duris, jis su A. N. jo laukė kieme prie namo kampo, o kiti buvo gatvėje, už namo vartų, kur stovėjo „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis bandė važiuoti, bet jo ratai prasisuko, tada J. kompanija ėjo prie to automobilio ir pradėjo jį daužyti. J. B. turėjo medinį pagalį, apie pusę metro ilgio, apie 7-8 cm skersmens, jis tuo pagaliu daužė automobilio dešinį šoną, kiek smūgių ir kur konkrečiai į automobilį Julius sudavė, nežino, nes jie bėgiojo daužydami apie automobilį ir keitėsi buvimo vietos. S. M. automobilį visų pirma pradėjo daužyti stovėdamas iš galo, jis daužė kastuvo galva, kiek pamena, tas kastuvas nuo smūgių sulūžo. M. Ž. daužė dešines galines dureles, jų langą. K. N. turėjo apie 60-70 cm ilgio armatūrą, kur ja daužė, tiksliai nepamena, bet tikrai daužė automobilį. A. L. turėjo kieto plastiko žarną, apie 2 m ilgio ir ja daužė automobilį, kur daužė, nepamena, nes, kaip minėjo, jie daužydami bėgiojo apie automobilį. M. S. su jais kartu buvo prie daužomo automobilio, tik nepamena, ar jis turėjo kokį įrankį ir nepamena, ar daužė automobilį. Automobilio daužymo metu nuo jų su D. ir A., maždaug už 5 metrų, stovėjo V. ir K. A., kurie automobilio nedaužė. Automobilį daužė tol, kol akmeniškiai sugebėjo išvažiuoti ir pavažiavę apie 200 metrų sustojo. Tie, kas daužė automobilį, ėjo link sustojusio automobilio, jie taip pat ėjo jiems iš paskos. Kiek pamena, jis su K. A. užėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Prie tos parduotuvės „Aibė“ rūkė ir matė, kad tas automobilis važinėjasi, o jį kažkas iš J. kompanijos vaikėsi. Dariaus ir Girėno gatvėje, kur yra kitas prekybos centras, gatvės posūkyje, tam automobiliui važiuojant kažkuris į automobilį metė pagalį ar metalinį daiktą, pataikė į vairuotojo pusės galinių durelių stiklą, girdėjosi stiprus atsitrenkimo į stiklą garsas, tik nežino, ar išdužo langas. Automobilis nesustojo, nuvažiavo. Tada susitiko su V., J. B., M. S., kitų jau nebebuvo. Neužilgo ir jie išsiskirstė (1 t., 189-190 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. N. parodymais, kur jis parodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jis buvo pas D., gyv. Vytauto g., Viekšniuose. Kartu buvo M. Z., K. A., V. Š., J. B., M. S.. Apie 18-19 val., J. B. kažkas paskambino, jis pakalbėjęs pasakė, kad eina į lauką, nes iš kažko ketina pirkti MP 3 grotuvą, atrodo, kad J. B. pasakė, kad iš akmeniškių. J. sugrįžo maždaug už 5 minučių. Tada vėl jam paskambino, po pokalbio J. pasakė, kad jį akmeniškiai apkaltino pavogus mobiliojo ryšio telefoną. J. pasakė, kad nevogė telefono. Po to, J. su V. iš namo išėjo pasikalbėti su akmeniškiais. Jiedu grįžo maždaug už 5 minučių ir pasakė, kad gavo smūgį į veidą. Dėl apkaltinimo vagyste ir smūgio į veidą Julius supyko, todėl pradėjo skambinti draugams, kad ateitų į pagalbą atkeršyti akmeniškiams. J. B. kažkam iš draugų skambino, po to jam akmeniškiai skambino. Po J. skambučio praėjus apie 20 minučių į kambarį įėjo J. draugai: S. M., A. L., M. Ž., K. N.. J. jiems papasakojo, kad jį akmeniškiai apkaltino telefono vagyste ir sumušė. Tiksliai nežino, ar J. paskambino akmeniškiams ir pakvietė juos atvažiuoti pasiaiškinti, ar jie Juliui paskambino. Akmeniškiai atvažiavo prie D. namo. Išeinant iš namo, M. Ž. pasiėmė plaktuką, kurio kotas apie 30 cm ilgio, jo galva apie 10 cm., S. M. lauke pasiėmė kastuvą, kuris buvo atremtas į namą, A. L. pasiėmė iš kiemo šiltnamio karkasinę plastikinę žarną (ji lenkta), kurios ilgis virš dviejų metrų, M. S., J. B., K. N. turėjo pagalius apie pusmetrio ilgio. J. B. pirmas ėjo prie automobilio, kuris stovėjo gatvėje, ties namu. Jis ėjo su D. ir M. Z., o kiti - priekyje jų. D. rakino duris, spyna sunkiai rakinosi, todėl jo su M. Z. laukė kieme prie namo kampo. Ten stovint išgirdo daužomo automobilio garsus. Automobilį daužė A. L., jis su žarna trankė per stogą, J. B. pagaliu daužė dešinį šoną, M. S. pagaliu taip pat daužė dešinį šoną, M. Ž. plaktuku daužė dešinės pusės galinių durelių langą, K. N. daužė automobilį iš dešiniojo galinio kampo, kur pataikė, nepamena. V. ir K., kai buvo automobilis daužomas, stovėjo apie 4 metrų atstumu. Automobilį daužė apie pusę minutės, kol jis sugebėjo išvažiuoti, nes buvo užklimpę ratai. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, pavažiavo apie 100 metrų ir sustojo. Iš automobilio išlipo keturi vaikinai, jie apžiūrėjo automobilį, atsidarė bagažinę, po to ją uždarė, susėdo į automobilį, dar apie 50 metrų pavažiavo. Einant N. užsuko į savo namus ir pasiėmė armatūrą, apie 40 cm ilgio. Jiems stovint centre, prie skelbimo lentos Tilto gatvėje, pro šalį, Dariaus ir Girėno gatve, važiavo tas pats „(duomenys neskelbtini)“ automobilis ir tada į pravažiuojantį automobilį K. N. metė tą armatūros gabalą ir pataikė į vairuotojo durelių stiklą, girdėjosi, kad stiklas suskilo (1 t., 199 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. Š. parodymais, kur ji parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesio pradžioje, galėjo būti 7 diena, tai buvo šeštadienis, ji su savo vaikinu J. B. nuėjo pas D. į namą, kur susitiko su kitais draugais: K. ir M.. Pas D. atėjo apie 18 val. Tame name jau buvo M. Z., A. ir pats D., kur visi žaidė kortomis, o ji šiaip sėdėjo. J. tą dieną buvo užsiminęs, kad turi atvažiuoti kažkas iš Akmenės jam parodyti MP3 grotuvą, nes jis norėjo pirkti. J. kažkas paskambino ir jis išėjo apžiūrėti MP3 grotuvą. Grįžęs pasakė, kad grotuvas jam netinka. Po kažkurio laiko vėl jam kažkas paskambino, jis kalbėjosi ir vėl ruošėsi eiti į lauką, sakė, kad vėl tie akmeniškiai atvažiavo ir liepė išeiti į lauką. J. išėjo į lauką, o ji taip pat išėjo į lauką, nes norėjo nueiti į tualetą. Kai išėjo iš namo, sustojusi girdėjo, kaip ant gatvės garsiai kažkas kalbasi. Tada nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad ant gatvės prie namo stovi tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, automobilio gale sėdi J. ir dar kažkoks vaikinas. Ji mate, kaip vaikinas trenkė J. per veidą, J. užsiėmė savo veidą, o prie galinių dešinės pusės durelių stovėjo išlipęs kažkoks vaikinas, kuris visą laiką kalbėjo telefonu. Iš pokalbio ji suprato, kad tie vaikinai Julių kaltina, kad jis pavogė jų mobiliojo ryšio telefoną. J. savo draugams, kurie buvo name, paaiškino, kad jį kaltina pavogus telefoną. J. skambino savo draugams ir paprašė, kad jie atvažiuotų padėti, nes gali kilti muštynės su akmeniškiais. J. sakė, kad skambino M. Ž., A., jo pavardės nežino, ir dar kažkam. Tada tie trys vaikinai, kuriems skambino J., greitai atėjo pas D. į namą ir tada ji, J., K., M., M., A. ir dar vienas vaikinas pirmieji išėjo per duris į gatvę, o iš paskos ėjo D., A. ir M., bet D. dar pasiliko, nes rakino namo duris. Kai išėjo ant gatvės, tas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis stovėjo prie namo tvoros ir prie automobilio stovėjo išlipę trys ar keturi vaikinai. Prie D. namo, kiemo pusėje, buvo sudėta įvairių pagalių. Visi vaikiai, kurie išėjo pirmieji, turėjo rankoje po pagalį ir ėjo link automobilio. Akmeniškiai greitai sulipo į automobilį, pradėjo važiuoti, bet buvo daug sniego ir jie iš karto nepajudėjo iš vietos, bet paskui automobilis pajudėjo ir tada visi vaikinai pradėjo mėtyti turėtus pagalius į automobilį. Kai jau automobilis pradėjo važiuoti į priekį, tai Julius paskutinis metė pagalį į automobilį ir tas pagalys perlūžo. Centre pamatė, kad vėl atvažiuoja tas pats „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, o M. Ž. su savimi turėtu plaktuku metė į pravažiuojantį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, į kurį pataikė, nes garsas buvo didelis, atrodo, kad kliuvo į lango stiklą (2 t., 18-1, 20 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. G. parodymais, kur jis parodė, kad 2013-12-07 apie 20.53 val., iš policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą vykti į Viekšnius, kur laukia jaunuolis, kuris kreipėsi dėl jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sudaužymo lazdomis. Jis nuvyko kartu su kolega A. B.. Dariaus ir Girėno gatvėje stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame sėdėjo 4 jaunuoliai. Automobilio vairuotojas papasakojo, kad jis su draugais atvyko parduoti MP3 grotuvą. Jį pirkti pageidavęs jaunuolis įlipo į automobilį, apžiūrėjo grotuvą, bet jo nepirko. Tam vaikinui išlipus neužilgo jis pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, kuris buvo automobilio viduje, todėl grįžo prie to namo, prie kurio buvo susitikę su vaikinu, paskambino tam vaikinui ir paprašė, kad jis išeitų pasiaiškinti. Tada iš namo išbėgo apie 10 vaikinų su pagaliais ir sudaužė jo automobilį. Vaikinas sakė bandęs pabėgti, bet kažkas nutiko automobiliui, todėl to negalėjo iš karto padaryti, o tie vaikinai vis daužė automobilį. Matėsi, kad automobilis stipriai apgadintas, jie automobilį nufotografavo. Tada nuvažiavo prie namo, kur buvo daužomas automobilis. Tai buvo Vytauto g. 32 esantis namas. Prie tvoros iš gatvės pusės buvo labai ištryptas sniegas, įėjus į aptvertą kiemą, kiemo viduje buvo daug netvarkingai sumestų pagalių, mėtėsi aliuminis sniego kastuvas, kuris buvo sulankstytas. Pirmiau nuėjo į tą namo pusę, iš kurios išbėgo automobilį daužiusieji jaunuoliai, bet ten buvo tamsu, niekas durų neatidarė. Tada nuėjo į kitą namo pusę, duris atidarė moteris su vyriškiu. Vyriškis paaiškino, kad antrame namo gale dažnai renkasi jaunuoliai, kurie triukšmauja, tas namo galas priklauso kažkokiai močiutei. Paklausus, ar mate, girdėjo kokį konfliktą, vyriškis atsakė, kad nieko negirdėjo, nes buvo išėjęs, tik grįžęs pamatė labai smarkiai ištryptą sniegą (2 t., 26 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. B. parodymais, kurie analogiški liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (2 t., 27 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos V. B. parodymais, kur ji parodė, kad 2013 m. gruodžio pradžioje apie 20.30 val., ji su savo sugyventiniu L. B. išėjo pavedžioti šunį. Išeinant girdėjo, kad antrame namo, esančio (duomenys neskelbtini), gale kažkas buvo, nes girdėjosi balsai. Grįžus maždaug po pusvalandžio pastebėjo, kad labai smarkiai ištryptas sniegas prie tvoros, daugiausiai gatvės pusėje, kieme mėtėsi daug įvairių pagalių, buvo numestas sulankstytas kastuvas. Pamačiusi išmėtytus pagalius, ji pagalvojo, kad jie gali būti iš šiltnamio, esančio namo kieme. Kitą dieną apžiūrėjusi pamatė, kad pagaliai tikrai buvo ištraukti iš jos šiltnamio. Apie 21.30 val. Į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kurie klausė, ar jie su sugyventiniu negirdėjo triukšmo, nes prie jos namo buvo sudaužytas automobilis. Ji pasakė, kad nei ji, nei jos draugas nieko nematė, nes buvo išėję, o grįžę pamatė smarkiai sutryptą sniegą (2 t., 28 b. l.).

Dėl veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą, tai yra neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Byloje J. B. prokuroro buvo kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2013 m. gruodžio 7 d. apie 20.00 val., Mažeikių rajone, Viekšnių miestelyje, Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 28, išlipdamas iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės sėdynės pagrobęs svetimą turtą - H. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG OPTIMUS L9, kurio vertė 257,47 eurų.

Byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtino, jog J. B. 2013-12-07 apie 20.00 val., Mažeikių rajone, Viekšnių miestelyje, Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 28, išlipdamas iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinės sėdynės pagrobęs svetimą turtą - H. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG OPTIMUS L9, kurio vertė 257,47 eurų. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas G. M. parodė, kad H. S. telefonas buvo striukėje, kuri buvo ant galinės sėdynės už keleivio, jos užtrauktukai, matyt, buvo atitraukti, striukė buvo tarp jo ir brolio M., o J. B. atsisėdo šalia M.. Liudytojas M. M. parodė, kad telefoną jis paėmė iš H. S. striukės kišenės, kuri buvo užtraukta ir žaidė juo žaidimus, prieš ateinant J. B. jis telefoną padėjo ant striukės, pasislinko, tada šalia atsisėdo J. B.. Liudytojas A. T. parodė, kad telefono buvo pasigesta, kai jie pradėjo važiuoti (pradėjo važiuoti išlipus J. B.), telefonas buvo H. S. striukėje, kurią jis vairuodamas nusirengė ir numetė ant galinės sėdynės tarp M. M. ir G. M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vienas automobilyje buvęs liudytojas nematė, kad M. M. iš nukentėjusiojo H. S. striukės kišenės išsiėmė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudojosi žaisdamas, analogiškai - nei vienas nematė, kad telefonas po to, kai M. M. baigė žaisti prieš įsėdant į automobilį kaltinamajam J. B. jį padėjo ant striukės. Atvirkščiai – visi buvo įsitikinę, kad telefonas yra striukės kišenėje. Kita svarbi aplinkybė – striukės padėjimo vieta automobilyje. Nukentėjusysis H. S. parodė, kad ją nusivilko ir pasidėjo ant galinės sėdynės. Turint omenyje tai, kad už vairuotojo sėdėjo G. M., už A. T. - M. M., kuris, įsėdus J. B., pasitraukė į galinės sėdynės vidurį, striukė niekaip negalėjo būti padėta dešinėje galinės sėdynės pusėje, o tik per vidurį, tai yra tarp M. M. ir G. M., ką teisme pastarasis patvirtino bei tą patį parodė liudytojas A. T.. Kaltinamasis J. B. turėjo realią galimybę pagrobti telefoną, nes sėdėjo šalia liudytojo M. M. ir apžiūrinėjo grotuvą. Liudytojas M. M. tvirtina, kad telefonas buvo tarp jo ir kaltinamojo (jis galėjo jį padėti ne ant striukės, kuri buvo tarp jo ir brolio, o ant sėdynės). Telefono buvo pasigesta tuoj po to, kai iš automobilio išlipo kaltinamasis, skambinant į telefoną skambutis buvo atmestas, vėl skambinant telefonas buvo išjungtas. Nukentėjusysis ir visi automobiliu atvykę asmenys parodė, kad automobilio salonas buvo kruopščiai apieškotas, taip pat buvo ieškota ir prie automobilio lauke, tik neieškota po juo. Nukentėjusysis skambino policijai ir pranešė ne tik apie sudaužytą automobilį, bet ir apie telefono vagystę, nes pirmiausiai mėgino pats išsiaiškinti, kadangi buvo įsitikinęs, kad telefoną galėjo paimti tik J. B.. Tačiau nuteisti žmogų vien už tai, kad tik jis, o niekas kitas negalėjo pagrobti svetimo turto prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Žmogaus kaltumas turi būti įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra surinkus pakankamai teisėtai būdais gautų neginčijamų, nekeliančių abejonių duomenų visetą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nepakanka. Tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad J. B. pagrobė telefoną, iš viso nėra, nes niekas nematė, kad jis paėmė telefoną ar išlipęs iš automobilio turėjo telefoną. Telefonas nebuvo rastas pas J. B., nes nukentėjusysis su draugais neįsitikino, ar jis neturi jo su savimi, kai kaltinamasis antrą kartą atėjo į automobilį. Paminėtina, jog telefonas iš viso nebuvo rastas. Duomenų, kad J. B. naudojosi pagrobtu telefonu ar jį pardavė, taip pat nėra. Iš byloje esančio 2014-05-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš H. S. pagrobtame telefone, kurio IMEI Nr. 353648050924314, nuo 2013-11-23 8.20 val. iki 2013-12-07 19.00 val., buvo naudojama SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė nukentėjusiajam H. S.. Daugiau į telefoną nebuvo įdėta jokia SIM kortelė. Pagrobtas telefonas nesurastas (2 t., 36, 38 b. l.). Anksčiau aptarti netiesioginiai duomenys nepakankami, kadangi jie nepašalina tos aplinkybės, kad telefonas galėjo iš automobilio iškristi į sniegą ir būti pervažiuotas to paties automobilio, ar jį galėjo pasisavinti kiti asmenys, kurie buvo automobilyje. Kaltinamasis J. B. dėl svetimo turto pagrobimo išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka, t. y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).

Bylos duomenys – nukentėjusiųjų H. S. ir S. S., liudytojų A. T., M. M., G. M., M. Z., V. B., G. G., A. B., V. B., V. Š., D. D., A. N. parodymai – patvirtina, kad J. B., M. S., S. M., M. Ž. ir A. L. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – pasiėmę lazdas, šluotos kotą, plaktuką, kastuvą, plastikinį vamzdį, puolė prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, daužė automobilio korpusą bei langų stiklus atsineštais įrankiais, kumščiais, jį spardė, dėl ko automobilį apgadino. Įžūlus kaltinamųjų elgesys patvirtina juos veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamieji suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartis Nr. 2K-796/2007). Minėti J. B., M. S., S. M., M. Ž. ir A. L. veiksmai buvo įvykdyti viešoje vietoje – miestelio gatvėje, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji gadindami turtą suprato, kad daro tai viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Nors kaltinamųjų J. B. ir A. L. gynėjai prašė jų ginamuosius išteisinti dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau iš nusikalstamos veikos padarymo akivaizdu, jog veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. Vytauto g. 32, Viekšnių miestelyje, Mažeikių rajone, akivaizdu, jo kaltinamųjų J. B., M. S., S. M., M. Ž. ir A. L. veiksmai buvo vandališki, nes jie veikdami kartu, vietoje to, kad civilizuotai išsiaiškinti J. B. apkaltinimo telefono vagyste aplinkybes, pasiėmę įvairius įrankius, t. y. lazdas, šluotos kotą, kastuvą, plastikinį vamzdį, plaktuką, daužė iš vietos negalinti išvažiuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. dėl menkavertės priežasties sugadino svetimą turtą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Tokie kaltinamųjų veiksmai vertinami ne kaip kitaip, kaip tik viešosios tvarkos pažeidimas. Nors kaltinamųjų J. B. ir A. L. gynėjai prašė kaltinamuosius išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nesant nusikaltimo sudėties, tai yra paneigta byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, ir gynėjų teiginys, jog provokuojantis nukentėjusiojo elgesys eliminuoja nusikaltimą yra paneigtinas, nes sugadintas automobilis priklausė asmeniui, kuris net nedalyvavo įvykyje. J. B. aktyvūs veiksmai organizuojant ir kviečiant draugus į pagalbą susidorojimui su akmeniškiais, bei po to sekę sukviestų draugų veiksmai, t. y. kaltinamųjų veiksmai, įvertinami kaip suplanuoti daryti nusikalstamą veiką su neapibrėžta tyčia, nekonkretizuojant konkrečiai veiksmų, kas ir ką darys, suveikus spontaniškumo faktoriui ir spontaniškai bet kur ir bet kuom daužant automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Todėl esant šiai įrodymų visumai darytina pagrįsta išvada, jog nėra pagrindo išteisinti kaltinamųjų dėl veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl J. B., M. S., S. M., M. Ž. ir A. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. pažeidus viešąją tvarką.

Kaltinamųjų J. B., M. S., S. M., M. Ž. ir A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, su juo susitaikė bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė bendrininkų grupėje, nes kaltinamojo J. B. sukviesti susirinko nusikalstamos veikos darymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 38 straipsnio taikymo kaltinamiesiems J. B., S. M. ir A. L..

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios kaltinamųjų J. B., S. M. ir A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nes: kaltinamieji J. B., S. M. ir A. L. prisipažino padarę nusikalstamą veiką; savo noru atlygino žalą; susitaikė su nukentėjusiaisiais (3 t., 132, 133, 134, 135, 137, 4 t., 41 b. l.) bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jie anksčiau nėra teisti (2 t., 69, 157, b. l., 3 t., 31 b. l.). J. B. ir S. M. administracine tvarka nebausti (2 t., 70, 158 b. l.), A. L. baustas administracine tvarka (3 t., 32 b. l.), S. M. ir A. L. yra dirbantys (4 t., 10-11 b. l.). J. B., S. M. ir A. L. nėra buvę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, taip pat į tai, jog kaltinamieji J. B., S. M. ir A. L. yra nevedę, turintys pastovias gyvenamąsias vietas, jog nusikalstama veika padaryta spontaniškai, kaip atsitiktinė veika, kaltinamieji J. B., S. M. ir A. L. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems J. B., S. M. ir A. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamiesiems S. M. ir A. L. skirtina įmoka 5 MGL (188,30 eurų) dydžio, o J. B., kaip organizatoriui, skirtina - 7 MGL (263,62 eurų) dydžio.

Baudos dydis skaičiuotinas taikant nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBD) – 37,66 €, kuris yra tapatus ir lygus minimaliam gyvenimo lygiui (MGL) (2014-09-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo).

Kaltinamajam J. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-20 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas (2 t., 116-118 b. l.). Kaltinamiesiems S. M. ir A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Dėl BK 93 straipsnio taikymo kaltinamiesiems M. Ž. ir M. S..

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, jog kaltinamieji M. Ž. ir M. S., būdami nepilnamečiais (nusikalstamos veikos padarymo metu M. Ž. buvo 16 metų, o M. S. – 17 metų), nusikalto pirmą kartą (2 t., 126-127, 184 b. l.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (2 t., 133, 191 b. l.), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebaustas (2 t., 130, 185-186 b. l.), M. S. nedirbantis (2 t., 136, 137 b. l.), o M. Ž. - dirbantis (3 t., 127 b. l.), M. S. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (2 t., 139 b. l.), o M. Ž. mokosi (duomenys neskelbvtini) klasėje ir mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (2 t., 200 b. l.), apdovanotas diplomais (3 t., 128-130 b. l.), kaltinami įvykdę vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Paminėtina ir tai, jog kaltinamieji M. S. ir M. Ž. yra atlyginę nukentėjusiajam S. S. padarytą turtinę žalą (3 t., 136, 138 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) informavo, jog S. S. šeima nėra įrašyta į VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą bei VTAS neturi duomenų apie M. S. nepriežiūrą (2 t., 141 b. l.). VTAS informavo, jog R. Ž. šeima, kurioje auga M. Ž., nėra įrašyta į VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (2 t., 198 b. l.). Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato duomenimis nepilnametis M. Ž. anksčiau nebuvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (3 t., 2 b. l.). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kadangi M. S. ir M. Ž. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padarę nusikalstamą veiką, jų padaryta veika vertintina, kaip atsitiktinė, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad M. S. ir M. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir todėl M. S. ir M. Ž. taikytinas BK 93 straipsnis bei kaltinamieji M. S. ir M. Ž. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės, bei vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 83 straipsniu M. S. ir M. Ž. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

Kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu 2014-08-08 M. S. ir 2014-08-11 M. Ž. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 155-156 b. l., 3 t., 20-21 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. 2015-04-28 buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1720,34 Eur turtinės atlyginimo (1 t., 81-82 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. S. informavo, jog kaltinamieji jam žalą atlyginio ir jis jiems pretenzijų neturi (3 t., 152 b. l.). Be to žalos atlyginimą patvirtina ir tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų pasirašyti susitarimai ir susitaikymo protokolai (3 t., 133-138, 4 t., 41 b. l.). Kadangi žala nukentėjusiajam S. S. yra visiškai atlyginta, todėl byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamiesiems J. B., M. S., S. M., M. Ž. ir A. L. buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis: už kaltinamajam J. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą 291,47 Eur (4 t., 30, 40, 53 b. l.), M. S. – 272,13 Eur (4 t., 52, 116-117 b. l.), S. M. – 69,48 Eur (3 t., 118 b. l.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamiesiems M. S. ir M. Ž. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes kaltinamieji veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų M. S. ir M. Ž. nepriteistinos. Kaltinamiesiems J. B., S. M. ir A. L. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Kadangi kaltinamieji J. B. ir S. M. nėra pateikę duomenų apie jų turtinę padėtį, kaltinamasis S. M. yra dirbantis, todėl vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi iš kaltinamojo J. B. priteistina valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 291,47 Eur ir iš kaltinamojo S. M. – 69,48 Eur. Iki nuosprendžio paskelbimo teismui nebuvo pateikta duomenų apie valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam A. L., todėl valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. B. išteisinti dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje padarymo, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

J. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 7 BBD (MGL) 263,62 eurų (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 62 euro centų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. B. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 BBD (MGL) 188,30 eurų (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. M. kardomosios priemonės neskirti.

A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 BBD (MGL) 188,30 eurų (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. L. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti J. B., S. M. ir A. L., jog jeigu jie per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jie per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. B., S. M. ir A. L., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, bankas AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama vardą, pavardę ir asmens kodą.

M. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsniu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. S. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

M. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsniu paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Ž. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bylą dalyje dėl civilinės ieškovo S. S. civilinio ieškinio dėl 1720,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. S..

Išieškoti iš J. B. 291,47 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 47 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Išieškoti iš S. M. 69,48 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 48 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti J. B. ir S. M., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas NR. 42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė