- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- eAS-635-442/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02729-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. O. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 420 000 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio (teismas, padarydamas rašymo apsirikimo klaidą, nurodė 37 straipsnį) 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (teismas, rezoliucinėje padarydamas rašymo apsirikimo klaidą, nurodė, kad atsisako priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja skunde reiškia nepasitenkinimą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teisėjų veiksmų, nurodydama, kad dėl šių pareigūnų (prokurorų ir teisėjų veiksmų) jai buvo padaryta materialinė ir moralinė žala, kurią skunde prašo atlyginti. Pareiškėjos teigimu, jos tėvų žemė yra užgrobta (negrąžinta) ir už žemę jai nėra tinkamai atlyginta dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir teismų veiksmų (neveikimo).
Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (3 str. 1 d.). Administracinių teismų nagrinėjamos bylos yra išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir išaiškino pareiškėjai, kad ieškinys dėl galbūt neteisėtų prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų gali būti reiškiamas bendrosios kompetencijos teismui.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti skundą nagrinėti administraciniame teisme.
Pareiškėja nurodo, kad skundą teismui teikia vadovaudamasi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), ir savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų viešojo administravimo subjekto – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – veiksmų.
Pareiškėja nurodo skunde aiškiai nurodžiusi Generalinės prokuratūros neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių atsirado žala. Pažymi, kad teisėjų veiksmai šioje byloje neskundžiami, tik nurodomos faktinės aplinkybės, tarp jų – ir teismų priimti sprendimai.
Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jos skundą, negalėjo remtis ABTĮ 18 straipsniu, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos ar kitiems specializuotiems teismams. Pažymi, kad tokiu atveju teismas privalėjo nurodyti, kokiu įstatymu remiantis bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), yra priskirtos spręsti bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėja nurodo, kad, remdamasi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, ji turi teisę šioje byloje įrodyti, kad valstybės valdžios institucijos Generalinės prokuratūros darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti.
Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodyti du pagrindai, kodėl buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą: byla nepriskirtina administraciniams teismams; skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, bei kelia klausimą, ar teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jos skundą. Pareiškėja nesutinka, kad jos skundas dėl viešojo administravimo subjekto Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, kadangi, jos teigimu, prieštarauja ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjos keliamo ginčo pobūdis susijęs tiek su teisėjų, tiek su prokurorų veiksmais, kurie buvo atlikti nagrinėjant pareiškėjos skundus ir tiriant bylas, bei kurie, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsniu, administracinių teismų nėra tiriami, nes nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pareiškėja, prašydama priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės dėl galbūt neteisėtų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmų, nenurodo konkretaus administracinio akto, kurį ginčija, taip pat neįvardija jokių konkrečių veiksmų (neveikimo), kuriais pareiškėjai buvo padaryta žala. Pareiškėja nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl žalos atlyginimo dėl galbūt neteisėtų Generalinės prokuratūros veiksmų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Administracinio teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų vertinimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Nustatyta, kad pareiškėja savo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, reikalavimus grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra keletą kartų neteisėtai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skundus, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 168 straipsnio 1 dalį sukeldami pareiškėjai žalą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Taigi šiuo atveju ginčas susijęs su prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija ir administraciniai teismai nėra kompetentingi vertinti jų teisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.