Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas A. Rauktys, sekretoriaujant E. Macijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, dirbančiam pagal verslo liudijimą savo tėvo K. K. IĮ, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), teistam, teistumas išnykęs, baustam administracine tvarka: Šakių rajono apylinkės teismo 2010-11-15 pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda ir spec. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn.; 2011-01-14 administracine bauda už vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra; Šakių rajono apylinkės teismo 2011-05-03 pagal LR ATPK 50³ str. 100 Lt bauda; G. K. gynėjai advokatei I. Haase, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 17 d. apie 12 val.–13 val., viešoje vietoje, tai yra A. I. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ATP protokole nurodytais necenzūriniais žodžiais iškeikė K. I., tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. K. neprisipažino padaręs nurodomą administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuvykęs pas buvusį uošvį A. I. į B. kaimą, nes ieškojęs savo vaiko M. K., g. (duomenys neskelbtini). Buvusi žmona D. K. vaiką nuo jo slėpusi. Vaiko gyvenamoji vieta skyrybų teismo sprendimu yra nustatyta su motina, bet neišeina su ja susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos – dabar teisme dar vyksta bylinėjimasis tuo klausimu. Kai G. K. paklausęs D., kur yra jų vaikas, D. motina K. I. pradėjusi ant G. K. šaukti. Šis pasakęs, kad ji nesikištų. G. K. žinojęs, kad jam bus blogai, jeigu prie jų nusikeiks, nes jie to tik ir laukia. K. I. gyvenanti nuo vyro atskirai ir G. K. nenorįs, kad jo vaikas matytų tokį gyvenimą. K. I. jį menkinanti, norinti pažeminti ir siekianti, kad jis vaiko visai nematytų. Vaikas G. K. šaukęs ,,tėte, opa“, jis norėjęs vaiką pasiimti, o D. neleidusi. Tada G. K. pasiėmęs vaiką iš mašinos per kitą pusę ir nešęsis, o D. įsikibusi į jį, buvusi uošvienė – į ją. Viskas vykę kieme. Iš pradžių kieme P. Ž. – A. I. kaimynės, nebuvę. Ji nelabai galėjusi ką girdėti, bet atsistojo prieš mašiną ir kvietė policiją. A. I. turėjęs viską girdėti. Su buvusia žmona ir jos motina G. K. santykiai nėra geri – jis gyvendamas su D. bėgęs nuo savęs ir nuo savo problemų ir todėl gėręs, bet išsiskyrę dėl uošvienės kišimosi. Dabar esąs anoniminis alkoholikas. Teisme yra nebaigta byla dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Su A. I. santykiai normalūs, nes jis G. K. suprantąs. Konfliktas tęsėsi gal 5, gal 10 minučių. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo neina su D. susitarti. Esąs pasirengęs atsėdėti areštą, ar sumokėti baudą, nes jau viskas nusibodę.

Liudytoja D. K. parodė, kad be policijos įsikišimo labai retai gali susitikti su buvusiu vyru G. K.. Jis pamatęs buvusią žmoną visada klausia ką ji veikia, kur eina, ką daro ir kodėl su juo nederina visko – bando nuolat kontroliuot ją, nors jie oficialiai išsiskyrę ir kartu negyvena. Liudytoja š.m. rugpjūčio 17 d. su mama ir M. nuvažiavusi pas D. K. tėtę su reikalu, o tuo metu jai telefonu skambinėjo G., bet ji sąmoningai neatsiliepusi, nes tai visad baigdavosi barniais ir susipykimais. Tada jis ėmęs ieškoti buvusios žmonos – pamatęs, kad jos mašina yra pas tėtę, atvažiavo ir pareikalavo vaiko. D. K. sakiusi, kad neduos, nes ne savaitgalis, kai pagal jų susitarimą vaikas būna su tėvu. Ji su mama ir vaiku pas tėtę svečiuojasi, o G. K. staiga atvykęs ne pagal susitarimą vaiko reikalauja. Vaikas jau buvo mašinoje, kai G. K. pradėjo jį iš mašinos traukti. Atėjo K. I. ir siūlė jam gražiai su D. susitarti, kad ji leistų vaiką paimt. Bet G. K. išsivežė vaiką per prievartą, nors vaikas šaukė, o G. K. šaukė ant jos mamos – K. I. visokiais žodžiais – kad ji šliundra, žiurkė ir panašiai, kad gyvenimą savo prapiso, kad ir į jo su D. gyvenimą kišosi ir kišasi. Pasiėmė vaiką ir išsivežė. Tada ji su mama nuvyko į policiją ir ten pasikalbėjo, sakė, kad geruoju turime susitarti. Ten išsikvietė G. K., bandė su juo be rezultatų kalbėtis. Gyveno juodu šeimoje apie tris metus, draugavo taip pat tris metus. Jis visad užgauliojo jos mamą necvenzūriniais žodžiais. M. V., grįš spalio pabaigoje. Ne kartą telefonu G. K. yra išsakęs jos mamai priekaištus su užgauliojimais ir ižeidinėjimais. Konflikto metu buvo tėtis, išgirdusi šurmulį atėjo P. Ž., tėtės kaimynė, su kuria kartu vaikystėje augo D. K..

Liudytojas A. I. parodė, kad B. kaime yra jo tėvų sodyba. Rugpjūčio 17 d. atvažiavo duktė su vaiku ir A. I. žmona K. I., su kuria neišsiskyręs, bet kartu negyvena. Po kiek laiko atvažiavo G. K.. D. buvo prie mašinos, o vaikas mašinoje. G. K. pasakė, kad norįs vaiką pasimti, nes jam reikia. D. sakė, kad neatiduos vaiko. Tada jis nustūmė Dovilę nuo durelių ir pasiėmė vaiką. D. ėjo paskui, tada pripuolė buvusi žmona K. I. – G. K. šūktelėjo jai ,,blet, nesikišk“. D. sako ,,atiduok vaiką“, vaikas klykė isteriškai. Vaikas buvo ištiesęs rankas link mamos, ji paėmė už rankų ir tada A. I. pasakęs, kad nutrauks vaikui rankas taip jį betampydami. T. D. vaiką paleido ir G. K. jį pasiėmė. Ar G. K. ant I. sakė kokius kitus necenzūrinius žodžius, negalįs pasakyti, nes jam tuo metu labiau rūpėjęs vaikas, kad jam kas neatsitiktų ir nekreipęs dėmesio į sakomus žodžius. Bet ,,blet, nesikišk, ne tavo reikalas” G. K. tikrai pasakė. 6 metus negyvenąs su žmona K. I., tai pirmas kartas, kad visi suėjo kartu. Gatve ėjo kaimynė P. Ž. – ji galėjo tą triukšmą girdėti.

L. P. Ž. parodė, kad gyvena B. kaime, A. I. sodybos kaimynystėje. 2011-08-07 buvusi pas savo mamą ir išgirdusi triukšmą, būdama sode. Paskui ėjo namo pro I. sodybą ir girdėjo, kad G. K. koliojo K. I.. Girdėjo žodžius ,,šliundra“, dar kažkokius, kurių nelabai norėjusi ir klausytis. Neatsimena konkrečiai, kokie žodžiai buvo, bet tikrai negražūs, necenzūriniai. Viskas vyko dėl vaiko – K. prašė gražiai susitarti. Konfliktas tęsėsi kokias 10 minučių. Liudytoja davusi D. telefoną skambinti į policiją. Su D. kaimynystės draugės nuo vaikystės. Policijoje davė paaiškinimą – tada detaliau viską atsiminė, nes mažiau nuo įvykio laiko buvo praėję.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio K. I. pareiškimo Šakių RPK, matyti, kad šio dokumento turinys iš esmės sutampa su liudytojų parodymais teisme – byloje esančiame pareiškime tik papildomai nurodyti konkretūs keiksmai, kuriuos G. K. adresavo K. I. 2011-08-17.

Iš P. Ž. 2011-09-12 paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog G. K. 2011-08-17 keikėsi A. I. sodybos kieme K. I. atžvilgiu žodžiais „kurva“, „blede“, kitokiais visokiais žodžiais užgauliojo ir įžeidinėjo ten buvusias abi moteris.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio G. K. 2011-09-14 paaiškinimo matyti, kad jis neigia nurodomu laiku ir vietoje padaręs nedidelį chuliganizmą.

Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2011-04-25 sprendimo nuorašo matyti, kad tarp G. K. ir D. K. nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tarp jų sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių sūnaus M. K. gyvenamoji vieta nustatyta jo motinos D. K. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Iš ieškinio kopijos matyti, kad 2011-06-28 ieškovė D. K. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, atsakovu nurodydama G. K..

Iš posėdžio metu advokatės I. Haase pateiktų G. K. charakteristikų, pasirašytų jo tėvo – esančio ir jo darbdaviu bei Briedžių BC pirmininkės (pastaroji charakteristika – tai aiškiai matyti iš jos turinio, buvusi skirta pateikti civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas), iš pažymos apie gautas pajamas lentelės matyti, kad G. K. dirba pagal verslo liudijimą savo tėvo K. K. IĮ, charakterizuojamas teigiamai.

Iš byloje esančių oficialių duomenų matyti, kad G. K. teistas 2004-09-03 už nežymų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, teistumas išnykęs, 1 m. laikotarpiu ir anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka.

Iš tyrėjo A. G. 2011-09-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad K. I. yra išvykusi dirbti į užsienį.

Pagal LR ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Šakių RPK administracinį teisės pažeidimą, kai administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. traukiamas G. K., įrodinėja administracinio teisės pažeidimo protokolu, K. I. pareiškimu, liudytojų D. K., A. I. ir P. Ž., apklaustų ir teisme, paaiškinimais, kita administracinės bylos medžiaga.

LR ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. LR ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (LR ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (LR ATPK 256 str. 2 d.).

Iš nagrinėjamoje ATP byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Iš protokolo aišku dėl kokios G. K. neteisėtos veikos jo elgesys įvertintas kaip nedidelis chuliganizmas, kokia konkreti G. K. veika atitinka LR ATPK 174 str. numatyto ATP sudėtį: K. I. adresuoti necenzūriniai žodžiai-keiksmai, konkretizuoti ATP protokole ir K. I. pareiškime, liudytojų raštiškuose paaiškinimuose ir parodymuose teisme, G. K. pasakyti 2011-08-17 apie 12 val.-13 val. viešoje vietoje – A. I. sodyboje Bridžių kaime, Šakių seniūnijoje ir rajone (girdint ir matant kitiems žmonėms – K. I. dukteriai D. K., vyrui A. I., kaimynei P. Ž., mažamečiui sūnui M. K.), taip pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Toks procesinis dokumentas leidžia tinkamai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo įvykį ir sudėtį bei savalaikiai ir tinkamai pasirengti gynybai.

Byloje yra prieštaringi tiesioginių įvykio dalyvių – K. I., D. K., P. Ž. ir iš dalies A. I. paaiškinimai ir parodymai iš vienos pusės, patvirtinantys padarytą pažeidimą, ir G. K. parodymai, kuriais jis neigia padaręs ATP, numatytą LR ATPK 174 str., todėl nuspręstina, kurie jų atitinka tiesą. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visus įvykio dalyvius sieja vienokie ar kitokie giminystės, buvusios ar esamos santuokos, kaimynystės ir senos draugystės santykiai, kad K. I. ir D. K. su G. K. ir iki šio įvykio ne kartą yra buvę konfliktiškuose tarpusavio santykiuose. Tačiau visų įvykio liudytojų logiški, nuoseklūs, iš esmės sutampantys, daugiau ar mažiau informatyvūs, bet vieni kitus papildantys parodymai; G. K. nemotyvuotas įvykio išprovokavimas D. K. šeimos susibūrimo metu iš anksto nesuderintu ir neįprastu laiku, panaudota fizine jėga siekiant pasiimti mažametį sūnų M., kai bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas tarp šalių dar nebaigtas spręsti Šakių rajono apylinkės teisme D. K. iniciatyva užvestoje civilinėje byloje; duomenų apie teistumą ir baustumą objektyviai neigiamai charakterizuotas G. K. ilgametis elgesys, – visa tai tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina ATP protokole nurodytas faktines aplinkybes ir teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nurodomoje vietoje ir laiku buvo nedidelio chuliganizmo įvykis ir sudėtis, o G. K. veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Teismas nerado G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įvertindamas išdėstytą bei veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsižvelgdamas į G. K. asmenybę, socialinį statusą, į jo itin nekritišką požiūrį į savo elgesį, teismas vertina, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais G. K. dar neskirtina įstatymo numatoma alternatyvi administracinė nuobauda – administracinis areštas, bet skirtinas sankcijoje numatytos nuobaudos – administracinės baudos vidurkis.

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 286 str., 174 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. K. pripažinti padarius Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausti 200 Lt (dviejų šimtų litų) administracine bauda.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.