- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- AS-3-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00238-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2019 m. rugpjūčio 22 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose gautas elektroniniu paštu pateiktas pareiškėjo J. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas su priedais, o 2019 m. rugpjūčio 23 d. gautas pareiškėjo skundo originalas, kartu su šiais priedais: prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, vertėjo nereikalingumo, terminų atnaujinimo; kompaktinis diskas; du lapai su tekstu, pavadinti telefonų pokalbio išklotinėmis. Pareiškėjas skunde prašė priteisti jam iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 26 049,20 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde reiškė nepasitenkinimą teismų siūlymais kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos bei Skyriaus veikla. Jo teigimu, Skyriuje vyko korupcija, Skyrius delsdavo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, o nuo 2014 m. sausio mėn. jam paskirti šeši advokatai buvo neveiklūs ir tik reikalaudavo pinigų. Pareiškėjas paminėjo Visagino teismo sprendimą, manė, jog byla buvo pralaimėta dėl advokato sąmoningo delsimo. Kaip delsimo pavyzdį pareiškėjas nurodė savo kreipimąsi 2019 m. gegužės 2 d. į Visagino savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjas teigė, kad jam laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. liepos 24 d. skirtas advokatas I. T. vengė su juo bendrauti, taip ir neatsiuntė neva parengto ieškinio, o Skyrius pareiškėjui nesuteikė jokios pagalbos, užtruko siunčiant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Dėl Skyriaus kaltės pareiškėjas uždelsė tris mėnesius, ieškinys liko nepareikštas ir jis neteko galimybės gauti iš darbdavio kompensaciją už turtinę ir neturtinę žalą bei baudą. Pareiškėjas manė, kad jo reikalavimai kilusiame ginče su darbdaviu dėl Kauno darbo ginčų komisijos sprendimų (tarp jų – 2018 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. DGKS-5810) nevykdymo ir vilkinimo juos įvykdyti (t. y. susidariusios 2 825,47 Eur skolos) buvo pagrįsti (tai, jo nuomone, patvirtino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 4 d. sprendimai, antstolio 2019 m. liepos 2 d. raštas). Pareiškėjas nurodė siekęs prisiteisti iš savo buvusio darbdavio žalą: 49,20 Eur už žalą, nurodytą prašymo VII dalyje; 3 000 Eur už žalą, nurodytą prašymo VIII dalyje (už faktinį pajamų praradimą dėl atsakovo kaltės, t. y. bedarbio išmokas, kurios nebus išmokėtos už 9 mėnesius); 6 000 Eur už neturtinę žalą, nurodytą prašymo IV, V, X, XI, XII ir XIII dalyse; 4 000 Eur už žalą, padarytą sveikatai, nurodytą prašymo IX, XI, XII ir XIII dalyse; bei skirti maksimalią Lietuvos Respublikos darbo kodekso 232 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą – 500 Eur už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos (26 savaites); iš viso – 26 049,20 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, Skyrius turėtų būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalį, nes dar kartą nesąžiningas darbdavys vengia atsakomybės, o pareiškėjas prarado pragyvenimo šaltinį. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir 44 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes advokatas nesusisiekdavo su pareiškėju, neuždavinėjo jam klausimų, neprašė dokumentų, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 punkto, 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 11 straipsnio 9 dalies ir 18 straipsnio 11 dalies nuostatos, nes paskirtas advokatas neturėjo pagrindo atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą.