Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo J. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r. I. J. 2018 m. liepos 12 d. testamentu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paliko nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2022 m. vasario 15 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmė palikimą pagal I. J. testamentą Nr. 1801, patvirtintą Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarės Dalytė Krištolaitytė. Priėmus palikimą, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, notarui motyvuojant tuo, kad nėra aiškus palikėjos turto teisinis režimas - ar turtas yra asmeninė palikėjos nuosavybė, ar įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2022 m. vasario 15 d. VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas pateikti informaciją apie I. J., šeimą (vaikus, sutuoktinį). 2022 m. vasario 18 d. buvo gauta VĮ Registrų centro pažyma, kurioje nurodyta, jog I. J. mirė našle, duomenų apie vaikus nėra. 2022 m. balandžio 4 d. VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas patikslinti (ištaisyti) Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis. 2022 m. balandžio 19 d. buvo gautas VĮ Registrų centro raštas, kuriame nurodyta, jog „Patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad I. J. šeiminė padėtis yra „mirusi našle“, bet duomenys apie sutuoktinį ir santuoką į Gyventojų registrą neįrašyti. Dokumentų, patvirtinančių I. J. santuokos sudarymo faktą, VĮ Registrų centrui pateikta nebuvo. Todėl buvo pranešta, kad pareiškėjos prašymo Gyventojų registre įrašyti duomenis apie I. J. sutuoktinį ir santuokos sudarymą VĮ Registrų centras įvykdyti negali.

6. Ieškovės atstovė taip pat kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl palikėjos santuokos įrašo gavimo. Tačiau 2023 m. lapkričio 9 d. raštu Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pranešė, kad patikrinus skyriaus archyve 1964-1976 metus, I. J. (G) pavarde santuokos įrašo nerasta. Ieškovės atstovė taip pat kreipėsi Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydama pateikti duomenis apie I. J. santuoką/ištuoką. Tačiau 2023 m. spalio 05 raštais pranešta, kad Rietavo valsčiaus 1945-1949 metų Rietavo rajono 1950-1962 metų bei Plungės rajono 1963-1966 metų civilinės būklės santuokos aktų įrašų knygose J ir I. J. (G) santuokos duomenų nerasta, taip pat nerasta Kauno rajono 1969-1978 metų civilinės būklės ištuokos aktų įrašų knygose J ir I. J. ištuokos duomenų.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. G., kuris yra palikėjos brolis ir priėmęs palikėjos palikimą pagal įstatymą, paaiškino, kad jo sesuo I. J. galimai buvo nutraukusi santuoką, tačiau jos nutraukimo fakto neįregistravo. Su tuo vyru sesuo išgyveno neilgai. Paskutinį kartą sesers vyrą matė 1977 metais, per tėvo laidotuves. Nuo to laiko jo daugiau nematė. Sesuo Ieva kitai jų seseriai, kuri dabar jau yra mirusi, yra sakiusi, kad su savo vyru yra pilnai atsiskaičiusi ir niekas jam nepriklauso. Tuo metu sesuo jau gyveno Kaune, Garlavoje, namas Garliavoje jau buvo baigtas statyti.

8. Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad 1974 m. birželio 21 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 266 pagrindu I. J. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., o nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, I. J. vardu registruotas 1998 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P-P52/98-0931 pagrindu.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1974 m. ir 1998 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

10. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

11. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad I. J. mirė našle, duomenų apie vaikus nėra. Tačiau, kaip nurodo kitas įpėdinis, mirusiosios brolis J. G., mirusioji I. J. galimai buvo nutraukusi santuoką, tačiau jos nutraukimo fakto neįregistravo. Kitų pretendentų į testamentu paliktą turtą nėra. Po I. J. mirties dėl jos turto paveldėjimo daugiau nesikreipė jokie asmenys, išskyrus tuos, kurie įstatymu nustatytu terminui pateikė notarui pareiškimus dėl paveldėjimo. Iš gautuose dokumentuose esančios informacijos, vertintina, jog nekilnojamasis turtas I. J. vardu buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise. Tačiau net ir vertinant, kad šis turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

12. Byloje nėra duomenų, kad I. J. sutuoktinis būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės atstovės ir trečiojo asmens parodymais, patvirtina faktą, kad šį turtą I. J. įgijo asmeninės nuosavybės teise – nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jos vienos vardu, iki savo mirties turtą ji išlaikė viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o sutuoktinis jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto I. J. nereiškė. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkinamas. Pripažintina, jog I. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., priklauso I. J. asmeninės nuosavybės teise.

13. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovės taip pat nepriteisiamos, įvertinus tai, kad atsakovė šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, todėl šios išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., asmenine I. J. nuosavybe.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.