Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V. ir M. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. V. savo prašymą palaikė ir papildė, kad dėl tėvystės ginčo niekada nebuvo. Ji bendravo su R. D. sūnumi iš ankstesnės santuokos ir su senele. R. D. buvusi žmona jo pasą suplėšė, todėl jis neturėjo asmens dokumento ir tėvystės susitvarkyti negalėjo.

Suinteresuotas asmuo J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su R. D. susipažino būdama našle 1994 metais, jie susilaukė dukters. Jis dukrą auklėjo, išlaikė. Ketino su R. D. susituokti, tačiau jis susirgo tuberkulioze, širdies ligomis ir nebespėjo. Po jo mirties turto neliko, tik pensijų fondas ir asmeniniai daiktai.

Suinteresuotas asmuo M. D. pareiškėjos prašymą palaikė ir parodė, kad su E susipažino vaikystėje, bendravo su tėčiu ir E, atvažiuodavo į svečius. Pareiškėjos mama visą laiką gyveno su jo tėčiu, o jis visą laiką žinojo, kad E yra jo sesuo. Žino ir tai, kad jo mama buvo sugadinusi tėčio dokumentą.

Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu paliudijo, kad su pareiškėja gyvena kaimynystėje. Pareiškėja gyvena J. motinos name. J. su R. D. gyveno kartu visą laiką, ketino tuoktis. J. yra sakiusi, kad mergaitė neturi tėvo pavardės, tačiau žinojo, kad R. D. yra E. tėvas ir ji į jį yra panaši.

Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. yra jos anūkė, panaši į tėvą, su ja bendrauja visą gyvenimą, o J. pripažįsta kaip marčią.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktu pareiškėjos gimimo liudijimu nustatyta, kad gimimo liudijime jos motina yra nurodyta J. V., o žymoje „tėvas“ nurodytas R. V., be asmens kodo atžymos (b.l.5). Šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nurodyti asmens, kaip pareiškėjos tėvo, duomenys susideda iš tikrojo tėvo vardo ir motinos pavardės. Pateiktais rašytiniais įrodymais bei byloje dalyvaujančių asmenų parodymais nustatyta, kad J. V. sutuoktinis Č. V. mirė 1994-02-25 (b.l.9); R. D. mirė 2015-11-21 (b.l.10). Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė pažymas, kad J. V. ir D. D. gyvenamąją vietą buvo deklaravę kartu – (duomenys neskelbtini), kur iki 2015-11-20 buvo deklaruota ir E. V. (b.l.11-13). E. V., J. V. ir R. D. dirbo toje pačioje darbovietėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.14-16). E. V. tebedirba minėtoje įmonėje ir mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų švietimo centre (b.l.17-18). Pareiškėja nurodė, kad mama su tėvu gyveno kartu nuo pat jos gimimo ir pateikė nuotraukas, patvirtinančias bendrą, kaip šeimos, pareiškėjos, jos mamos ir R. D. gyvenimą bei laisvalaikį (b.l.19-20). M. D. pateiktu gimimo liudijimu nustatyta, kad jis yra R. D. ir L. D. sūnus, gimęs 1987 m. (b.l.46). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina ir suinteresuotas asmuo M. D. bei apklaustos liudytojomis kaimynė A. Š. ir pareiškėjos senelė S. D..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje“ nurodyta, kad dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui, nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis tokiu teisiniu reglamentavimu: kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. Taigi, nustatant tėvystę šioje byloje vadovaujamasi 1969 m. gruodžio 2 d. Įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalies norma. Teismui nustačius aplinkybes, kad R. D. iki pareiškėjos gimimo ir jai gimus nepertraukiamai gyveno kartu su pareiškėjos motina ir pareiškėja, rūpinosi ja, auklėjo, išlaikė bei pripažino ją savo dukra, laikytina, kad yra įstatyme nustatyti pagrindai pripažinti R. D. tėvystę pareiškėjos atžvilgiu (Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso 55 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kitokia tvarka juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali, daroma išvada, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti, nustatant, kad R. D. yra E. V. tėvas (LR CPK 445 str.).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo, atsiradusio po R. D. mirties, tikslu.

Iš pareiškėjos E. V. priteistina valstybei 3,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 259 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 1 p., 9 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D., a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2015-11-21, yra pareiškėjos E. V., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. V. 3,44 Eur (tris eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr.LT247300010112394300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.