- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- e2S-1923-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijai, T. I., D. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-12336-454/2015 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, T. I., D. Š. – I., A. Ž. ir kitiems dėl įpareigojimo nutraukti veiklą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. T. pateikė patikslintą prevencinį ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ nutraukti Topolių gatvės, Domeikavoje, Kauno r., vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų eksploatavimą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ savo jėgomis sustabdyti Rasos-Mildos gatvių vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų eksploatavimą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo A. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas, pakartotinai prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Ieškovas neįrodė, kad teismui priėmus galimai palankų ieškovui sprendimą atsakovė – UAB „Kauno vandenys“ šio sprendimo nevykdys. Taip pat, ieškovas nenurodė naujų aplinkybių, kad jam galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas po bylos išnagrinėjimo. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis ne vieną kartą yra patyręs žalą – yra užliejamas jo gyvenamojo namo rūsys nuotekomis, tačiau šiam argumentui patvirtinti ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Naujai pateiktame prašyme ieškovas nurodė, kad prie prevencinio ieškinio pateikia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad atsakovė neteisėtai prisijungusi prie ieškovui priklausančių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Tačiau teismas pažymėjo, kad šis dokumentas nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dėl atsakovės neteisėto prisijungimo jis pats – ieškovas asmeniškai patiria žalą, nes užliejamas jo namo rūsys. Pakartotinai pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas nurodė, kad jų netaikius prevencinio ieškinio pareiškimas netenka prasmės, tačiau šiam savo argumentui motyvuoti nepateikė jokių konkrečių įrodymų. Teismas sprendė, jog ieškovo samprotavimai apie galimą kilti žalą bei atsakovės neteisėtus veiksmus, kuriuos pastaroji galimai atliktų, yra niekuo nepagrįsti. Pakartotinai pateiktame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad tik 22 trečiuosius asmenis (Rasos ir Mildos gatvių gyventojus) paliestų įpareigojimas atsakovei nutraukti ginčo tinklų eksploatavimą. Teismas, įvertinęs pakartotinai pateiktame prašyme dėstomus ieškovo samprotavimus, sprendė, jog negalima daryti neginčytinos išvados, kad tenkinus ieškovo prašymą ir įpareigojus atsakovę sustabdyti vandentiekio ir kanalizacijos inžinierinių tinklų eksploatavimą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo, neapibrėžtą laiką net šie gyventojai neliktų be vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Nors ieškovas prašyme nurodė, kad nurodytų gyventojų interesai galimai nenukentėtų, kadangi vandens tiekimu ir nukanalizavimu galimai pasirūpintų atsakovė, tačiau teismas sprendė, kad nėra pateikta jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, nėra duomenų, kad būtų techninės galimybės užtikrinti minėtų paslaugų teikimą nurodytiems gyventojams. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, egzistuoja reali grėsmė atsirasti neprognozuojamo dydžio nuostoliams. Teismas konstatavo, kad net ir ieškovui pagrindus galimai dėl atsakovės veiksmų atsirandančią žalą, ši žala neprilygtų nuostoliams, galintiems kilti dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nesigilino į ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir į tai, kad buvo pareikštas prevencinio pobūdžio ieškinys. 2015-06-11 nutartis yra analogiška 2015-05-18 nutarčiai – abi nutartys yra argumentuojamos tais pačiais motyvais, nutartys tiek gramatiškai, tiek stilistiškai yra surašytos vienodai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog 2015-06-11 nutartyje teismas nurodė, jog ieškovas pakartotinai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ savo jėgomis sustabdyti Rasos-Mildos gaivių vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų eksploatavimą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje“, kai tuo tarpu ieškovas 2015-06-08 teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo patikslino reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir prašė „įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ savo jėgomis ir lėšomis sustabdyti kanalizacijos - nuotekų vamzdžio, jungiančio Rasos-Mildos gatvių, Domeikavoje, Kauno r. vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinius tinklus su Topolių gatvės vandentiekio ir kanalizacijos inžineriniais tinklais, Domeikavoje, Kauna r., eksploatavimą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje“. Taigi akivaizdu, jog teismas, priimdamas skundžiamą 2015-06-11 nutartį ne tik, kad visiškai nesigilino į faktines bylos aplinkybes, tačiau visiškai aplaidžiai įvertino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, yra nepagrįstas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo nevertino, apsiribodamas formaliu konstatavimu, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, prašydamas uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos ieškovo teisės ir atsirasti žala, gindamas savo (ieškovo), kaip vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų savininko, teises. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į tai, jog prevencinio ieškinio institutas ir jo paskirtis nėra ir negali būti sutapatinamas su ieškinio institutu ir jo paskirtimi. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovei veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelių, kad jų ateityje neatsirastų. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas jau ne vieną kartą yra patyręs žalos – jo gyvenamojo namo rūsys buvo užlietas nuotekomis, kurios atiteka iš gyvenamųjų namų kvartalo, kurio vamzdynas savavališkai yra prijungtas prie Topolių gatvės vamzdyno. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, yra pagrindo manyti, jog analogišką žalą ieškovas (bei kiti Topolių gatvės gyventojai) galimai patirs ateityje, todėl yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Patikslinto prevencinio ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas (bei kiti Topolių gatvės gyventojai) bus galimai priverstas vėlgi kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo argumentas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo, lygiateisiškumo principus bei sukeltų neprognozuojamo dydžio nuostolius, yra nepagrįstas. Net 76 Topolių gatvės gyventojai (įskaitant ieškovą) dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kaskart patiria žalą. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tie patys 76 Topolių gatvės gyventojai, ne tik kad laikinai (iki bylos išnagrinėjimo) išvengtų galimos žalos kilimo, tačiau ir toliau netrukdomai eksploatuotų jiems nuosavybės teise priklausančius vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinius tinklus. Tuo tarpu, kitiems 22 tretiesiems asmenims (Rasos ir Mildos gatvių gyventojams) ir toliau netrukdomai būtų tiekiamas vanduo, o kitu nuotekų šalinimo būdu/variantu privalėtų pasirūpinti atsakovė (atsijungdama nuo Topolių gatvės inžinerinių tinklų atsakovė tuo pačiu privalėtų užtikrinti kitą nuotekų šalinimo „kelią“).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nurodo, jog ji neeksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos inžinierinių tinklų, esančių Rasos ir Mildos gatvėse, Domeikavoje, Kauno r., nėra jų savininkė ir neapskaito jų savo balanse. Atsakovės žiniomis, Rasos ir Mildos gatvių Domeikavoje, Kauno r. vandentiekio ir kanalizacijos inžinieriniai tinklai yra bešeimininkiai ir Kauno rajono savivaldybė yra pradėjusi procedūras dėl šių tinklų įteisinimo. Kadangi UAB „Kauno vandenys“ neeksploatuoja paminėtų inžinierinių tinklų, todėl ir negali nutraukti jų eksploatacijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė netenkinti ieškovo A. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakė įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ savo jėgomis ir lėšomis sustabdyti kanalizacijos nuotekų vamzdžio, jungiančio Rasos-Mildos gatvių vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinius tinklus su Topolių gatvės vandentiekio ir kanalizacijos inžineriniais tinklais eksploatavimą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ nutraukti Topolių gatvės, Domeikavoje, Kauno r., vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų eksploatavimą. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ savo jėgomis ir lėšomis sustabdyti kanalizacijos nuotekų vamzdžio, jungiančio Rasos-Mildos gatvių vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinius tinklus su Topolių gatvės vandentiekio ir kanalizacijos inžineriniais tinklais eksploatavimą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, tačiau teismas netenkino ieškovo prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apriboti atsakovės teises ir interesus laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, kadangi ieškovas, prašydamas taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę sprendimo įvykdymui ateityje bei žalos atsiradimo tikimybę. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais, ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prevenciniu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę nutraukti Topolių gatvės vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų eksploatavimą, tačiau nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jam palankų teismo sprendimą, atsakovė jo nevykdys (sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas). Pažymėtina, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti labiau pripažįstamas vieno asmens interesas, paneigiant kito asmens teisėtus interesus, akivaizdžiai varžant asmens teises labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti, ar pažeidžiant interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą. Todėl konstatavus, jog šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar netaps neįmanomu įvykdyti, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, akivaizdžiai varžant atsakovės teises labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti, būtų nesuderinamas su interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės bei jos taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Šiuo atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis (taip pat ir kiti Topolio gatvės gyventojai) ne vieną kartą yra patyręs žalą – nuotekomis yra užliejamas jo gyvenamojo namo rūsys, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas, o teismo nutartis dėl jų taikymo pagrįsta įrodymais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžiančioms teigti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau šiuo atveju ieškovas teismui nepateikė jokio motyvuoto prašymo, o byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti tokią išvadą.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo įpareigoti atsakovę savo jėgomis ir lėšomis sustabdyti kanalizacijos - nuotekų vamzdžio, jungiančio Rasos-Mildos gatvių, vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinius tinklus su Topolių gatvės vandentiekio ir kanalizacijos inžineriniais tinklais, eksploatavimą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Taigi tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs ne tik su ieškovo, tačiau ir kitų Rasos-Mildos ir Topolių gatvių gyventojų teisėmis ir teisėtais interesais. Teismui pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones dalis gyventojų galimai gali likti be vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Apeliacinio teismo vertinimu, tokiu atveju būtų neproporcingai, t. y. daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti, suvaržomos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, be to, egzistuoja reali grėsmė atsirasti neprognozuojamo dydžio nuostoliams. Nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, jog, manytina, kad Rasos-Mildos gatvių 22 gyventojams ir toliau netrukdomai būtų tiekiamas vanduo, o kitu nuotekų šalinimo būdu privalės pasirūpinti atsakovė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones Rasos ir Mildos gatvių gyventojai užtikrintai neliks be vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė neabejotinai galėtų kitu būdu užtikrinti nuotekų šalinimą Rasos ir Mildos gatvėse. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl minėtų vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų priklausomybės (atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog ji neeksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų, esančių Rasos ir Mildos gatvėse, nėra jų savininkė ir neapskaito jų savo balanse, jos žiniomis, vandentiekio ir kanalizacijos inžineriniai tinklai yra bešeimininkiai ir Kauno rajono savivaldybė yra pradėjusi procedūras dėl jų įteisinimo). Minėta aplinkybė taip pat patvirtina faktą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo ir lygiateisiškumo principų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nenustačius ieškovo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo įpareigoti atsakovę UAB „Kauno vandenys“ savo jėgomis ir lėšomis sustabdyti kanalizacijos nuotekų vamzdžio, jungiančio Rasos-Mildos gatvių vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinius tinklus su Topolių gatvės vandentiekio ir kanalizacijos inžineriniais tinklais eksploatavimą iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.