Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2240-413/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-15
Bylos Nr.
2S-2240-413/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
V. V.
Ieškovas
UAB „Žaidas“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2240-413/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė;
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; (S) 122.2.; 122.3.122.4.;106.8;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-17762-151/2010 pagal ieškovo UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Žaidas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 380,92 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo V. V. ieškovui UAB „Žaidas“ 380,92 Lt skolos, 66,00 Lt žyminio mokesčio, 13,90 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 380,92 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 296,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešojo paskelbimo spaudoje būdu bei 7,50 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l. 47-48).

Šalies argumentai

Atsakovas V. V. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atstatyti praleistą 20 dienų terminą prašymo padavimui ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą už akių (b.l. 73).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatė atsakovui 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus – nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įpareigojo atsakovą sumokėti 68 Lt žyminį mokestį (b.l. 83).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovo V. V. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui. Teismas nurodė, jog atsakovas pakartotinai pateiktame prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepašalino 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė žyminio mokesčio originalo, o tik jo kopiją. Atsakovas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė tik aplinkybes, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, tačiau visiškai nieko nepasisakė dėl pačios skolos ieškovui UAB “Žaidas” (b.l. 94).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. V. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti (b.l. 99). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas, nepasiūlydamas atsakovui sudaryti sutartį, turėjo tikslą per teismą išsireikalauti iš atsakovo pinigus už paslaugas, kurių nei kokybė, nei teikimo kaina nebuvo patikrinta, dėl ko buvo pažeisti CK 1.5 str. 1 d. reikalavimai;

2. 2010 m. spalio 28 d. teismo posėdis vyko pažeidžiant atsakovo informavimo apie posėdį tvarką pagal, be to, atsakovui sergant. Apie savo ligą atsakovas telefonu informavo teisėjos sekretorę prieš teismo posėdį. Sekretorė pareikalavo atsiųsti raštišką pareiškimą faksu, tačiau dėl sveikatos būklės to padaryti negalėjo. Ryšium su tuo pareiškimą teismui 2010 m. spalio 28 d. įteikė atsakovo įgaliotas asmuo;

3. Teismas pažeidė CPK 156 str. 1 d. reikalavimus, kadangi nebuvo atidėtas teismo posėdis, nors teisėjos sekretorė gavo iš atsakovo atitinkamą pranešimą telefonu;

4. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 130 str. 1 d. reikalavimus, leisdamas procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu. Šioje byloje ieškovas net nepabandė susisiekti su atsakovu pagal deklaruotą gyvenamosios vietos adresą (Kęstučio g. 68-17, Kaunas). Kadangi ieškovui buvo žinoma atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta ir jis apie tai pranešė teismui, teismas neturėjo pagrindo vadovautis CPK 130 str. 1 d. nuostatomis;

6. Teismo 2010 m. spalio 28 d. už akių priimtas sprendimas buvo apskųstas remiantis CPK 287 str. 1 d., tačiau teismas neatliko CPK 142 str. 1 d. numatytų veiksmų ir paminėtame straipsnyje nurodyti dokumentai atsakovui nebuvo išsiųsti;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirojo skundo vienas iš motyvų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz. nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Šio tikslo siekimas įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir sprendimo už akių priėmimo galimybė privalo būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, visokeriopos pažeistų teisių teisminės gynybos principu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi individualiai įvertinti kiekvienos bylos aplinkybes (ankstesnį pasyviosios šalies elgesį procese, teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdį, byloje esančius įrodymus, objektyvias šalių galimybes įrodinėti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis ir t.t.).

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Įprastai, abi šios sąlygos yra būtinos siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prioritetas turi būti teikiamas konkretaus civilinio ginčo išsprendimo teisingumui, ir į tai turi būti atsižvelgiama nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl pirmosios sąlygos taikymo ir aiškinimo.

Bylos duomenimis, atsakovas V. V. yra buto, esančio Kęstučio g. 68-17/Maironio g. 12-17, Kaunas, savininkas (b.l. 19-20). Atsakovo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra aukščiau nurodytu adresu nuo 1991 m. rugpjūčio 30 d. (b.l. 24). Byloje esantis suvestinis apyvartų žiniaraštis patvirtina, jog atsakovas už namo administratoriaus paslaugas yra ieškovui skolingas 380,92 Lt (b.l. 26). Pranešimai, dėl atsiliepimo į ieškinį, teismo siųsti atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kęstučio g. 68-17/Maironio g. 12-17, Kaunas (b.l. 30), grįžo neįteikti su pašto darbuotojų prierašu „nepavyko, nerastas“ (b.l. 32-33). Teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutarė skirti bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje bei apie procesinių dokumentų įteikimą ir apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešti viešo paskelbimo spaudoje būdu, be to, atsakovui buvo išsiųstasmo šaukimas (b.l. 34, 36-42, 44). Atsakovui į posėdį neatvykus ir nesant duomenų apie tinkamą teismo šaukimo įteikimą (b.l. 46), teismas sprendė, jog atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu) ir 2010 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą už akių (b.l. 47) bei išsiuntė jo nuorašą atsakovui pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Kęstučio g. 68-17/Maironio g. 12-17, Kaunas (b.l. 50), apie kurio įteikimą/neįteikimą, byloje taip nėra žinių. Atsakovas V. V. 2010 m. spalio 28 d. pateikė teismui pranešimą (b.l. 51) apie jo negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdį dėl ligos (b.l. 65-68) ir nurodė įgaliotą asmenį, kuriam suteikta prieiga prie teismo medžiagos ir adresą, kuriuo teismas turi siųsti procesinius dokumentus, t.y. Koroliovo miestas, Maskvos sritis, Rusija. (b.l. 53) Kaip nurodė teismas, tokį pranešimą teismas gavo tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas už akių, tačiau jau po teismo posėdžio (b.l. 51). Vienok teismo sprendimas buvo siunčiamas ne atsakovo nurodytu adresu, o duomenų, kad šis sprendimas būtų įteiktas atsakovo įgaliotam asmeniui byloje taip pat nėra (b.l. 50). Vėliau atsakovas kreipėsi į teismą prašymu, jog būtų peržiūrėtas sprendimas už akių ir tuo pačiu prašė atnaujinti praleistą 20 dienų terminą prašymo padavimui, vienu iš motyvų nurodydamas tai, jog parengiamajame teismo posėdyje atsakovas negalėjo dalyvauti dėl ligos (b.l. 73). Teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi nustėtė atsakovui 10 dienų terminą pašalinti prašyme esančius trūkumus, susimokėti 68 Lt žyminį mokestį (b.l. 83) ir išsiuntė teismo priimtą procesinį dokumentą tiesiogiai atsakovui jo nurodytu adresu Rusijoje (b.l. 84) bei atsakovo įgaliotam asmeniui J. V. (b.l. 85). Minėta procesinį dokumentą atsakovo įgaliotas asmuo grąžino teismui nurodydamas, jog jis nėra įgaliotas perduoti atsakovui korespondencijos (b.l. 88). Tuo tarpu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai į Rusiją jam įteikti asmeniškai (b.l. 91). Atsakovas, pašalinęs trūkumus, nurodytus teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje, pateikė teismui patikslintą prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 92), tačiau teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi V. V. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui, išsiųsdamas nutarties nuorašą, nenurodydamas atsakovo adreso (b.l. 94, 97).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė eilę procesinių teisės normų pažeidimų, kurie sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą.

Pirma, CPK 122 straipsnio 1 dalis nustato, jog procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), o kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai, procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka (šio straipsnio 4 dalis).

Minėta, kad teismo procesiniai dokumentai asmeniškai atsakovui nebuvo įteikti. Paaiškėjus faktui, jog atsakovas gyvena Rusijos Federacijoje (b.l. 51), teismo procesinių dokumentų įteikimas nebuvo vykdomas taip, kaip numato 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos ir Rusijos dvišalė sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurios 9 straipsnis nustato, jog įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas. Sutarties 10 straipsnis nustato, jog dokumentų įteikimo patvirtinimas įforminamas pagal taisykles, galiojančias Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, teritorijoje. Patvirtinime turi būti nurodytas įteikimo laikas ir vieta, taip pat asmuo, kuriam įteiktas dokumentas. Taigi Lietuvos ir Rusijos dvišalė sutartis nenumato tiesioginio procesinių dokumentų įteikimo būdo, o patvirtina taisyklę, jog procesiniai dokumentai turi būti įteikti per šiuos dokumentus įteikiančią instituciją. Tos pačios nuostatos laikosi iš Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, jog pranešimai ir šaukimai asmenims, esantiems užsienio valstybėse, siunčiami Lietuvos Respublikos su užsienio valstybėmis sudarytose tarptautinėse dvišalėse sutartyse dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, komercinėse ir šeimos bylose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. Teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-14). Remiantis bylos medžiaga ir tuo kas paskyta, konstatuotina, kad teismo procesiniai dokumentai įstatymo nustatyta tvarka atsakovui nebuvo įteikti.

Antra, Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. N. M., bylos Nr. 3K-3-681/2006; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. L., D. L., bylos Nr. 3K-3-211/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. UAB „Balionų karaliai“, bylos Nr. 3K-3-55/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju nebuvo įgyvendinta atsakovo teisė būti išklausytam kaip teisės į teisingą teismą realizavimo sąlyga. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 28 d. parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovui, nors, kaip matyti iš atskirtajame skunde nurodytų argumentų ir bylos rašytinės medžiagos, teismui iš karto po sprendimo priėmimo tapo žinoma, kad atsakovas gyvena užsienyje, jog į teismą negalėjo atvykti dėl ligos. Taigi nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pasinaikinti sprendimą už akių ir atsinaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Nurodytų principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kad neatsidurtų daug nepalankesnėje padėtyje, palyginus su oponentu (žr., be kitų, Kress v. France [ GC], No. 39594/98, § 72, ECHR 2001 VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr. Švenčionienė v. Lithuania, No. 37259/04, judgment of 25 November 2008, § 25). EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr. Nideröst- Huber v. Switzerland, No. 18990/91, judgment of 18 February 1997, Reports of judgments and decisions 1997-I, § 30).

Trečia, nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Atkreiptinas dėmesys, kad ligos pažyma, išduota kitos valstybės gydymo įstaigos, duoda pagrindą svarstyti neatvykusios į teismo posėdį šalies pareikštų prašymų pagrįstumo ir svarbos klausimus. Vienok teismas, spręsdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, šių aplinkybių netyrė.

Ketvirta, teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodė, jog atsakovas susimokėjo 68 žyminį mokestį, tačiau nepateikė teismui žyminio mokesčio mokėjimo kvito originalo, pripažindamas šią aplinkybę vienu iš pagrindų atsisakyti priimti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato, jog dalyvaujantis bylose asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Iš teismui pateikto atšviesto mokėjimo kvito matyti, jog jis nėra patvirtintas nei vieno iš aukščiau nurodytų asmenų, tačiau toks pateikto dokumento trūkumas laikytinas formaliu, kadangi teismas turėjo teisę iš atsakovo pareikalauti mokėjimo kvito originalo (CPK 115 sstr. 2 d.), tačiau negalėjo šiuo apgrindu atsisakyti priimti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Kauno miesto apylinkės teismas, atsisakydamas peržiūrėti sprendimą už akių, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias tinkamą procesinių dokumentų įteikimą ir sprendimo už akių peržiūrėjimą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Paminėtas pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti atsakovo V. V. prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas