Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-514-764/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-12
Bylos Nr.: eI3-514-764/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00060-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas: UAB "NTPV"
Atsakovas: Aplinkos apsaugos agentūra
Trečiasis asmuo: Kurtuvėnų regioninio parko direkcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-514-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00060-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,NTPV" atstovui advokatui G. Š.,atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,NTPV" skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,NTPV" skundu prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (30.2)-A4E-6379 „Dėl (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio planuojamos veiklos galimybių" (toliau – Skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę pripažinti, kad planuojama (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimo planuojama ūkinė veikla yra leistina pagal (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimo planuojamos ūkinės veiklos ataskaita paruošta UAB „GIK projektai“.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad Kurtuvėnų regioninio parko direkcija yra vienintelė kaip poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) Ataskaita derinantis subjektas nepritarė PAV Ataskaitai nurodydama argumentus dėl tariamo (duomenys neskelbtini) regioninio parko (toliau – Parkas) interesų galimo pažeidimo, o atsakovė priimdama galutinį sprendimą dėl PAV Ataskaitos netvirtinimo, išimtinai pakartojo Parko direkcijos argumentus, neatlikdama jokio savarankiško šių argumentų pagrįstumo vertinimo.

Nurodo, kad Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos kompetencija yra griežtai apribota konkrečia teritorija, o planuojamas (duomenys neskelbtini) II smėlio karjeras (toliau – Karjeras) yra už Parko teritorijos ribų ir planuojamam Karjerui netaikoma jokia buferinė Parko apsaugos zona. Pareiškėja mano, jog Parko direkcija neturi jokių teisėtų įgaliojimų spręsti, kokia veikla gali būti vykdoma už parko ribų, nes tokios teisės jai nesuteikia nei teisės aktai, nei Parko nuostatai. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad Agentūra nepriimdama planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV), neturėjo teisės ir negalėjo vadovautis Parko direkcijos išeinant už savo kompetencijos ribų išsakytais argumentais, todėl Agentūros priimtas Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Teigia, kad Parko direkcija nepatenka į privalomųjų PAV subjektų sąrašą, todėl jos nuomonė dėl PAV Ataskaitos pagrįstumo turėtų būti vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio, į kurią atsakovas galėtų atsižvelgti tik tuo atveju, jeigu joje nurodyti argumentai patektų į Parko direkcijos kompetencijos ribas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja mano, kad atsakovas Skundžiamą sprendimą grįsdamas išimtinai tik išeinant už kompetencijos ribų išsakytais Parko direkcijos teiginiais veikė netinkamai, todėl priėmė nepagrįstą Skundžiamą sprendimą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Parko direkcija ir atsakovė savo nesutikimo su PAV Ataskaita nepagrindžia objektyviais įrodymais, nepateikia nei vieno savo teiginius galinčio pagrįsti rašytinio įrodymo, o jų teiginiai grindžiami subjektyvaus pobūdžio prielaidomis apie tai, kad PŪV galimai galėtų pakenkti gamtai ar kraštovaizdžiui, pareiškėja remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika teigia, kad Skundžiamame sprendime nurodyti nepritarimo PAV Ataskaitai motyvai yra nepagrįsti jokiu objektyviu rašytiniu įrodymu, todėl ir dėl šios priežasties Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti naikintinas.

Pažymi, kad 2019 m. liepos 9 d. vykusiame PAV Ataskaitos vertinime dalyvaujančių subjektų atstovų pasitarime, Parko direkcijos atstovai pripažino, kad jie iš principo nesutinka su PAV ataskaita todėl, kad nemato detalių kompensacinių priemonių dėl Karjero eksploatavimo. Tačiau konkrečios detalios kompensacinės priemonės turi būti numatomos vėlesniame etape – rengiant Karjerui žemės gelmių naudojimo specialųjį planą, todėl visi Parko direkcijos išsakyti ir Skundžiamame sprendime pakartoti argumentai yra susiję su vėlesniu planavimo etapu – žemės gelmių naudojimo plano rengimu, o ne su PAV Ataskaita, todėl mano, kad Skundžiamo sprendimo argumentai turėtų būti vertinami vėlesnio teritorijų planavimo etapo rengimo metu, t. y. žemės gelmių naudojimo plano rengimo metu, o. ne PAV ataskaitos rengimo metu. Taigi ir dėl šios priežasties Skundžiamo sprendimo motyvai nesudarė pagrindo netvirtinti PAV ataskaitos priimant teigiamą išvadą dėl PŪV leistinumo.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Skundžiamo sprendimo 11.1 punkte išsakytu argumentu. Paaiškina, kad visas jai priklausantis žemės sklypas, kuris patenka į planuojamą Karjerą, yra ne miško, o žemės ūkio paskirties, todėl planuojant Karjerą neturės būti atliekamos žemės sklypo kaip miško žemės pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūros, kadangi planuojant teritoriją žemės ūkio paskirties pagrindinė žemės naudojimo paskirtis būtų keičiama į kitą žemės pagrindinę naudojimo paskirtį papildomai numatant žemės naudojimo būdą – naudingųjų iškasenų naudojimo teritorijos. Taip pat ji remiasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir teigia, kad minėta nuostata numato galimybę pakeisti Teritorijoje esančią miško žemę į naudingų iškasenų teritoriją.

Pareiškėja nesutinka su Skundžiamame sprendime nurodytu teiginiu, jog yra galimybė smėlio išteklius eksploatuoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje ir todėl pareiškėjos planuojama ūkinė veikla neatitinka Miškų įstatymo nuostatų. Pažymi, kad PAV Ataskaitoje išnagrinėta ir nurodyti konkretūs motyvai, kad minėtuose trejuose nenaudojamuose telkiniuose nagrinėjamu momentu nėra galimybės eksploatuoti karjerų ir tam pateiktų konkrečių argumentų Agentūra nevertino ir jų net nebandė paneigti, todėl mano, kad Skundžiamame sprendime dėstomas argumentas dėl galimybės eksploatuoti kitus telkinius yra nepagrįsta.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad Agentūra nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Skundžiamame sprendime minimus karjerus kažkas bent jau ruoštųsi eksploatuoti. Tokiu atveju nesant patvirtinto karjerų žemės gelmių naudojimo specialaus plano, tik kurį patvirtinus galima objektyviai konstatuoti, kad telkinį iš tikrųjų galima pradėti eksploatuoti ir egzistuoja reali alternatyva planuojamam Karjerui, Skundžiamo sprendimo teiginiai, kad minėtuose telkiniuose tyrimai yra galima reali karjerų veikla, yra objektyviai nepagrįsta.

Nurodo, kad nuspręsti ar galima naudingosioms iškasenoms išgauti naudoti ne Parko teritorijoje esantį miško plotą nepatenka nei į Parko direkcijos, nei į Agentūros kompetencijos ribas. Pažymi, kad pirminė kompetentinga institucija dėl miško ploto pakeitimo karjerui eksploatuoti tikslingumo savivaldybės teritorijoje yra būtent savivaldybė, kurios teritorijoje ketinama miško plotą naudoti karjero reikmėms, bet ne Parko direkcija. Teigia, kad Šiaulių rajono savivaldybė raštu pritarė Karjero naujo ploto naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms PAV ataskaitoje nurodytoje vietoje. Šiaulių rajono savivaldybės taryba patvirtino (duomenys neskelbtini) bendrojo plano pakeitimą, kuriame numatė, jog norint eksploatuoti išvaldytus naudingųjų iškasenų telkinius ir siekiant šio tikslo norint atlikti planuojamojo karjero PAV procedūras nereikalingas. Taigi nurodo, jog kompetentinga institucija nusprendė, kad yra pagrindas miško žemę paversti į naudingųjų iškasenų išgavimo teritoriją, todėl Skundžiamo sprendimo motyvas, kad PŪV negalima planuojamojoje teritorijoje yra nepagrįstas.

Mano, jog Skundžiamo sprendimo argumentas, kad PŪV yra negalima dėl tariamo prieštaravimo Miškų įstatymui yra nepagrįsta ne tik dėl to, kad tokios išvados Agentūra neturėjo teisės priimti, nes tai nepatenka į jos savarankiškos kompetencijos ribas, tačiau ir dėl to, kad šis klausimas gali ir turi būti sprendžiamas tik vėlesnio Karjero planavimo etapo metu, kai bus rengiamas ir tvirtinamas žemės gelmių naudojimo specialusis planas, kurį tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba kartu nuspręsdama dėl miško panaudojimo naudingosioms iškasenoms išgauti.

Teigia, jog Lietuvos miškų tarnyba jokių kliūčių paversti planuojamame Karjere esantį IV grupės ūkinį mišką nenustatė ir nurodė, kad miškas paverčiamas naudingųjų iškasenų teritorija karjerui eksploatuoti paruošiant ir patvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, taip pat patvirtino, kad tai atliekama ne PAV metu. Pareiškėja pažymi, jog atsakovės teiginiai, kad neva tai PŪV negalima, nes neįmanoma Teritorijoje esančio miško paversti karjeru, prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui, tiek ir PAV Ataskaitoje pateiktoms kompetentingų institucijų konkrečiai šiuo klausimu išvadoms.

Pareiškėja paaiškina, kad planuojamoje teritorijoje esantis savaime ir tik IV grupei priskirtas ūkinis miškas neturi jokios išskirtinės istorinės, kultūrinės ar kokios nors kitokios svarbios reikšmės, dėl kurios būtų objektyvus pagrindas jį ypatingai saugoti, jis susiformavo tik dėl žemės sklypo nenaudojimo žemės ūkio veiklai, todėl jis negalėjo ir negali būti vertinamas kaip gyvybiškai svarbus Parke gyvenančių gyvūnų išgyvenimui. Nurodo, kad IV kategorijos mišką net ir nepakeitus žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo ir nepatvirtinus PAV ataskaitos galima iškirsti siekiant naudoti žemės sklypą pagal dabartinę žemės ūkio paskirtį, todėl Parko direkcijos išsakyti ir atsakovės pakartotini teiginiai, kad planuojamoje Teritorijoje esantis miškas tariamai yra išskirtinis ir jį gyvybiškai svarbu ir būtina išsaugoti neturi pagrindo ir dėl šios priežasties.

Pažymi, kad naudingųjų iškasenų žemės naudojimo būdas yra įtvirtintas kaip prioritetinis žemės panaudojimo būdas Lietuvoje, kadangi išžvalgytus naudingųjų iškasenų telkinius yra siekis juos išnaudoti, o dėl nedidelio jų kiekio lyginant su alternatyviu išžvalgytų telkinių galimu panaudojimu pirmenybė yra teikiama naudingųjų iškasenų eksploatavimui, o ne kitiems alternatyviems žemės naudojimo būdams, kurie nėra būtini nagrinėjamoje Teritorijoje.

Pareiškėja pasisako ir dėl Skundžiamo sprendimo 11.2 punkte nurodyto argumento. Teigia, kad Parko direkcija nepageidauja, kad planuojamoje Teritorijoje būtų vykdoma Karjero veikla, nes toks vaizdas neva darkys kraštovaizdį. Pareiškėja mano, jog Parko nuomonė ir jo nuostatai neužtikrina ir negarantuoja jokios teises jai spręsti, kokia veikla ir kokie vaizdai gali ir privalo būti už Parko ribų, todėl šis Skundžiamo sprendimo argumentas neturi teisinio pagrindo ir dėl to yra nepagrįstas. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio, (duomenys neskelbtini) kalno vaizdas nepasikeis ir jis negali būti pažeistas dėl planuojamos Karjero veiklos, todėl Skundžiamo sprendimo argumentas, kad neva tai PŪV sukurs saugomų Parko objektų vizualinę taršą yra nepagrįstas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas ar Parko direkcija nenurodė jokių įvardytos vizualinės taršos objektyvių vertinimo kriterijų, todėl tokie argumentai gali būti vertinami tik kaip subjektyvus Parko direkcijos pageidavimas, kuris negali būti laikomas pagrįsta priežastimi neleisti vykdyti darbų. Teigia, kad iškirtus medžius ant (duomenys neskelbtini) kalno ir ,,atvėrus" vaizdą į (duomenys neskelbtini) pusę, kaip nurodyta Skundžiamame sprendime, visų pirma taps dar geriau matomi šiuo metu šalia Parko ir šalia planuojamos Teritorijos jau faktiškai eksploatuojami trys karjerai, todėl yra nepagrįstas Skundžiamo sprendimo argumentas, kad vienas karjeras tariamai sukurtų ,,vizualinę taršą" , o kiti trys jau eksploatuojami ir matomi karjerai įtakos vizualinei taršai nedaro. Mano, kad toks selektyvus teiginys vieno Karjero atžvilgiu galėtų būti laikomas nesąžininga diskriminacija ir nesąžiningos konkurencijos skatinimu, kai trims karjerams, besiribojantiems su Parku, leidžiama veikti, o ketvirtam tokiomis pačiomis sąlygomis bandoma sudaryti nepagrįstas kliūtis. Pareiškėja atsižvelgdama į visus argumentus teigia, kad neatsižvelgiant į nurodytas vizualinės taršos pasekmes yra geranoriškai pasiruošusi mažinti ir numatyti tam reikalingas priemones, tačiau pagal teisės aktus konkrečios tokios priemonės numatomos vėlesnio planavimo metu rengiant žemės gelmių naudojimo planą, o ne PAV metu.

Nesutinka su atsakovės argumentu, kad PAV Ataskaita pažeidžia Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą, todėl dėl šio pažeidimo PŪV yra negalima. Pareiškėja pažymi, jog atsakovės argumentas yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja Kraštovaizdžio plano 8 punktui, todėl Skundžiamo sprendimo teiginiai, kad teritorijoje PŪV pažeistų Kraštovaizdžio plano normas yra nepagrįsti. Nurodo, jog Kraštovaizdžio planu turi vadovautis tik savivaldybės rengdamos savo teritorijų bendruosius planus, o kadangi planuojama teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) bendrąjį planą, kuris nenumato jokių kliūčių karjero eksploatavimui planuojamoje teritorijoje, todėl PAV Ataskaita ir PŪV nepažeidžia kraštovaizdžio plano reikalavimų. Papildomai pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į Parko direkcijos išreikštą neigiamą nuomonę dėl kraštovaizdžio vertinimo pirmojoje PAV ataskaitos versijoje, buvo sudaryta papildoma sutartis su Valstybės įstaiga Valstybės žemės fondu dėl planuojamos teritorijos kraštovaizdžio vertinimo papildymo ir Kraštovaizdžio vertinimas buvo papildytas profesionalo kraštovaizdžio specialisto išvadomis, pagal kurias PŪV nedaro neleistino poveikio kraštovaizdžiui.

Šalies argumentai

Pareiškėja dėl Skundžiamo sprendimo 11.4 punkte išdėstyto argumento teigia, kad atsakovė nurodė, kad ji vadovaujasi Kurtuvėnų regioninio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijas ir Lietuvos Respublikos aplinkas ministerijos išdėstytomis nuomonėmis, tačiau ji savarankiškai neįvertino šių nuomonių pagrįstumo, dėl ko netinkamai vykdė atsakovei pavestą pareigą priimti pagrįstą ir tinkamai motyvuotą sprendimą.

Nurodo, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) bei Aplinkos ministerija (toliau – AA) savo raštuose nenurodė jokių motyvų, kodėl jos sutinka su Parko direkcijos išsakytais teiginiais, nedetalizavo ir neįvardijo kokios grėsmės yra realios ir nenurodė jokių objektyvių išvadų vertinimo kriterijų, kuriais remiantis jos įvertino Parko direkcijos teiginių pagrįstumą. Nurodo, kad atsakovės minimuose VSTT ir AA raštuose nenurodytas nei vienas naujas ar papildomas argumentas, dėl kurio PŪV būtų negalima, todėl šių subjektų nuomonė neturi reikšmės Skundžiamo sprendimo priėmimui. Pareiškėjos nuomone reikia vadovautis ir LVAT suformuota praktika, pagal kurią negalima savo sprendimo ar nuomonės grįsti subjektyvia nuomone nepagrindžiant jos jokiais objektyviais įrodymais.

Pažymi, kad Parko direkcija nesutikdama su PAV Ataskaita išsako abejones ir prielaidas dėl planuojamos ūkinės veiklos, o VSTT ar AA formaliai su jomis sutinka, tačiau savo abejonių ir prielaidų ar sutikimo su jomis dėl PŪV galimo neigiamo poveikio nepagrindžia privalomais objektyviais įrodymais kaip to reikalauja LVAT suformuota teismų praktika, todėl minėtų institucijų nuomonė neįrodo Skundžiamo sprendimo pagrįstumo.

Dėl Skundžiamo sprendimo 11.5 ir 11.6 punktuose nurodytų argumentų pasisako, jog 11.5 punkte nurodyta, kad paukščių rūšys negyvena planuojamojoje Teritorijoje, nes jos gyvena ir yra stebėtos už planuojamos Teritorijos – Parko teritorijoje, todėl tai sudaro pagrįstą išvadą, kad PŪV neleistinu būdu nepažeis šių paukščių gyvenimo sąlygų, nes jie apsistoję Parke, kuriame pareiškėja jokios veiklos neplanuoja.

Nurodo, kad Skundžiamo sprendimo 11.6. punkte yra pateikiama subjektyvi prielaida, kad PŪV dėl savo pobūdžio ir masto neigiamai paveiks arba sunaikins saugomų rūšių veisimo ir maitinimosi buveines, o tai turės įtakos biologinės įvairovės gausumui, taip pat pažymi, kad palaipsniui pasikeitus buveinėms, dėl pasikeitusių sąlygų saugomų rūšių miško paukščiai toje teritorijoje nebegyvens arba ženkliai sumažės jų gausa. Pareiškėja teigia, kad planuojamojoje teritorijoje nenustatyta nei vieno iš penkių paukščių buveinių, todėl šis teiginys tiesiogiai prieštarauja atsakovės ir Parko direkcijos pripažintiems faktams. Taip pat ataskaita rengia atitinkamų sričių specialistai, todėl subjektyviu įsitikinimu grindžiami teiginiai apie techninio pobūdžio aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus paprastai negali būti pakankamai suabejoti specialistų išvadomis. Pažymi ir tai, kad PAV ataskaitoje pateiktus biologines įvairovės tyrimus atliko kvalifikuoti specialistai ir ataskaitoje kompetentingų specialistų yra įvertintas galimas poveikis minėtoms paukščių rūšims ir neigiamas poveikis nenustatytas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, jog Skundžiame sprendime nurodoma, kad kai kurie iš nurodytų paukščių galimai lankosi planuojamoje teritorijoje ir kad PŪV veikla galbūt gali pabloginti jų galimybes lankyti Teritorijoje yra subjektyvi nuomonė, kurios nepagrindus objektyviais įrodymais ja remiantis negalima atmesti PAV ataskaitos kaip netinkamos. Pažymi, jog nei Parko direkcija, nei Atsakovas nenurodė, dėl kokių konkrečių objektyvių priežasčių gali pablogėti paukščių gyvenimo sąlygos ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad faktas jog paukščiai galimai lankosi planuojamojoje teritorijoje neleidžia daryti išvados, kad kyla rizika šių paukščių buveinėms ar išlikimui ar normaliam jų gyvenimo sąlygų egzistavimui, kadangi jų buveinė yra už planuojamos Teritorijos ribų, o planuojama Teritorija yra ne didelė, todėl joje pradėjus veiklą net jeigu minėti paukščiai anksčiau retkarčiais joje lankydavosi, tai nesudarytų per didelių nepatogumų jiems ir jie prisitaikys prie pasikeitusių sąlygų, pavyzdžiui, vietoj planuojamos Teritorijos pradės lankytis kitoje jiems tinkančioje šalia Parko esančioje teritorijoje, kadangi planuojama Teritorija nėra niekuo išskirtinė šių paukščių gyvenimo sąlygoms (joje nėra jokių išskirtinių augalų, be kurių minėti paukščiai neišgyventų ar jokios išskirtinės bio aplinkos ar pan.) ir planuojama nepakitusi Teritorija nėra būtina kaip privaloma paminėtų paukščių išgyvenimui ir normaliam įprastam gyvenimui būtinoji sąlyga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti. Papildomai akcentavo, kad ginčo žemės sklypas yra išžvalgytas, tinkamas naudingųjų iškasenų (žvyro) eksploatavimui. Pabrėžė, kad atsakovė priimdama ginčijamą sprendimą vertino faktines aplinkybes dėl miško žemės pavertimo naudmenomis negalėjimo ne toje procedūros stadijoje, kurioje tai turėjo padaryti. Pabrėžė, kad PAV yra pirminė procedūros stadija, kurioje nesprendžiamas klausimas dėl galimybės eksploatuoti karjerą.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagristą. Teigia, kad atsakinga institucija planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras atliko laikantis teisės aktų reikalavimų. Paaiškina, kad pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą yra savarankiškai Agentūros nustatyti motyvai argumentai pagal reikšmingiausius galimus neigiamus poveikius. Taip pat buvo išanalizuotos PAV subjekto Parko direkcijos informacija ir išvados, VSTT ir AM raštai. Nurodo, kad apie įvertintas minėtų institucijų išvadas yra nurodyta ir Skundžiamo sprendimo 11.4 papunktyje. Pažymi, jog Agentūra priimdama Skundžiamą sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytais viešojo administravimo principais, PAV įstatymu, Agentūros kompetencija ir suteiktais įgaliojimais PAV srityje.

Agentūra nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad priimdama Skundžiamą sprendimą pakartojo išimtinai tik Parko direkcijos išvadoje nurodytus motyvus. Teigia, kad Skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasi PAV įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, o būtent tai pagrindžia sprendimo 12 punktas. Pabrėžia, kad prieš priimant Skundžiamą sprendimą, įvertino visų PAV subjektų išvadas, o tai reiškia, kad Agentūra atsakingai patikrino visų PAV subjektų išvadų teiginius ir dar papildomai kreipėsi dalykinių konsultacijų į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Pažymi, kad tai įrodo atsakingą Agentūros požiūrį vertinant planuojamos ūkinės veiklos galimus reikšmingus poveikius. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ji priėmė Skundžiamą sprendimą remdamasi prielaidomis, nepagrįstais teiginiais. Nurodo, kad tai yra tik pareiškėjos subjektyvi nuomonė, nes visi Skundžiamame sprendime išdėstyti pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą yra pagrįsti teisės aktais, faktiniais duomenimis, PAV Ataskaitoje pateikta informacija, duomenimis ir kitais šaltiniais. Teigia, kad nei vienam iš Skundžiamo sprendimo 11 punkto punktų nėra prielaidos, nepagrįsti teiginiai ar panašiai.

Agentūra nurodo, jog išdėstytas motyvas Skundžiamo sprendimo 11.1 papunktyje, kuriuo buvo remtasi priimant Skundžiamą sprendimą, yra vertintas ir pagrįstas PAV ataskaitoje pateikta informacija, konkrečiau PAV ataskaitos dalyje ,,6. Alternatyvų analizė" nurodoma, kad pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštą (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje yra trys nenaudojami, detaliai išžvalgyti smėlio telkiniai. Agentūra dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio pasisakė, kad nėra galimybės planuoti minėto telkinio eksploataciją, kadangi dabartiniai žemės sklypų savininkai parduoti sklypų neplanuoja. Teigia, kad minėtas argumentas neužkerta galimybės eksploatuoti išteklius, tik pagrindžia, kad ištekliai yra ne miško žemėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje. Argumentas, kad žemės sklypų savininkai jų parduoti neplanuoja yra tik ekonominis ir privatus, o Miškų įstatymo nustatyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai yra išimtiniai, siekiant saugoti vertybę – miško žemę.

Dėl (duomenys neskelbtini) smėlio telkinio nurodoma, kad galimybė eksploatuoti smėlio išteklius yra, tik kaip ir pirmuoju atveju, nulemia vienintelis ekonominis aspektas – neapsimoka. Dėl (duomenys neskelbtini) telkinio nurodo, kad dėl mažo smėlio išteklių kiekio, esančio atskiruose plotuose, nepalankių kasybai specialiųjų sąlygų, planuoti šio telkinio eksploatacija netikslinga. Teigia, jog minėtas argumentas neužkerta galimybės eksploatuoti išteklius, todėl pareiškėjos dėstomi argumentai, kaip netikslinga, žemės sklypų savininkai jų parduodi neketina yra vertintini kaip privataus intereso tenkinimu, asmeninės ekonominės naudos siekimu gamtinės aplinkos sąskaita.

Agentūra atkreipia dėmesį, kad Miškų įstatymas nedetalizuoja kokiais aspektais (techniniais, ekonominiais, aplinkosauginiais, priešgaisriniais ar pan.) nėra galimybes šių išteklių eksploatuoti ne miško žemėje, o PAV Ataskaitoje įvertintas tik vienas ekonominis aspektas ir nevertinti kiti smėlio išteklių minėtuose sklypuose eksploatavimo aspektai.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, jog išanalizavo PAV Ataskaitos dalį (4.6. Kraštovaizdis), įvertino pateiktus duomenis ir jų pagrindu nustatė motyvą, kuriuo remiantis buvo priimtas Skundžiamas sprendimas. Teigia, kad Skundžiamame sprendime akcentavo esminius PAV Ataskaitos duomenis, kurios pagrindžia planuojamas ir vykdomas veiklas nuo (duomenys neskelbtini) apžvalgos aikštelės užstoja medžiai, tačiau nevertinama galima vizualinė tarša jeigu nebūtų želdinių. Pažymi, jog vertindama vizualinės taršos galimybę, vadovavosi Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodika, kurią Aplinkos ministerijos užsakymu parengė UAB ,,Infraplanas" ir kuri yra AM tinklalapyje. Taigi Agentūros įsitikinimu sprendimo 11.2 papunktis yra pagrįstas PAV Ataskaita, patikrintais duomenimis: PAV ataskaitoje pateikta informacija apie PŪV vietą ir gretimybes, pateikta informacija apie poveikį kraštovaizdžiui; Parko direkcijos pateikta informacija apie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos įgyvendinamus projektus viešai prieinama ir patikrinta.

Agentūra paaiškina, kad vertinimas pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano keliamus reikalavimus buvo pateiktas Karjero poveikio aplinkai vertinimo programoje. Taip pat pagal Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą vertinimas atliktas PAV Ataskaitoje, todėl Agentūros motyvas vertinantis atitikimą Nacionaliniam kraštovaizdžio tvarkymo planui yra pagrįstas. Pažymi, kad pareiškėja prieštarauja pati sau, skundo 26–29 dėstydamas argumentus, kad Agentūra negalėjo remtis Nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu, nes tai yra tik abstraktaus pobūdžio dokumentas, nustatantis viso Lietuvos teritorijos vystymo principus ir jis nėra tiesiogiai taikomas dėl konkrečios veiklos konkrečiame žemės sklype, galimumo bei netaikomas atliekant PAV ar rengiant žemės gelmių naudojimo specialųjį planą siekiant įgyti teisę eksploatuoti karjerą, tačiau pareiškėjos vertinimas pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo piano reikalavimus buvo pateiktas tiek PAV programoje, tiek PAV Ataskaitoje. Nurodo, jog Skundžiamo sprendimo 11.4 papunktyje Agentūros dėstomas motyvas pagrįstas įvertinus Parko direkcijos, VSTT ir AM raštus. Pažymi, jog išdėstytas motyvas, kuriuo buvo remtasi priimant Skundžiamą sprendimą yra teisėtas ir tai pagrindžia, kad Agentūra Skundžiamame sprendime nėra nurodžiusi, kad priimdama Skundžiamą sprendimą vadovaujasi kitų institucijų nuomone – planuojamos ūkinės veiklos vertinimą atliko savarankiškai.

Teigia, kad Skundžiamo sprendimo 11.5 papunktyje nurodyti teiginiai yra pagrįsti PAV Ataskaitoje pateikta informacija. Pažymi, kad PŪV metu veiktų triukšmą keliantys įrenginiai, judėtų technika ir darbininkai, neigiamas poveikis neapsiribotų tik PŪV teritorija, todėl tai neigiamai paveiktų saugomas paukščių rūšis, bei Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšis, gyvenančias aplinkoje, besiribojančia su PŪV teritorija.

Dėl Skundžiamo sprendimo 11.6 papunkčio pažymi, kad PAV Ataskaitoje nurodytos poveikio mažinimo priemonės ir kompensacinės priemonės negali garantuoti, kad nebus neigiamo poveikio buveinėms, saugomų rūšių radavietėms ir augavietėms arba, kad šis poveikis bus minimalus ir kad sunaikintos vertybės bus atkurtos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai akcentavo, kad Kurtuvėnų regioninio parko direkcija buvo įtraukta į PAV subjektų sąrašą dėl to, kad ginčo teritorija ribojasi su parko (draustinio) teritorija. Pabrėžė, kad Agentūra vertina duomenis, kurie jai yra pateikti dėl planuojamos PŪV veiklos, todėl nustačiusi, kad planuojama PŪV negalima priima neigiamą sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kurtuvėnų regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagristą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „GIK projektai“ parengė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą, supažindino su ja visuomenę, pateikė ją derinti poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. 99/16 pateikė Agentūrai. Agentūra 2016 m. birželio 8 d. raštu Nr. (28.1)-A4-5948 „Dėl (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio naujo plano (9.9 ha) poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo“ patvirtino UAB „NTPV“ PAV programą. Pagal patvirtintą PAV programą Agentūros nagrinėjimui 2019 m. UAB „GIK projektai“ pateikė UAB „NTVP“ PAV ataskaitą.

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Įstatymas, 2016 m. balandžio 14 d. akto redakcija) 9 straipsnio 2 dalį, PAV dokumentų rengėjas organizavo visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita 2017 m. birželio 2 d., (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose. Viešame susirinkime dalyvavo PAV užsakovo (organizatoriaus) UAB „NTPV“ atstovas, PAV dokumentų rengėjo įmonės atstovai, Bubių seniūno pavaduotoja, Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos atstovas. Nustatyta tvarka įvykdžius visuomenės supažindinimo procedūras buvo gautos PAV subjektų išvados (Įstatymo 9 straipsnio 3, 4 dalys): Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių padalinys pritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybėms poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodytoje vietoje (2017-08-28 raštas Nr. (9.38.-Š) 2Š-502), Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nurodė, kad pritaria planuojamos ūkinės veiklos galimybei ataskaitos nurodytoje vietoje (2017-12-05 raštas Nr. S1-1255), Šiaulių rajono savivaldybės administracija pritarė planuojamos ūkinės veiklos galimybėms ataskaitoje nurodytoje vietoje (2017-12-05 raštas Nr. S-2749(3.24)), Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nurodė, kad pritaria planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai bei planuojamos ūkinės veiklos galimybei pasirinktoje vietoje (2017-07-26 rašte Nr. 2.6-2308(16.8.4.6.11)), Kurtuvėnų regioninio parko direkcija pakartotinai nepritarė PŪV, nes PŪV prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio kraštovaizdžio plano sprendiniams ir PŪV gali pakenkti šalia esančio (duomenys neskelbtini) vertybėms (2019-06-04 raštas Nr. 1.8-149(6.4.)), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos patvirtino Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos nepritarimo šiai ataskaitai motyvus (2019-09-09 raštas Nr. (3)-V3-1073(12.1)). Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka Agentūra 2019 m. gavo PAV ataskaitą, PAV subjektų išvadas ir argumentuotą visuomenės pasiūlymų įvertinimą.

Agentūra 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kad pareiškėjos planuojama ūkinė veikla – (duomenys neskelbtini) II smėlio telkinio naujo ploto (apie 9,9 ha) naudojimas – neleistina pagal parengtą PAV ataskaitą.

Atsakingos institucijos nustatyta tvarka priimtas sprendimas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje (Įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), yra individualus administracinis aktas (VAĮ 2 straipsnio 9 dalis), todėl turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Pažymėtina, kad PAV programos suderinimas yra pirminė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, numatanti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo kryptis / gaires, nes Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nurodo, kad programa nustato ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus. Pagal PAV įstatymo 9 straipsnio 1 dalį poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: 1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba 2) priima sprendimą. Jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma (Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis).

Taigi tik po PAV subjektų motyvuotų išvadų pateikimo prasideda atsakingos institucijos atliekamas PAV ataskaitos nagrinėjimas, t. y. baigiamoji planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadija, o PAV procedūra užbaigiama atsakingai institucijai (šiuo atveju – Agentūrai) priėmus sprendimą pritarti arba nepritarti PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybei, būtent kuris ir sukelia realias teisines pasekmes. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas Sprendimas laikomas sprendimu, kuris apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje − atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, neleistina pasirinktoje vietoje.

PAV subjektų atliekamo PAV ataskaitų vertinimo tikslas – patikrinti, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti PAV subjektų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai. Be kita ko, akcentuotina, kad poveikio aplinkai vertinimas – tai teisės normomis reglamentuota procedūra, kurią atliekant yra nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir yra priimamas sprendimas dėl planuojamos veiklos leistinumo.

Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamas sprendimas, draudžiantis vykdyti ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini) II smėlio karjere, priimtas remiantis iš esmės tik deklaratyviais teiginiais, kurie neturi jokios teisinės galios ir neįrodo, jog planuojama ūkinė veikla darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir / ar pažeis teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad Kurtuvėnų regioninio parko direkcija viršija jos kompetencijos ribas pasisakydama apie pareiškėjos žemės sklypą, nors jos kompetencija tik parko teritorija.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas su tokia pareiškėjos išvada nesutinka, nes pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsakingos institucijos (šiuo atveju – atsakovės) viena iš funkcijų, priimant sprendimą dėl planuojamos veiklos leistinumo, prireikus pasitelkti konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga institucija. Taigi šiuo atveju atsakovė atsižvelgdama į tai, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su parko (draustinio) teritorija turėjo ir galėjo gauti Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos išvadas bei įtraukti ją į PAV subjektų sąrašą (Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Todėl pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, kad Kurtuvėnų regioninio parko direkcija nėra privalomas PAV subjektas, todėl jos išvadomis neturėtų būti remiamasi atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiškėja pabrėžė, kad jos planuojama ūkinė veikla – smėlio eksploatacija (duomenys neskelbtini) II smėlio karjere – bus vykdoma, remiantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir nesukels įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų, taip pat nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Primintina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Šalis, siekianti nuginčyti, paneigti minėtus duomenis, skaičiavimų rezultatus, turi tai pagrįsti ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiais įrodymais, duomenimis, skaičiavimais, tyrimais, kurie teismui leistų objektyviai suabejoti atskaitoje esančiais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1745/2011).

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo 11 punkto, kuriame nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remiamasi priimant skundžiamą Sprendimą, Agentūra išsamiai išvardino ir įvertino argumentus, kuriais remiantis pareiškėjos planuojama ūkinė veikla, neleistina. Pirmiausia pažymėjo, kad Lietuvos geologijos tarnyba pateikė duomenis, kad yra galimybė smėlio išteklius eksploatuoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje. Nors pareiškėja skunde daug argumentų išsako dėl miško žemės pavertimo naudmenomis, tačiau nepaneigia Lietuvos geologijos tarnybos nurodytos informacijos, kad pareiškėja gali eksploatuoti smėlio išteklius ne miško žemėje. Nesutiktina su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, kad atsakovė nepasisakė dėl pareiškėjos jai pateiktų argumentų, kad ji negali eksploatuoti smėlio kituose telkiniuose. Pažymėtina, kad atsakovė pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl jos negalėjimo eksploatuoti smėlio kituose telkiniuose yra paremtas ekonominiais interesais. Kitas atsakovės atsisakymo motyvas yra tai, kad smėlio eksploatavimas ginčo teritorijoje neatitinka kraštovaizdžio plano. Atsakovė sprendime nurodė, kad Pagal Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio vizualinio estetinio potencialo brėžinį ir Kraštovaizdžio plano sprendinių 61.1. punktą, numatoma PŪV vieta patenka į ypač raiškios ir vidutinės vertikaliosios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdį (V2H2-a), priskiriama vienai iš vaizdingiausių šalies kraštovaizdžių arealų grupei. UAB „GIK projektai“ parengtoje PAV ataskaitoje 4.6 papunktyje pateikiama informacija apie kraštovaizdį nurodoma, kad remiantis Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapio duomenimis PŪV teritorija priklauso vidutinės vertikaliosios sąsklaidos (kalvoto bei išreikštų slėnių kraštovaizdis su 3 lygmenų videotopų kompleksais), vyraujančių pusiau atvirų didžiąją dalimi apžvelgiamų erdvių kraštovaizdžiui su kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje išreikštais vertikaliaisiais ir horizontaliaisiais dominantų kompleksais (V2H2-a) (žr. PAV ataskaitos 4.11 pav.). Vadovaujantis Kraštovaizdžio plano Kraštovaizdžio tvarkymo reglamentavimo krypčių brėžiniu, PŪV vieta yra teritorijų, kurioms taikomas integruoto koncervacinės apsaugos ir rekreacinio naudojimo reglamentas (2 reglamentas) ir tausojančio bioprudukcinio naudojimo reglamentas (4 reglamentas) sandūroje. Šio brėžinio mastelis neleidžia tiksliai nustatyti į kurį naudojimo reglamentą (2 ar 4c) nagrinėjama 9,9 ha ploto PŪV teritorija patenka, tačiau nepaisant to, net jeigu teritorijai būtų taikomas ne 2 naudojimo reglamentas, bet sąlyginai švelnesnis 4c reglamentas, to pilnai užtenka priimti neigiamą sprendimą dėl PŪV (Sprendimo 11.3 papunktis). Taigi šiuo atveju atsakovė pagrįstai vertino PAV ataskaitos atitikimą Nacionaliniam kraštovaizdžio tvarkymo planui. Pažymėtina ir tai, kad šis vertinimas nebuvo vienintelis ir esminis dėl kurio nepritarta PAV ataskaitai.

Nustatyta, kad PŪV ginčo teritorijoje nėra galima dar ir dėl to, kad šalia PŪV teritorijos aptiktos trys į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įtrauktos paukščių rūšys bei dvi Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys (Mažasis erelis rėksnys (lot. Aquila pomarina), Sketsakalis (lot. Falco subbuteo), Pilkoji gervė (lot. Grus grus), Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus), Jerubė (lot. Bonasa bonasia). Nors pareiškėja teigia, kad PŪV teritorijoje skundžiamame Sprendime nurodyti paukščiai nesilanko neturi PŪV teritorijoje buveinių, Agentūra tvirtina, kad šalia vertintos teritorijos aptinkamos gyvūnų, augalų, grybų ir paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (skundžiamo Sprendimo 11.5 papunktis). Teismo vertinimu ginčo teritorija yra vertinga gamtiniu požiūriu ir dėl planuojamos ūkinės veiklos gali būti reikšmingai paveiktos retos ir saugotinos paukščių rūšys, todėl ją tikslinga išsaugoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad nedarys neigiamo poveikio aplinkai. Skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui – natūralių buveinių, saugomų paukščių apsaugai užtikrinti. Pažymėtina, kad nors retos paukščių rūšys aptiktos ne PŪV teritorijoje, o greta jos, nepaneigia kad paukščiai tikėtinai neapsiriboja tik parko teritorija, nors pareiškėja skunde akcentuoja, kad paukščiai pradėjus eksploatuoti smėlį pasitrauks giliau į parko teritoriją tai akivaizdžiai įrodo, kad bus padaryta žala paukščiams. Be to, pažymėtina, kad ginčo teritorija ribojasi su parko (draustinio) teritorija, todėl pareiškėjos veikla, kurios metu bus kertamas miškas, vykdoma smėlio eksploatacija, veiks triukšmą keliantys įrenginiai, judės technika ir darbininkai – kardinaliai pakeis PŪV teritorijos sąlygas, ir tai turės reikšmingą neigiamą poveikį retų saugotinų paukščių rūšių išlikimui.

Kaip jau minėta, svarbu pažymėti ir tai, kad bet kuris viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas turi atitikti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, inter alia, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka šiuos reikalavimus, nes yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir priimtas laikantis visų Įstatymo nuostatų, iš jo turinio pareiškėjai aišku, dėl kokių priežasčių jos planuojama ūkinė veikla konkrečioje teritorijoje neleidžiama. Taigi jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjos nurodytais argumentais jo panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis, todėl negali būti tenkinamas, netenkinus pirmojo reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,NTPV" skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė