Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovės Ž. S. ir P. K. (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos iškeldinti atsakovus D. V., K. V. ir G. V. (toliau – atsakovai) iš namo esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad joms lygiomis dalimis priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir pastatas – sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Sklypu ir namu iki mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), naudojosi L. K., kuris neatlygintinai gyventi buvo priėmęs atsakovę D. V. ir jos sūnų K. V., be to, gyvenamąją vietą name yra deklaravęs ir atsakovės sūnus G. V.. Po L. K. mirties pagal 2023 m. birželio 16 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė Ž. S. paveldėjusi sklypo ir namo dalis, pasiūlė atsakovei nusipirkti sklypą ir namą arba išsikelti iš namo, tačiau atsakovė nei įsigijo sklypo su namu, nei išsikėlė. Ieškovė Ž. S. 2024 m. sausio 23 d. SMS žinute nustatė atsakovams terminą iki 2024 m. gegužės 1 d. išsikraustyti iš namo, tačiau atsakovai iš namo neišsikraustė. 2024 m. gegužės 21 d. ieškovė gavo laišką su teiginiais apie tariamas atsakovų teises naudotis namu ir jame gyventi. 2024 m. gegužės 26 d. raštu ieškovė Ž. S. pareikalavo atsakovų iki 2024 m. liepos 1 d. išsikelti iš namo, tačiau šio reikalavimo neįvykdė. Ieškovės pažymėjo, kad jų žiniomis jokio rašytinio susitarimo tarp L. K. ir atsakovų dėl panaudos sudaryta nebuvo, todėl atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ar kitaip naudotis ieškovėms priklausančiu sklypu ir namu.

3. Atsakovė D. V. pateikė patikslintą priešieškinį prašydama: 1) pripažinti faktą, kad D. V., nuo 2004 m. iki 2022 m. gruodžio 5 d., pagal susitarimą su L. K. vykdė jungtinę veiklą (partnerystę), gyveno drauge, kartu tvarkė ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu kūrė bendrą turtą ir iš esmės iš savo lėšų, lygiomis dalimis pagerino turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių ½ dalį (12 893 Eur) savo asmeninių lėšų investavo atsakovė; 2) priteisti D. V. proporcingai pagal paveldėto turto dalis iš ieškovių 13 973,50 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklype ir pastate – sodo name atliktus šių nekilnojamųjų daiktų pagerinimo darbus ir įsigytus daiktus bei sugyventinio L. K. turėtas laidojimo išlaidas.

4. Priešieškinyje nurodė, kad neprieštarauja ieškiniui, suprasdama, kad atsakovai neturi nuosavybės teisių į namą. Atsakovė nurodė, kad su L. K. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2004 m. ir gyveno kartu iki pat L. K. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi kartu, L. K. buvo išsituokęs, pasidalinę santuokoje įgytą turtą, ieškovei P. K. palikęs savo butą. Atsakovė pradėjus gyventi kartu su L. K. pradėjo įrenginėti namą nuolatiniam gyvenimui, kurio tuometinė vertė nebuvo didesnė nei 2 000,00 Eur. Atsakovė, gyvenama kartu su L. K., tikėjo, kad įrengdama namą, ji veda bendrą veiklą, prisideda prie turto gerinimo. Atsakovė su L. K. pasidarė 10-ties metrų gylio vandens gręžinį (400,00 Eur), nusipirko vandens siurblį gręžiniui (140,00 Eur), hidroforą (250,00 Eur), išklojo betono trinkelėmis vietą mašinoms parkuoti, išklojo šaligatvio plytelėmis praėjimą ties šiltnamiu, įrengė metalinę ir medinę tvoras, apšiltino rūsio sienas ir pamatus, apšiltino namo sienas, abiejuose namo aukštuose įsirengė vandentiekį su plautuvėmis ir unitazais, dušo kabina, įsirengė namo rūsį. Viso į turto pagerinimą buvo investuota 21 847,47 Eur. Atsakovė veikdama su mirusiu partneriu L. K., nuosekliai investuodavo savo asmenines lėšas į gyvenamojo namo įrengimą, tačiau žinodama, kad namo bendrasavininke liko P. K., taip būtų nesielgusi, be to ir L. K., tai žinodamas, nebūtų elgęsis pasyviai ir būtų sutvarkęs namo nuosavybę tinkamai, tuo labiau, kad pats nekilnojamojo turto objektas – namas, buvo įregistruotas 2016 m., kaip L. K. nuosavybė. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad kartu su L. K. sklype pasistatė ir įsirengė vasarnamį, kuris įvertintas 3 000,00 Eur. Visą tai laiką, kuomet gyveno drauge su sugyventiniu, atsakovė turėjo nuolatines asmenines pajamas, o L. K. tuo metu jau nedirbo, pajamų be pensijos, negaudavo, prie bendro ūkio prisidėdavo savo darbu. Atsakovė savo lėšomis palaidojo sugyventinį. Laidojimo išlaidos sudarė 2 700,00 Eur, tačiau ji neturi pateikti dokumentų pagrindžiančių 700,00 Eur išlaidas, kurios buvo skirtos giedoriui – 200,00 Eur, bažnyčiai – 100,00 Eur, duobkasiams – 400,00 Eur. Atsakovė po L. K. mirties gavo 619,50 Eur ir 32,00 Eur L. K. pensiją, 368,00 Eur išmoką iš savivaldybės ir 600,00 Eur iš ieškovės, todėl šia suma ji mažina reikalavimą dėl laidotuvių išlaidų priteisimo, prašydama iš ieškovių priteisti 1 080,50 Eur laidotuvių išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad kaip palikėjo – sugyventinio kreditorė, ji turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti ieškinį teisme priėmusiems palikimą įpėdiniams. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei treji metai. Apie tai, kad ieškovės yra paveldėjusios sugyventinio turtą, ji sužinojo 2024 m. birželio 12 d. gavusi UAB „Verslavita“ konsultacinio pobūdžio išvadą, kurioje buvo patalpinta nekilnojamojo turto Registro duomenų bazės išrašas. Atsakovė pažymėjo, kad jos ir sugyventinio įsigytų daiktų, mokesčio už atliktą darbą suma yra 940,00 Eur (gręžinys – 400,00 Eur, židinys – 150,00 Eur, vandens siurblys gręžiniui – 140,00 Eur, hidroforas – 250,00 Eur), vasarnamio pastatymo kaštai 3 000,00 Eur, namo ir sklypo pritaikymas nuolatiniam gyvenimui – 21 847,00 Eur, bendra suma – 25 787,00 Eur, todėl atsakovei priteistina ½ dalis šios sumos, t. y. 12 893,00 Eur.