Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Loretai Simaitytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. J., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, kaltinamiesiems V. J. ir J. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, turintis vidurinį išsilavinimą, 40 proc. darbingumo, buvo teisiamas:

1) 1990-03-01 pagal LR BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, dirbantis J. A. individualioje įmonėje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 215 str., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012 m. birželio 18 d., 11.18 val., neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. J. vardu, pasiimdamas ją iš K. J. piniginės, buvusios K. J. automobilyje „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Žvaigždžių g. 18 namo, Panevėžyje.

Be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje su J. A., neteisėtai inicijavo finansinės operacijos atlikimą, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo (t.y. kortelės P1N kodo) duomenis, o būtent: 2012 m. birželio 18 d., 11.18 val., AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. J. vardu, įdėdamas į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį adresu Klaipėdos g. 82, Panevėžio m., bei neteisėtai panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą ir taip pateikdamas melagingas žinias, nustatyta tvarka reikalingas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti, t.y. kad jis yra teisėtas K. J. vardu išduotos kortelės naudotojas, inicijavo neteisėtą grynųjų pinigų – 100 Lt, priklausančių K. J., išėmimo finansinę operaciją.

Be to, jis neteisėtai inicijavo finansinės operacijos atlikimą, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo (t.y. kortelės PIN kodo) duomenis ir taip apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2012 m. birželio 19 d., 21.18 val., AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. J. vardu, įdėjo į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį adresu Klaipėdos g. 82. Panevėžio m., bei neteisėtai panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą ir taip pateikdamas melagingas žinias, nustatyta tvarka reikalingas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti, t.y., kad jis yra teisėtas K. J. vardu išduotos kortelės naudotojas, inicijavo neteisėtą grynųjų pinigų – 3000 Lt, priklausančių K. J., išėmimo finansinę operaciją bei taip savo naudai įgijo svetimą K. J. priklausantį 3000 Lt vertės turtą.

Be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje su J. A. neteisėtai inicijavo finansinės operacijos atlikimą, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo (t.y. kortelės PIN kodo) duomenis, be to be J. A., savarankiškai apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: 2012 m. birželio 21 d., 12.31 val.. AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. J. vardu, įdėjo į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį adresu Kniaudiškių g. 6. Panevėžio m., bei neteisėtai panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą ir taip pateikdamas melagingas žinias, nustatyta tvarka reikalingas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti, t.y., kad jis yra teisėtas K. J. vardu išduotos kortelės naudotojas, inicijavo neteisėtą grynųjų pinigų – 500 Lt, priklausančių K. J., išėmimo finansinę operaciją bei tuo pasikėsino savo naudai įgyti svetimą K. J. priklausantį 500 Lt vertės turtą, tačiau turto įgyti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes mokėjimo kortelė buvo sulaikyta minėtame bankomate.

J. A. veikdamas bendrininkų grupėje su V. J., neteisėtai inicijavo finansinės operacijos atlikimą, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo (t.y. kortelės PIN kodo) duomenis, o būtent: V. J. 2012 m. birželio 18 d., 11.18 val., AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. J. vardu, įdėjus į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį adresu Klaipėdos g. 82, Panevėžio m., bei neteisėtai panaudojus tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą ir taip pateikus melagingas žinias, nustatyta tvarka reikalingas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti, t.y., kad yra teisėtas K. J. vardu išduotos kortelės naudotojas, bendrais veiksmais inicijavo neteisėtą grynųjų pinigų – 100 Lt, priklausančių K. J., išėmimo finansinę operaciją.

Be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje su V. J. neteisėtai inicijavo finansinės operacijos atlikimą, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo (t.y. kortelės PIN kodo) duomenis, o būtent: V. J. 2012 m. birželio 21 d., 12.31 val., AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę VISA ELECTRON, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. J. vardu, įdėjus į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį adresu Kniaudiškių g. 6, Panevėžio m., bei neteisėtai panaudojus tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą ir taip pateikus melagingas žinias, nustatyta tvarka reikalingas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti, t.y., kad yra teisėtas K. J. vardu išduotos kortelės naudotojas, ir V. J. savarankiškai inicijavus neteisėtą grynųjų pinigų – 500 Lt, priklausančių K. J., išėmimo finansinę operaciją bei tuo pasikėsinus savo naudai įgyti svetimą K. J. priklausantį 500 Lt vertės turtą, tuo J. A. neteisėtai inicijavo finansinės operacijos atlikimą, neteisėtai

panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo (t.y. kortelės PIN kodo) duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

J. A. taip pat buvo kaltinamas, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. J. neteisėtai inicijuodamas finansinės operacijos atlikimą ir neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo (t.y. kortelės PIN kodo) duomenis, apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą turtą - K. J. priklausantį 500 Lt, tačiau turto įgyti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes mokėjimo kortelė buvo sulaikyta minėtame bankomate.

Patvirtindamas kaltinamojo V. J. kaltę pagal pareikštus kaltinimus visiškai, o J. A. kaltę iš dalies (be LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. nustatytos veikos 2012-06-21 d. epizode), teismas rėmėsi nukentėjusiojo K. J., liudytojo V. Š., iš taip pat pačių kaltinamųjų V. J. ir J. A. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos rašytine medžiaga.

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies (nepripažino, kad 2012-06-21 epizode bandė pasisavinti 500 Lt) ir paaiškino, kad praeitų metų birželio mėnesį, tikslių datų nepamena, buvo kartu su J. A.. J. A. vežė kaltinamąjį V. J. K. J. automobiliu, jie buvo taip susitarę. J. A. vežė jį iš Darbo biržos. Paklausė jo ,,kodėl nevažiuoja K. J. į Darbo biržą?“, sakė, kad ,,neblaivus voliojasi, va, piniginė mašinoje voliojasi dėtuvėje, būtų neblogai alui nuimti 100 Lt“. J. A. ranka buvo sužalota, jis negalėjo suspaudyti mygtukų, todėl V. J. nuėmė 100 Lt. J. A. padavė piniginę, o kortelę išėmė V. J., jis nešėsi prie bankomato kortelę. Įkišo į bankomatą kortelę, surinko PIN kodą. Kortelė įlindo į vidų, surinko PIN kodą, surinko 100 Lt sumą. Bankomatas atidavė pinigus, atidavė kortelę. K. J., jau prieš du metus prašė nueiti su jo kortele į parduotuvę, buvo įsivedęs PIN kodą į telefoną. Piniginėje irgi buvo užrašytas PIN kodas. Jis ir pats žinojo PIN kodą ir piniginėje buvo parašytas. 100 Lt pasidalino su J. A. po 50 Lt, išgėrė už juos gal po porą bokalų alaus ir daugiau nieko. Kortelę įdėjo į tą piniginę, kur buvo dokumentai. Kitą dieną sutiko K. J.. Su juo yra pažįstami iš Seinų gatvės. K. J. paprašė pagalbos, kad nuimtų pinigų. Jis buvo neblaivus, davė banko kortelę, pasakė PIN kodą. PIN kodą įsivedė į savo telefoną. K. J. sakė nuimti 3000 Lt. Nuėjęs V. J. nuėmė 3000 Lt. Grįžęs rado jį miegantį, prižadinti nepavyko, paliko kortelę ant televizoriaus, o su pinigais išėjo. Ryte nuėjo, tačiau niekas neįsileido. Sutiko jį po pusantros savaitės Seinų gatvėje, grąžino pinigus – 2200 Lt, buvo dalį išleidęs, prašė tai palikti kaip skolą ir vėliau grąžino jam visu pinigus. Atsiprašė, kad taip užsidelsė, kad taip įvyko. Paaiškino, kad vėliau su J. A. nenorėjo nuimti 500 Lt, tik įdėjo kortelę, nes J. A. pasakė, kad ,,netikiu, jog nuimti 3000 Lt“. Nuėjo pasižiūrėti ir kortelę ,,prarijo“ bankomatas. Nebuvo suvedęs, kad nuimtų 500 Lt, nebuvo net bandymo nuimti, to nepripažįsta. Neatsimena, kad būtų rinkęs sumą 500 Lt. Iššoko raidės ant ekrano, kad ,,kortelė nevykdo“ ar ,,kortelė konfiskuota“, ar pan. Žinojo, kad K. J. sąskaitoje yra apie 13000 Lt. Kaltinamasis nurodė, kad jo pajamos sudaro 488 Lt per mėnesį, gyvena vienas be šeimos, turto neturi, gyvena draugės bute, neregistruotas Darbo biržoje. Įvykio metu buvo blaivus. Nurodė, kad sutinka su civiliniu ieškiniu ir išlaidomis advokato pagalbai. Paaiškino, kad atlygino turtinę žalą, o dėl neturtinės žalos, tai tik dabar per teismą išgirdo.

Pagarsinus banko išrašą, kuriame nurodyta, kad 2012-06-21 bandyta paimti 500 Lt, o ne patikrinti sąskaitos likutį, jis pripažino, kad galėjo bandyti nuimti tuos 500 Lt, tik neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 56-58, 62).

Kaltinamasis J. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažino kaltinimo dėl 2012-06-21 dienos, nes V. J. ėjo tikrinti sąskaitos likučio, o ar bandė nuimti, ar nebandė, jis nežino. Jokio susitarimo dar nuimti nuo sąskaitos 500 Lt su V. J. nebuvo). Jis teisme paaiškino, jog K. J. iš vakaro prašė nuvežti jį į sodą, kad pasiskintų svogūnų laiškų, ten išgėrė, sakė, kad ryt reikia į Darbo biržą nuvežti. Nuėjo pas jį iš ryto, jis buvo „pagiringas“, klausė, ar važiuos į Darbo biržą. Sakė, kad gal važiuos po pietų, liepė pasiimti piniginę. Prie mašinos susitiko V. J., jis klausė, kur K. J., sakė, kad nevažiuoja į Darbo biržą. Tada jis paprašė, kad jį nuvežtų į Darbo biržą. V. J. rado mašinos dėtuvėje piniginę, pasiūlė nuimti pinigų. Sakė jis, kad žino PIN kodą. J. A. sakė, kad nuimtų 20 Lt, V. J. sakė, kad gal jis kvailas, nuėmė 100 Lt. Iš jų nupirko iš bobutės, kuri buvo prie laiptų, lauko gėlių, kurias įteikė barmenei. Nuėjo į barą, išgėrė po du bokalus alaus, grįžo prie mašinos ir prasidėjo cirkai. V. J. pradėjo sakyti, kad J. A. teisės mėtosi prie konteinerio. J. A. pasirodė keista, nes rakteliai pas jį, pradėjo galvoti, kaip čia yra. Atėjo V. Š., atnešė jo teises, atidavė. Kitą dieną skambino K. J., pasakė, kad iš sąskaitos dingo 3000 Lt. Netikėjo, atsirakino mašiną, ten piniginė gulėjo, paskambino K. J., pasakė, kad piniginė guli kaip gulėjusi ir kortelė joje yra. Jis naudojosi K. J. mašina, dokumentai yra, todėl prašė V. J. eiti pasižiūrėti. Savininkas K. J. neprašė pasižiūrėti sąskaitos likučio, jis, atradęs piniginę, savo iniciatyva nutarė pasižiūrėti, ne jis nežinojo, kad V. J. buvo savavališkai be jo žinios nuėmęs 3000 Lt. Žino, kad negalima naudoti svetimos kortelės ir jos duomenų, bet jei žmogus pasakė PIN kodą, tai matyt galima (jis taip mano). Kaltinamasis J. A. nurodė, kad stovėjo šalia V. J., nematė ką jis ten suspaudė, nes jo ranka buvo subintuota. V. J. pasakė ,,šakės, prarijo kortelę“ ir viskas. Nunešė piniginę ir raktelius K. J., padėjo ant stalo, nieko jam nesakė, kad bankomatas ,,prarijo“ kortelę, nes pas jį buvo giminų. Pripažįsta, kad 2012-06-18 d. pasidalino po 50 Lt, supranta, kad buvo kvailas. Nurodė, kad jo pajamos sudaro 180 Lt, nes gauna pašalpą iš Socialinio skyriaus. Žmona dirba buhaltere, dukra dirba. Žmona gauna 1200 Lt „į rankas“. Nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. A. davė iš esmės panašius parodymus (b.l. 102-103).

Nukentėjusysis ir civilinis atsakovas K. J. teisme paaiškino, kad viskas prasidėjo birželio 16-17 dienomis dėl mašinos. J. A. yra matininkas, baigė sode nukentėjusiajam tvarkyti dokumentus. Davė mašiną jam pasinaudoti, su automobilio dokumentais. Nurodė, kad birželio 18 dieną dar dirbo sename darbe, kaltinamieji neteisybę sako, kad jį reikėjo vežti į Darbo biržą. Paėmė piniginę su visais dokumentais, išėjo, po pietų pas jį atvažiavo jo direktorius, surašė dokumentus. Jam tą dieną piniginės nereikėjo, jos nelietė. Kitą dieną pamatė, kad nėra piniginės, paskambino žmonai, V. Š., klausė, kur ta piniginė, pastebėjo, kad nėra atsarginių mašinos raktų. Atsarginiai raktai buvo stalčiuje, jis jų net neėmė, o paėmė pultelį. Iš ryto, birželio 19 dieną piniginę rado mašinoje. Jis pasižiūrėjo, kad viskas yra. Nežino, ar kaltinamieji žino jo banko kortelės PIN kodą. Prieš tris metus jis buvo pasiėmęs kortelę, bet tada nereikėjo PIN kodo. Prieš pusę metų buvo gavęs naują PIN kodą, nes telefonu buvo užblokavęs kortelę. Šitos kortelės PIN kodo niekam nesakė. Piniginėje viskas buvo, dar ir J. A. teisės buvo. Jis jas padavė V. Š., jam sakė, kad jei anksčiau J. A. pamatys, kad jam atiduotų. Tada buvo paimta iš sąskaitos 100 Lt, bet jis to net nežinojo. Parnešė namo tą piniginę, ji prabuvo namuose. Birželio 19 d. buvo užėjęs į alaus barą, ten buvo vienas. Grįžo namo, atėjo kaimynas V. Š., piniginė buvo ant mikrobangų krosnelės dar buvo pypkė, buvo butelis konjako, išgėrė. Jis pasitiki žmonėmis, nes ten gyvena nuo 1984 metų. Mano, kad V. Š. galėjo paimti tą piniginę, bet jo juk nepagavo už rankos. Kad ten, kur buvo padėjęs, nėra piniginės, pastebėjo 20 dieną iš ryto. Skambino V. Š., klausė, kur piniginė, kuri buvo iš vakaro ant mikrobangės. Jis mano, kad kitaip negali būti, kad tik V. Š. kaltinamiesiems atidavė tą piniginę, nes jis jos nebuvo palikęs automobilyje. Mano, kad buvo nuimta 3000 Lt, nes daugiau per parą bankomatas neišduoda. Jis tikrai neprašė nuimti tų pinigų, netiesą kalba V. J.. V. J. tada, kai sužinojo, jog filmuoja, pasakė, kad atiduos viską, kad nukentėjusysis atsiimtų pareiškimą. J. A. atnešė piniginę į namus, sakė, kad ėjo pro šalį ir rado automobilyje. Banko kortelės nebuvo. Jie birželio 21 d. norėjo ir tuos 500 Lt nuimti. Nukentėjusysis nurodė, kad V. J. susitiko jį kieme, pasikvietė pasikalbėti, pripažino kaltę, padavė jam 2000 Lt grynaisiais ir dar 12 g svorio ausinę grandinėlę. Jis nuėjo pas juvelyrą, sakė, kad 70 Lt už gramą moka. Mano, kad V. J. viską atlygino. Nurodė, kad labiausiai pyksta ant V. J., jis buvo iniciatorius, jam gaila invalido žmogaus, bet V. J. pakišo žmogų. V. J. stengėsi atlyginti žalą, bet teisybės į akis nesako. Nukentėjusysis pažymėjo, kad buvo kviečiamas į policija apie 10 kartų, ten išbuvo po 3 valandas duodamas parodymus, malonumo mažai. Turėjo nepatogumų, nes negalėjo net pinigų nusiimti, visą vasarą turėjo problemų su banku, prarado kaip klientas banko pasitikėjimą. Palaiko civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. J. iš esmės davė analogiškus parodymus (b.l. 8-15).

Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pas K. J. išgerti kavos gal po 3-4 dienų po to, kai jis pasigedo pinigų. Nukentėjusysis jam pasakė, kad nuimti pinigai. V. Š. patarė kreiptis į policiją, nes gali būti nufilmuota. Buvo pas K. J. ir anksčiau, gal prieš dieną, išėjo iš K. J. vakare, piniginės lyg ir nematė, gal buvo padėta ant mikrobanginės. Tą vakarą pas nukentėjusįjį buvo be progos. Buvo jis, taip pat J. A.. V. J. tikrai prie jų nebuvo. Išgėrė gal du butelius degtinės ir brendžio. Nedalyvavo, kada V. J. ir J. A. surado K. J. piniginę automobilyje.

Kaltinamųjų V. J. ir J. A. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo taip pat pagrindžia rašytinė bylos medžiaga:

Iš K. J. mokėjimo kortele VISA Electron Nr. 4483 0810 2478 4728 atliktų operacijų sąrašo, gauto iš AB „Swedbank“ banko, nustatyta, kad:

1) 2012-06-18, 11.18 val., iš bankomato, esančio adresu Klaipėdos g. 82, Panevėžys, naudojantis minėta kortele, nuimta 100 Lt;

2) 2012-06-19, 21.18 val., iš bankomato, esančio adresu Klaipėdos g. 82, Panevėžys, naudojantis minėta kortele, nuimta 3000 Lt;

3) 2012-06-21, 12.31 val., iš bankomato. esančio adresu Kniaudiškių g. 6, Panevėžys, naudojantis minėta kortele, bandyta nuimti 500 Lt, tačiau kortelė sulaikyta kaip prarasta (b.l. 38).

2012-09-05 akistatos tarp nukentėjusiojo K. J. ir įtariamojo V. J. metu jų duoti parodymai iš esmės analogiški duotiems pradiniams jų apklausų metu duotiems parodymams, tik V. J. paaiškino, jog sužinojo K. J. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės PIN kodą 2012-06-18, kuomet važiuojant K. J. automobiliu, rado piniginę, kurią atidaręs rado ir minėtą banko mokėjimo kortelę ir lapelį su užrašytu PIN kodu. K. J. neigia, jog buvo kur nors užrašęs PIN kodą (b.l. 20-22).

2012-07-18 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu nukentėjusysis K. J. iš parodytų nuotraukų atpažino asmens nuotrauką, kurioje pavaizduotas V. J.. K. J. nurodė, kad asmenį atpažino kaip tą žmogų, kuris jam grąžino 2000 Lt ir prisipažino, kad prie bankomato naudojosi jo mokėjimo kortele (b.l. 30-31).

Iš 2012-08-09 gautų nuotraukų iš AB „Swedbank“ banko matyti, kad 2012-06-19, 21.18 val., prie AB Swedbank bankui priklausančio bankomato, esančio adresu Klaipėdos g. 82, Panevėžyje, finansinę operaciją, kurios metu buvo išgryninti 3000 Lt, atlieka V. J., o 2012-06-21, 12.31 val., prie AB Swedbank bankui priklausančio bankomato, esančio adresu Kniaudiškių g. 6, Panevėžyje, finansinės operacijos, per kurią bandyta išgryninti 500 Lt, atlikimo metu stovi V. J. ir J. A. (b.l. 43-46).

LR Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą svetima elektronine mokėjimo priemone, t.y. už neteisėtą įgijimą ar laikymą. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą. Tokie veiksmai yra: pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt. Laikymas – tai netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitoje vietoje).

Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis V. J. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotą K. J. vardu, pasiimdamas ją iš K. J. piniginės, buvusios K. J. automobilyje. Nors kaltinamasis V. J. paaiškino, kad banko kortelę jam padavė pats nukentėjusysis, tačiau šią aplinkybę paneigia tiek nukentėjusiojo K. J. parodymai, kurių metu jis patvirtino, kad banko kortelės niekam nedavė, nesakė jos PIN kodo ir tuo labiau – neprašė nuimti pinigų, tiek kaltinamojo J. A. parodymai, kurių metu jis nurodė, kad su kaltinamuoju V. J. bevažiuojant nukentėjusiojo automobiliu, jame rado nukentėjusiojo piniginę, iš kurios kaltinamieji pasiėmė banko kortelę ir pirmą kartą nusiėmę 100 Lt alui, pinigus pasidalino lygiomis dalimis (po 50 Lt). Be to, liudytojas V. Š. nurodė, kad nukentėjusysis, jiems susitikus, pasakė, kad nuo jo kortelės nuimti pinigai, V. Š. siūlė kreiptis į policiją. Sužinojęs, kad nuo jo kortelės nuimti pinigai, nukentėjusysis kreipėsi į banką dėl kortelės užblokavimo, tai patvirtina aplinkybė, kad 2012-06-21 kortelė buvo sulaikyta bankomate. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad kaltinamasis V. J. nukentėjusiojo banko kortelę įgijo neteisėtai, o jo teiginys, kad jam kortelę davė pats nukentėjusysis, vertintinas kaip pasirinkta atitinkama gynybos pozicija.

LR Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgytą svetimą turtą, o LR Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimą. Sukčiavimo dalyku yra turtinė nauda, kurią gauna kaltininkas, (ar kiti asmenys) apgaulės būdu užvaldydamas svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas apgaule įgyjant svetimą turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Elektroninės mokėjimo priemonės – tai tokie elektroniniai instrumentai, kurie skirti atsiskaityti ne grynais pinigais (banko mokėjimo kortelės). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė – tai emitento ne kaltininkui suteikta elektroninė mokėjimo priemonė. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas – tai nusikaltimo dalyko pateikimas institucijai, darbuotojui, specialiai įrangai, turinčiai teisę atlikti finansines operacijas (panaudojimas bankomate save pateikiant kaip kitą asmenį). Baudžiamoji atsakomybė už svetimo mokėjimo instrumento panaudojimą didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti kvalifikuotinas kaip BK 215 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Gali būti susitariama įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų bendrininkų veiksmų akivaizdu, kad svetimą elektroninę mokėjimo priemonę 2012-06-18 faktiškai panaudojo V. J., kuris surinko bankomate PIN kodą ir išėmė iš sąskaitos pinigus - 100 Lt, tačiau apie tai su J. A. buvo susitarę ir po to pinigus pasidalijo, reiškia veika padaryta bendrais veiksmais. Paskui V. J. savarankiškai, be J. A. žinios 2012-06-19 nuėmė 3000 Lt, po to dar 2012-06-21 bandė nuimti 500 Lt, tačiau banko kortelė buvo sulaikyta bankomate. Iš kaltinamojo V. J. ir J. A. parodymų matyti, kad J. A. dalyvavo 2012-06-18 išimant iš bankomato 100 Lt, pasinaudojus K. J. banko kortele. Kaltinamieji šiuos pinigus patvirtino pasidalinę po 50 Lt ir nuėję į alaus barą bei nupirkę gėlių. 2012-06-19 epizode J. A. nedalyvavo ir nieko apie tai nežinojo. 2012-06-21 pasinaudojus nukentėjusiojo banko kortele ir pabandžius išimti 500 Lt, taip pat dalyvavo abu kaltinamieji, tačiau nėra pakankamai pagrįstų įrodymų, kad patvirtinti šiame epizode J. A. kaltę dėl pasikėsinimo sukčiauti. Tiek V. J., tiek J. A. tvirtino, kad ketinimas buvo patikrinti, ar iš tiesų nuimti tie 3000 Lt, tai yra patikrinti sąskaitos likutį. Juknevičiaus parodymai toje dalyje vertinami kritiškai, kaip nelogiški, jis juk žinojo, kad jau 2012-06-19 d. savarankiškai yra nuėmęs 3000 Lt, tad tikrinti to fakto jam nereikėjo, tačiau jis prašant J. A., kuris apie nuimtus 3000 Lt nieko nežinojo, ėjo tai daryti. Be kaltinamojo V. J. ir J. A. parodymų apie tai, kad J. A. nieko nežinojo apie 2012-06-19 d. nuimtus 3000 Lt, patvirtina ir nukentėjusiojo K. J. parodymai, kurių metu jis nurodė, kad V. J. asmeniškai po šio įvykio jam grąžino 3000 Lt dalimis. Nustačius, kad tiesų J. A. apie 3000 Lt nuėmimą nieko nežinojo, jo parodymai, kad 2012-06-21 d. su V. J. ėjo patikrinti sąskaitos likučio, patvirtinami kaip teisingi, jis epizode dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., padarytos 2012-06-21, išteisintinas, paliekant kaltinimą dėl veikos, numatytos LR BK 215 str. 1 d., padarymo, nes jis neteisėtai kartu su V. J. susitarę panaudojo svetimą mokėjimo priemonę.

Taigi, remiantis įrodymais konstatuojama, kad kaltinamieji V. J. ir J. A. bendrininkaudami panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti 2012-06-18 ir 2012-06-21. 2012-06-18 epizode veika papildomai nekvalifikuojama pagal LR BK 182 str., nes nuimta nuo K. J. suma nesiekia 1 MGL. Be to kaltinamasis V. J. savarankiškai, be J. A. žinios 2012-06-19 panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir iš banko išėmė K. J. priklausančius 3000 Lt. Nusikalstama veika 2012-06-21, kurios metu finansinė operacija buvo inicijuota didesnei, nei 1 MGL dydžio sumai, kvalifikuotina kaip BK 215 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis tik V. J. atžvilgiu. Kaltinamieji V. J. ir J. A. neprisipažino, kad 2012-06-21 ketino, pasinaudoję K. J. banko kortele, nuimti 500 Lt, teigė, kad siekė tik patikrinti sąskaitos likutį, nors vėliau V. J. nurodė, kad tiksliai neprisimena, kokią operaciją inicijavo, gali būti, kad norėjo nuimti 500 Lt. Šią kaltinimo aplinkybę V. J. atžvilgiu patvirtina byloje esanti AB „Swedbank“ pažyma ir operacijų sąrašas, iš kurio nustatyta, kad 2012-06-21, 12.31 val. K. J. kortelė bankomate buvo sulaikyta, inicijavus operaciją 500 Lt sumai išimti iš sąskaitos (b.l. 37-40). Neįrodyta kaltinimo dalis dėl susitarimo tarp kaltinamųjų nuimti nuo sąskaitos 500 Lt, atitinkamai neįrodyta J. A. atžvilgiu LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. nustatyta veika.

Įstatyme įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (LR BK 22 str. 1 d.). Asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal BK straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą (LR BK 22 str. 3 d.). Remiantis aplinkybe, kad kaltinamasis V. J. pasinaudojęs nukentėjusiojo banko kortele, 500 Lt nepasisavino, nes kortelė buvo sulaikyta bankomate, todėl ši jo veika 2012-06-21 epizode kvalifikuotina kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimas pagal LR BK 215 str. 1 d., bei pasikėsinimas sukčiauti pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. J. A. veika šiame epizode vertinama tik pagal LR BK 215 str. 1 d.

Skiriant bausmes V. J. ir J. A. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamųjų asmenybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Kaltinamojo V. J. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veikos (neteisėtas kortelės panaudojimas 2012-06-18 bei 2012-06-21) padarytos veikiant bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo J. A. baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad kaltę pripažino ir gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. – toje dalyje, kurioje jis kaltės nepripažino, teismas jo nusikalstamos veikos požymių ir nenustatė), o baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad pripažintos nusikalstamos veikos (neteisėtas kortelės panaudojimas 2012-06-18 bei 2012-06-21) padarytos veikiant bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius V. J. ir J. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą: V. J. 3 padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 4 d.) ir 2 – nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.); J. A. abi padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 4 d.); nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei ir finansų sistemai; nusikalstamas veikas V. J. ir J. A. padarė tiesiogine tyčia; 2012-06-21 epizode V. J. veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nesunkų nusikaltimą, tai yra nebaigtas nusikaltimas; į kaltinamųjų asmenybes – kaltinamasis V. J. administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 84-87), iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymos nustatyta, kad V. J. jų įstaigoje neregistruotas (b.l. 89), V. J. atžvilgiu nusiskundimų iš gyventojų pagal jo gyvenamąją vietą negauta (b.l. 92); J. A. administracine tvarka nebaustas (b.l. 107), iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymos nustatyta, kad J. A. jų įstaigoje neregistruotas (b.l. 109, 111), policijos duomenimis J. A. atžvilgiu nusiskundimų iš gyventojų pagal jo gyvenamąją vietą negauta (b.l. 114).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. J. niekur nedirba, tačiau nedirba, kad yra neįgalus (40 proc. darbingumas), gauna nedidelę pašalpą, baudos sumokėjimas būtų apsunkintas, o laisvės atėmimo bausmės, esant išnykusiam teistumui skirti nėra pagrindo, todėl kaltinamajam V. J. už padarytus nusikaltimus skirtina bausmė – areštas. Kadangi kaltinamasis V. J. padarė 6 nusikalstamas veikas, iš kurių 4 buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl galutinė bausmė subendrintina pagal LR BK 63 str. 6 d. nuostatas.

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamasis J. A. dirba savo individualioje įmonėje ribotai, yra ligotas, neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, J. A. už padarytus nusikaltimus skirtina bausmė – bauda (LR BK 47 str.). Kadangi kaltinamasis J. A. padarė 2 atskiras nusikalstamas veikas, todėl galutinė bausmė subendrintina pagal LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatas.

Kaltinamajam J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 148-149). Nagrinėjant bylą, kartu su kaltinimu teismas išsprendžia ir pateiktų civilinių ieškinių klausimus (BPK 115 str. 1 d.). Preziumuojama, kad nukentėjusiajai neturtinė žala yra padaryta, todėl ji turi būti atlyginta (LR CK 6.250). Nukentėjusysis prašo teismo priteisti 1000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią jam dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nukentėjusysis nurodė, kad kurį laiką negalėjo naudotis banko mokėjimo kortele, privalėjo rūpintis jos užblokavimu, keitimu, dėl to patyrė nepatogumus. Praradęs dalį sąskaitoje turėtų piniginių lėšų, iki šiol negali jų visų atgauti. Dėl padarytų nusikaltimų prarado pasitikėjimą žmonėmis, pablogėjo jo, kaip banko kliento, reputacija. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į žalą padariusių asmenų asmenybę, jų kaltę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, jos rūšį bei formą, kaltinamųjų sveikatą, jų socialinę, turtinę padėtį, taip pat teismas atsižvelgia į padarytos žalos liekamąsias pasekmes. Kaltinamieji civilinį ieškinį pripažino visiškai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, siekiant nukentėjusiojo ir už žalą atsakingo asmens interesų pusiausvyros, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, iš kaltinamųjų V. J. ir J. A. priteistina 1000 Lt dydžio neturtinė žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. J..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. J. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (b.l. 150), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų V. J. ir J. A. nukentėjusiajam K. J. (LR BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 ir 3 d., 307 str. 1, 2, 4 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 214 str. 1 d, 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir jį nuteisti:

už LR BK 214 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – 25 parų arešto bausme;už LR BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2012-06-18) – 30 parų arešto bausme;už LR BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2012-06-19) – 35 parų arešto bausme;už LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2012-06-19) – 25 parų arešto bausme;už LR BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2012-06-21) – 45 parų arešto bausme;už LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2012-06-21) – 20 parų arešto bausme;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu (2012-06-19 ir 2012-06-21 epizoduose) ir po to iš dalies bausmes sudedant, paskirti galutinę bausmę – 80 parų arešto.

Bausmę atlikti areštinėje LR Baudžiamojo proceso kodekso 354 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 50 str. nustatyta tvarka.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo V. J. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir jį nuteisti:

už LR BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2012-06-18) – 8 MGL (1040 Lt) baudą;už LR BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (padarytą 2012-06-21) – 10 MGL (1300 Lt) baudą;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę 14 MGL (1820 Lt) baudą.

Baudą įpareigoti sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (2012-06-21 epizodas) išteisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo K. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt neturtinę žalą K. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti solidariai iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų K. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.