Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1166-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-23
Bylos Nr.
1S-1166-485/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1166-485/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria nuteistojo V. V. skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. V. nuteistas 2007 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2006 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 20 d. 2016 m. liepos 8 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nuteistasis padarė 43 pažeidimus, šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, nedirba ir nesimoko, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos rekomendacijų, kas leido Komisijai daryti išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikytis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.Teismo nutartyje konstatuota, jog Komisijos 2016 m. liepos 8 d. nutarimas netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo atmesti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį ir įpareigoti Komisiją parengti ir skirti jam tokius įpareigojimus, kurie atitiktų įstaigos parengtas metodikas bei atsižvelgti į likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, turimą galiojančių nuobaudų skaičių, įsidarbinimo galimybes.Skunde nurodo, jog Komisijos nurodyti įpareigojimai ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos namuose, nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bei neturėti galiojančių nuobaudų yra visiškai nelogiški. Neatlikta bausmės dalis yra tik 9 mėn. 15 d. ir likus tokiam bausmės laikui nuteistieji į darbą nepriimami, be to nurodo, jog visą bausmės atlikimo laiką apeliantas dirbo, tačiau darbo santykiai nutrūko ne dėl jos kaltės, o todėl, kad įmonės veikla buvo nutraukta ir jam kito darbo nepasiūlė ir nesiūlo. Taip pat apelianto nuomone, darbą turi surasti pataisos įstaiga, o ne jis pats, nes darbo santykiai buvo nutraukti ne dėl jo kaltės. Teismas šio argumento nenagrinėjo, nesikreipė į Komisiją dėl paaiškinimo, o tik formaliai atsakė. Skundas argumentuojamas ir tuo, kad Komisijos įpareigojimas neturėti galiojančių nuobaudų, apelianto nuomone, neįmanomas, nes nuobaudas panaikinti galima nedažniau kaip 3 mėnesiai, o sekantis pakartotinis jo elgesio svarstymas dėl lygtinio paleidimo galimas tik nuo 2016 m. gruodžio 22 d.Apeliantas skunde kritikuoja ir Kaišiadorių rajono apylinkės teisme dirbančius teisėjus, abejoja jų profesionalumu, mano, kad teisėjai nėra tie teisininkai, kurie gali vadovautis įstatymais nagrinėjant bylas bei priimant teisingus sprendimus. Jam nesuprantama, kaip teisėja negali įsigilinti ir suprasti, jog nuteistasis baigė visus įmanomus mokslus pataisos įstaigoje, dirbo, dalyvavo visuose, kuriuos organizavo pataisos įstaiga, renginiuose. Taip pat teigia, kad teismas nesugebėjo paaiškinti pagal kokius įstatymus, teisės aktus per tokį 5 mėnesių laiką nuteistasis galėtų anuliuoti tiek daug turimų nuobaudų. Naujasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nurodo, kad negalima žiūrėti į nuobaudas, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jos anuliuotos, o būtina žiūrėti kaip nuteistasis vykdo įparegojimus. Apelianto nuomone, teismas turėtų vadovautis tik įstatymu, o ne remtis vidiniu įsitikinimu bei manymu, kuris yra tik subjektyvus vertinimas.Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas. BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems inter alia paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo (BVK 157 str. 2 d. 3 p.) faktiškai turi būti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia įstatymo nuostata rodo, jog nuteistasis V. V., nuteistas 2007 m. sausio 8 d. 11 metų laisvės atėmimo bausme, faktiškai atliko du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, todėl formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo klausimą yra. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.).Lygtinio paleidimo komisijoje nuteistasis svarstytas ne pirmą kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad apeliantas priklauso vidutinės rizikos grupei (45 balai).Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 str. 1 d. kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tiek Komisija, tiek pirmos instancijos teismas, pagrįstai vertino visus aukščiau nurodytus kriterijus ir tinkamai juos motyvavę padarė pagrįstą išvadą, kad nėra reikiamų sąlygų taikyti V. V. lygtinį paleidimą. Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, arba ar pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendimuose nurodyta, kad V. V. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o ne žema, kaip reikalauja įstatymas, be to, pažymėtina, jog analizuotina nusikalstamo elgesio rizika jau ne vienus metus ne itin žymiai kinta, t. y. 2014 metais svarstant nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo klausimą, naudojant OAsys metodiką, nuteistojo vertinimo balas buvo 46, kuris tik atlikus 2016 m. birželio 15 d. pakartotinį nusikalstamumo rizikos tyrimą, pakito iki 45. Atsižvelgus į šias aplinkybes turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau to nėra. Analizuojant skundžiamus procesinius sprendimus bei teismui pateiktą bylos medžiagą iš socialinio tyrimo išvados, adaptacijos programos matyti, jog nuteistasis yra supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, elgesio taisyklėmis, savo teisėmis, pareigomis, draudimais, motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai, tačiau nepaisant to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Pataisos namuose nuteistasis padarė 43 pažeidimus iš kurių už 35 pažeidimus buvo skirtos nuobaudos, taip pat ir šiuo metu turi galiojančių nuobaudų, o tai rodo, kad nuteistojo požiūris į nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus yra neigiamas iki šiol. Atsižvelgiant į skundo argumentus dėl paskirtų nuobaudų, jų galiojimą ir negaliojimą, teismas nurodo, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o tai reiškia, kad padaryti 43 pažeidimai ne itin motyvuoja nuteistąjį keisti savo požiūrį ir vesti save teigiamai, laikantis visuomenės nustatytų normų. Tokia gausa padarytų pažeidimų, nors diduma ir negaliojančios, tik atskleidžia V. V. antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Tai, kad diduma paskirtų nuobaudų šiuo metu negalioja (tačiau galioja dvi), o nuteistasis yra paskatintas tik 1 kartą (2008 metais), atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Vertinant ar yra pagrindas asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip požiūris į darbą, mokymąsi, lėšų tvarkymąsi, svarbus ir nuteistojo mąstymas, nuostatos bei įpareigojimų ir rekomendacijų vykdymas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad iki bausmės atlikimo nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo buitinių elektros prietaisų mechaniko, staliaus, baldžiaus specialybes. Nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2015 m. spalio 8 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“, be to nuteistajam priteistas civilinis ieškinys, kurį vis atlygina. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, žmona, dukra, jų yra lankomas ir vertina artimųjų palaikymą. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja apeliantą, tačiau nėra absoliutūs pagrindai spręsti lygtinio paleidimo klausimą ir naikinti ginčijamus procesinius sprendimus. Bylos medžiaga nustatyta ir neigiamai V. V. charakterizuojančių aplinkybių, kurios tiek Komisijos, tiek ir pirmos instancijos teismo buvo nurodytos, patikrintos ir įvertintos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti nagrinėjamą klausimą kitaip, kadangi nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje, nesilaikant vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų, alkoholio vartojimas, smurto ar grasinimo smurtu panaudojimas tam, kad kiti paklustų ir pan., nėra tinkamas ir dar turi būti taisytinas. Be to, labai svarbu ir reikšminga tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kurias apeliaciniame skunde itin kritikuoja. Apygardos teismo nuomone, toks skundo argumentavimas nėra pagrįstas, tai tik nuteistojo atžvilgiu nepalankaus sprendimo priėmimo nepasitenkinimo išraiška, nurodant subjektyvų nagrinėjamos situacijos vertinimą. Teismo nuomone, nurodytos rekomendacijos turi būti vykdomos arba bent jau stengiamasi tai daryti, tačiau atsižvelgus į nuteistojo elgesį ir mąstymąsi daryti teigiamos išvados šiuo klausimu negali ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Sutinkamai su skundžiamu Komisijos nutarimu, nuteistasis nevykdo jam nustatytų rekomendacijų (ieškoti galimybės įsidarbinti pataisos namuose, nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose), per rekomendacinį laikotarpį du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, nedirba ir nerodo noro dalyvauti programose. Šių nustatytų aplinkybių nepaneigė ir pats nuteistasis, nors kategoriškai nesutiko su jomis. Teismo nuomone, skundo argumentai nepagrindžia skundžiamų procesinių sprendimų neteisėtumo. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Išanalizuotos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika