Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1369-497/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-02
Bylos Nr.
1S-1369-497/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
R. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1369-497/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Arūno Kisieliaus, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atmestas R. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2015-07-31 nutarimo Nr. 59-172 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., nuteistas 2014-04-20 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 227 str. 4 d., 199 str. 1 d., 24 str. 3,4 d., 1992 str. l d. vadovaujantis BK 63 str. 1,2,3,5 d. 2 p. 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL bauda. 2015-04-20 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2014-12-04 nuosprendis pakeistas ir R. P. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL bauda. Bausmės vykdymo pradžia: 2015-05-08. Bausmės vykdymo pabaiga: 2015-11-22. R. P. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2015-05-22.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-07-31 nutarimu nuteistajam R. P. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p., kadangi, komisijos nuomone, nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

N. R. P. nesutikdamas su Komisijos nutarimu skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą teigdamas, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Komisija neatsižvelgė į aplinkybių visumą, teigiamai charakterizuojančią jį. Jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nuobaudų neturi, dirba, todėl komisija turėjo visapusiškai įvertinti jo asmenybę ir elgesį bausmės vykdymo metu.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė Danutė Mekionienė atsiliepimu į nuteistojo skundą, pritaria komisijos priimtam nutarimui ir prašė nuteistojo skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-27 d. nutartimi Komisijos 2015-07-31 nutarimas Nr. 59-172 dėl nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo paliktas galioti ir nuteistojo skundas atmestas.

Šalies argumentai

N. R. P. skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-27 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo manymu, skundžiamoji teismo nutartis yra nepagrįsta. Nuteistojo manymu, Komisija netinkamai įvertino jo lygtinio paleidimo socialinio tikslingumo bei jo atliktą 2/3 privalomos paskirtos bausmės dalį. Taip pat Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (30 balų), noriai atlieka neapmokamus statybinius gerbūvio darbus, nuobaudų neturi, įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialiniai ryšiai su vaikais yra tamprūs, vaikai jo labai laukia namuose. Pasak nuteistojo, po lygtinio paleidimo UAB „Anarita“ įsipareigojo jį priimti į darbą vyresniojo darbų vykdytojo – inžinieriaus pareigoms. Nuteistojo manymu, Komisija nepateikė jokių argumentų savo formaliai ir klaidingai išvadai, rodančių, kad jo lygtinis paleidimas neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principų įgyvendinimo.

N. R. P. skundas netenkinamas.

Nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir surengti skundo nagrinėjimui teismo posėdį, atmestinas. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 4 d. yra nustatyta, kad teisėjai nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Tačiau teismas pažymi, kad minėta įstatymo nuostatą numato teismo teisę nuspręsti rengti konkrečiu atveju teismo posėdį ar ne. Tokiu būdu teismas gali pasinaudoti savo teise pasirinkti kokiu būdu bus nagrinėjamas skundas. Kadangi nuteistasis prie skundo apygardos teismui jokių naujų objektyvių duomenų ir įrodymų nepateikė, naujų aplinkybių nagrinėjant skundą neiškilo, jo skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai yra analogiški skunde apylinkės teismui, todėl apygardos teismas, pasinaudodamas teismui suteikta BPK numatyta teise nuteistojo R. P. skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priimdamas tokį sprendimą, teismas visapusiškai įvertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.

Nuteistojo skundo argumentai, kad Komisija netinkamai įvertino jo lygtinio paleidimo socialinio tikslingumo bei jo atliktą 2/3 privalomos paskirtos bausmės dalį, ir kad jis yra pasiruošęs neatliktą likusią bausmės dalį bei toliau taisytis ir gyventi neizoliuotas nuo visuomenės, atmestini. Nors nuteistasis R. P. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis praeityje teistas 3 kartus, kas rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nusikaltimas už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę yra padarytas bendrininkų grupėje, pasidalinus vaidmenimis, nors R. P. savo kaltę pripažino, tačiau savo vaidmenį minimalizuoja. Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko nagrinėjamu atveju negalima teigti.

Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tokie duomenys, kaip padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis, jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės atspindi nuteistojo asmenybę ir turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad nėra pagrindo jį laikyti pataisos namuose, kadangi Komisija nepateikė jokių argumentų savo formaliai ir klaidingai išvadai, rodančių, kad jo lygtinis paleidimas neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principų įgyvendinimo, tačiau aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. P. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Nuteistojo atstovas advokatas teismui papildomai pateikė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos charakteristiką, kurioje nurodyta, kad R. P. pataisos namuose mokosi staliaus specialybės, yra drausmingas mokinys, yra nekonfliktiškas ir mandagus. Be to, nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog laisvės atėmimo vietoje jis atlieka neapmokamus statybinius gerbūvio darbus, įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, jog BVK 111 straipsnis numato, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę, todėl tai nėra absoliutus pagrindas švelninti likusios bausmės vykdymo sąlygas, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl tokį elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, visapusiškai įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, Psichologinės tarnybos ir socialinio tyrimo išvadas, kitus charakterizuojančius duomenis, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, aukštesnysis teismas sutinka, kad visos šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų, daugiau nenusikals ir yra galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėdamas R. P. skundą dėl Komisijos 2015-07-31 d. nutarimo Nr. 59-172, pirmosios instancijos teismas pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo, tinkamai argumentavo savo sutikimą su Komisijos išvadomis ir pagrįstai nusprendė, kad lygtinis paleidimas nuteistajam R. P. netaikytinas.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Audrius CininasTeisėjai Arūnas KisieliusVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė