Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-19 · Civilinė byla Nr. 2-251-122/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
2-251-122/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
G. A.
Atsakovas
K. A., S. Š., V. A., L. N.
Civilinė byla Nr. 2-251-122/2013.Proceso numeris 2-06-3-12250-2012-6.Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.3.;75.6.;99.5.;113.1.;116.1.;116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui - advokato padėjėjui Eduardui Puškoriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovams K. A., S. Š., V. A., L. N. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti asmenine N. A. nuosavybe žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti asmenine N. A. nuosavybe sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti asmenine N. A. nuosavybe pastatą - šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti asmenine N. A. nuosavybe pastatą - šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti asmenine N. A. nuosavybe kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti asmenine N. A. nuosavybe negautas išmokas (įsiskolinimą) iš VSDFV – 11767,10 Lt. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus motinai N. A., kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į atsiradusį paveldėjimą. Notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą tik į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o į kitą likusį turtą atsisakė išduoti, kadangi N. A. mirė išsituokusi, nenurodant ištuokos datos. Notarui nebuvo pateiktas mirusiosios ištuokos liudijimas arba ištuokos akto įrašas, o nenustačius turto palikėjos N. A. ištuokos datos, t. y. neįsitikinus, kad įvardintas turtas priklausė mirusiai N. A. asmeninės nuosavybės teise, negalėjo nustatyti mirusiosios turto režimo ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi kitaip negali įrodyti mirusiosios ištuokos ir turto įsigijimo faktų, kreipėsi teisminės gynybos.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovo motina (duomenys neskelbtini) Palangos miesto liaudies teismo sprendimu nutraukusi santuoką, laikė, kad yra išsituokusi. Tačiau nutraukus santuoką tarp N. A. ir V. A. teisme, nė vienas iš buvusių sutuoktinių neįregistravo ištuokos civilinės metrikacijos skyriuje. Kadangi N. A. gyveno viena bei jai neatsirado jokių kliūčių teisiškai tvarkyti savo turtą, jai nebuvo būtinybės išsiimti ištuokos liudijimo. Pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodekso 36 straipsnį, santuoka buvo nutraukiama teismo sprendimu, o pagal to paties kodekso 40 straipsnį – santuokos pabaiga buvo siejama su ištuokos įregistravimo terminu. Taigi, šiuo atveju nei vienam iš nutraukusių santuoką šalių neišsiėmus ištuokos liudijimo, formaliai jų ištuoka liko neįregistruota. Prašo atsižvelgti į visas paminėtas aplinkybes ir visiškai ieškinio reikalavimus patenkinti.

Atsakovams K. A. ir S. Š. apie iškeltą bylą ir apie įvyksiantį teismo posėdį pranešta (duomenys neskelbtini) viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b.l. 65-66), tačiau jie nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir į teismo posėdį neatvyko.

Atsakovė V. A. teismui pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad turtą, kurį prašoma pripažinti asmenine N. A. nuosavybe pripažįsta, kaip jai nepriklausantį ir patvirtino, kad į turtą, kurį paveldi ieškovas G. A., nepretenduoja (b.l. 62).

Atsiliepimas

Atsakovė L. N. atsiliepime nurodė, kad giminystės ryšius turi tik su dviem iš visų ieškinyje nurodytų asmenų, t. y. su V. A. – tėvu, ir V. A. – seserimi. Kitų išvardintų asmenų nepažįsta, apie jų egzistavimą nieko nežino ir jokie giminystės ryšiai nepalaikomi. Nurodė, kad po N. A. mirties atsiradęs turtas atsakovei paveldėjimo teise nepriklauso ir į turtą, kurį paveldi G. A. nepretenduoja (b.l. 67).

Atsižvelgiant į paminėtas faktines bylos aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad V. A. ir N. A. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Palangos miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 35). 1974-12-25 Palangos miesto liaudies teismas santuoką tarp V. A. ir N. A., įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukė (b.l. 20). Sprendime nurodyta, kad šalys faktiškai išsiskyrė 1973 metais. Po faktinio santuokos nutraukimo, N. A. (duomenys neskelbtini) privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 21), o (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), jį pardavė (b.l. 25). Žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)., N. A. įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-18, 22-23, 26-27).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad N. A. buvęs sutuoktinis V. A. nuosavybes teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo (b.l 28). Nuo 1993-03-12 iki 1997-07-15 N. A. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 31). V. A. nuo 1990-02-13 iki 1996-09-26 gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), o nuo 1996-09-26 kitu adresu - (duomenys neskelbtini) (b.l. 32).

Gyventojų registro tarnybos 2012-02-14 išraše apie asmenį nurodyta, kad N. A. gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) išsiskyrusi, tačiau ištuokos datos nenurodė (b.l. 13). Buvęs sutuoktinis V. A. taip pat yra (duomenys neskelbtini) miręs (b.l. 29).

Ieškovui G. A. po jo motinos N. A. mirties, yra 2012-04-12 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei į negautas valstybės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalis, kadangi nežinoma N. A. ištuokos data bei dėl šių priežasčių negalėjo nustatyti mirusiosios turto režimo (b.l. 9-10). Iš 2011-12-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad mirusiajai N. A. neišmokėta negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalis sudaro 11767,10 Lt (b.l. 14).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies prasme bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; ir kt. Analogiška nuostata buvo numatyta ir iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje.

Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Tačiau faktiškai buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu, pakanka daryti išvadai, jog toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykiu pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-491/2009). Byloje pakanka rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia ieškovo teiginius, jog N. A. santuokos nutraukimo metu, realiai su sutuoktiniu V. A. nebegyveno ir bendro šeimos ūkio nebevedė bei bendriems poreikiams tenkinti neįsigijo jokio bendrosios jungtinės nuosavybe priklausančio turto. Šiuo atveju nustatyta, kad N. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik 19 metų po teisminio santuokos nutraukimo, o (duomenys neskelbtini) pardavusi minėtą turtą, sekančią dieną ((duomenys neskelbtini)) nusipirko žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad N. A. ir V. A. faktiškai kartu negyveno po santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini) Palangos miesto liaudies teismo sprendimas) įrodo ir tai, kad V. A. gyvenant santuokoje (santuoka įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) su kita moterimi (T. R. A.) (duomenys neskelbtini) gimė duktė V. A. ir (duomenys neskelbtini)- L. N. (b.l. 30, 32, 70-71).

Pastaroji atsiliepime nurodė, kad apie tėvo ankstesnį gyvenimą nieko nežinojo, ieškovo ir jo motinos nepažįsta bei apie jų egzistavimą nebuvo informuota. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas raštu informavo, kad N. A. po sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ((duomenys neskelbtini)) iki mirties turtą valdė ir mokesčius mokėjo viena (b.l. 33).

Svarbu paminėti, kad Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Visi bylos duomenys akivaizdžiai įrodo, kad santykiai tarp N. A. ir V. A. nutrūko dar iki santuokos nutraukimo 1973 metais. Nurodytų aplinkybių pagrindu pagrįstai darytina išvada, kad žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), N. A. pirko kaip savo asmeninę nuosavybę, iš savo asmeninių lėšų, todėl šis turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis, Civilinio kodekso 5.11 straipsnis).

Nustačius, kad V. A. ir N. A. faktiškai ėmė gyventi atskirai dar iki Palangos miesto liaudies teismui nutraukiant santuoką 1974 metais, N. A. neišmokėta negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalis, kurią sudaro 11767,10 Lt, taip pat pripažintina jos asmenine nuosavybe (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys įrodytas, todėl visiškai tenkintinas.

Ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai:

pripažinti asmenine N. A. nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti asmenine N. A. nuosavybe sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti asmenine N. A. nuosavybe šiltnamį, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti asmenine N. A. nuosavybe šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti asmenine N. A. nuosavybe kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pripažinti asmenine N. A. nuosavybe negautas išmokas (įsiskolinimą) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 11767,10 Lt.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė