Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Skundžiamu nuosprendžiu Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti iš V. V. išlaidas už nukentėjusiajam teiktą antrinę teisinę pagalbą netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. V. buvo kaltinamas tuo, jog jis paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia, turėdamas tikslą pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją kitų asmenų akivaizdoje, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad A. M. yra „KGB agentas, aferistas, dokumentų klastotojas“, tokiu būdu apšmeižė ir pakirto pasitikėjimą A. M..

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. V. V. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Nors prokurorė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad V. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. V. išteisino pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu (BK 154 straipsnis) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

8. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apylinkės teismas atskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad V. V. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu situacijos vertinimu, tuo pagrindu padaryta išvada dėl būtinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo V. V. veikoje ir šios išvados motyvacija.

9. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme tarp išteisintojo V. V. ir nukentėjusiojo A. M. dėl šio namo stogo remonto darbų, girdint į įvykio vietą iškviestiems policijos pareigūnams A. S., T. K. bei seniūnijos darbuotojams M. V. ir V. M., išteisintasis pavadino nukentėjusįjį A. M. „KGB agentu, aferistu, dokumentų klastotoju“. Kaip matyti, išteisintasis V. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad galėjo nukentėjusįjį A. M. įvykio metu, girdint kitiems asmenims, pavadinti „KGB agentu, aferistu, dokumentų klastotoju“, tačiau, anot jo, jis taip pasielgė išvestas iš pusiausvyros ir nenorėjo jo pažeminti. Jis taip pat nurodė, kad nukentėjusįjį „KGB agentu“ pavadino, kadangi buvo perskaitęs apie jį neigiamą publikaciją ,,(duomenys neskelbtini)“, o dėl žodžių ,,aferistas, dokumentų klastotojas“ galėjo pasakyti dėl, jo nuomone, netinkamo A. M. elgesio organizuojant stogo keitimo darbus (2 t. 97-99 b.l.).

10. Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme tarp jo ir išteisintojo įvyko konfliktas dėl to, kad išteisintasis užblokavo įvažiavimą į kiemą stogą tvarkiusiems darbuotojams. Tuomet V. V. garsiai, visiems girdint, pavadino nukentėjusįjį ,,aferistu“, kad suklastojo dokumentus, liepė tylėti, išvadino ,,KGB agentu“ ir kad jo tėvas „KGB-istas“, atvažiavęs į Lietuvą, užėmęs buto antrą aukštą. Nukentėjusiojo nuomone, šie V. V. žodžiai buvo išsakyti su panieka, jog jis tylėtų, siekiant jį pažeminti (2 t. 7-9 b.l.). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. K. nurodė, jog buvo gautas iškvietimas, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai konfliktuoja su namo gyventojais dėl užstatyto įvažiavimo į kiemą. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnai rado konfliktuojančius asmenis, tame tarpe buvo nukentėjusysis A. M. ir išteisintasis V. V.. Vykstant minėtam konfliktui V. V., aiškiai kreipdamasis būtent į A. M., pavadino jį „KGB-istu, aferistu“, sakė, kad jis yra „dokumentų klastotojas“. Girdėjo, kaip A. M. į tai V. V. atsakė, kad tai, ką jis kalba, yra šmeižtas, netiesa, kad jis niekada nėra teistas už šias veikas ir nieko neapgaudinėja, nieko neklastojo, sakė V. V., kad šis liautųsi jį žeminti kitų asmenų akivaizdoje. V. V. žodžiu nutraukti tokius veiksmus prieš A. M. įspėjo ir vyresnysis tyrėjas A. S., tačiau V. V. nesiliovė ir toliau minėtais kreipiniais, tai yra vadindamas „KGB-istu, dokumentų klastotoju, aferistu“ žemino ir niekino A. M.. Iš V. V. kalbos tono, turinio ir manierų buvo aiškiai matoma ir jaučiama, kad tokiais kreipiniais jis nori pažeminti, sumenkinti A. M. autoritetą prieš kitus žmones, prieš valdžios atstovus (1 t. 68-69, 2 t. 9-10 b.l.). Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio dieną jis su kartu dirbusiu praktikantu atvyko į (duomenys neskelbtini), užtikrinti viešąją tvarką. Įvykio vietoje taip pat buvo savivaldybės atstovai, A. M., V. V. bei kiti žmonės. V. V. pradėjo kaltinti nukentėjusįjį, jog jis suklastojo namo gyventojų parašus, jog jo tėvas „KGB-istas“, kad jis pats „KGB-istas“. A. M. paprašė V. V. neturint įrodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau pastarasis toliau tęsė. Nukentėjusiojo atžvilgiu išsakyti V. V. žodžiai buvo su panieka (1 t. 62-63, 2 t. 10-11 b.l.). Liudytojas M. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) specialistai pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jiems neleidžiama vykdyti darbų, kadangi V. V. yra užstatęs automobilį ir paprašė jo atvykti patarpininkauti. Jam atvykus, butų ūkio specialistai išsikvietė policiją, kad V. V. patrauktų automobilį ir jie galėtų vykdyti darbus. Atvykus policijai, V. V. ir A. M. susiginčijo. V. V. tikslu įžeisti A. M. pavadino ,,KGB-istu“ ir kad jis suklastojo namo gyventojų parašus. Tada A. M. pasakė, kad tokie V. V. kreipiniai jį žeidžia, žemina kitų asmenų akivaizdoje, jog tai netiesa. Liudytojo supratimu, V. V. tokiu kreipiniu viešai norėjo pažeminti A. M. ir sumenkinti jo autoritetą kitų žmonių, „(duomenys neskelbtini)“ tarnybos bei policijos pareigūnų akivaizdoje (1 t. 74-75 b.l., 2 t. 11-12 b.l.). Liudytoja A. M. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. (duomenys neskelbtini) d. statybininkai turėjo dengti jų gyvenamojo namo stogą. Išgirdus triukšmą vyras išėjo į kiemą, o ji liko namuose, atsidarė langą ir klausė kas vyksta lauke. Ji girdėjo kaip V. V. jos vyrą išvadino „aferistu, KGB-istu“. Jos vyras pastarajam aiškino, kad jie yra surinkę parašus namo stogo remontui, o V. V. sakė, jog jis parašus padarė, jog yra „KGB-istas“ ir jo tėvas buvo „KGB-istas“. Žinodamas, jog jos vyro sveikata bloga, po to ji pradėjo mojuoti pro langą rankomis kviesdama sutuoktinį grįžti namo. Po šio įvykio jos vyras blogai jautėsi, sukilo spaudimas. V. V. žodžiai labai pažemino jos vyrą, jiems ši tema yra labai jautri, jos vyro tėvas buvo šaulys, ji pati gimusi tremtyje (2 t. 12-14 b.l.). Liudytoja A. Š. parodė, kad ji gyvena kartu su išteisintuoju V. V. Konfliktinė situacija su nukentėjusiuoju tęsiasi seniai. Liudytoja su išteisintuoju V. V. protestuodami prieš vykdomus stogo keitimo darbus automobiliais užstatė įvažiavimą į kiemą. Įvykio dieną į jos buto duris pasibeldė butų ūkio darbininkai ir paprašė patraukti užstatytus automobilius. Išėjus į lauką, namo kieme taip pat buvo išėjęs A. M., atvažiavo policija, žurnalistai. Pareigūnas A. S. paprašė jų patraukti automobilius, tuo tarpu ji paaiškino, (duomenys neskelbtini) buvo straipsnis apie A. M., jog jie gyvena kartu su okupanto sūnumi, „KGB agentu“. A. S. sakė, jog taip žmogaus kaltinti negalima, tačiau ji ir V. V. pasakė, kad jie jo nekaltina, tik paaiškino, kad jis dirba slaptais metodais. A. M. „KGB agentu, aferistu, dokumentų klastotoju“ tiesiogiai pavadintas nebuvo. Vyko diskusija. V. V. jo nežemino (2 t. 57-58 b.l.). Liudytoja D. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo konfliktas su butų ūkio darbuotojais, kadangi jie be konkurso vykdė stogo dengimo darbus, todėl ji, A. Š. ir V. V. užstatė kelią automobiliais ir neleido darbininkų į namo kiemą. Dėl to buvo iškviesta policija. Jie paprašė pastarųjų parodyti, kokiu pagrindu butų ūkio darbininkai vykdo stogo keitimo darbus ir kas už tai yra atsakingas. Jiems buvo parodyti balsavimo biuleteniai su neegzistuojančiais žmonėmis. Ji mano, kad jeigu įrašytas neegzistuojantis asmuo, vadinasi balsavimo biuletenis yra neteisėtas. Kad V. V. būtų pažeminęs A. M. ji negirdėjo, tik buvo ištarti žodžiai, kad pastarasis dirba „KGB“ metodais, nes dėl stogo keitimo darbų niekas neaišku ir viskas vyksta už akių (2 t. 56-57 b.l.). Liudytoja V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kieme vykusio ginčo dėl stogo dengimo darbų metu V. V. išvadino A. M. „aferistu, KGB-istu“. Šiuos žodžius be jos taip pat girdėjo atvykę policijos pareigūnai, darbuotojas iš seniūnijos, A. Š.. A. M. yra sąžiningas žmogus, todėl į šiuos žodžius jis labai sureagavo. Policijos pareigūnas A. S. sakė V. V. baigti skleisti nesąmones, tačiau jis į perspėjimus nereagavo (2 t. 59-60 b.l.). Liudytoja V. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) būnant namo kieme buvo atlikinėjami stogo remonto darbai. Ji dalyvavo kaip namo administratoriaus atstovė. Kilo konfliktas, kadangi vienas iš gyventojų buvo nepatenkintas vykdomais darbais. Kadangi išteisintasis turėjo daugiausiai pretenzijų, ji su juo diskutavo apie atliekamus darbus. Diskusijos metu išteisintasis siekdamas įžeisti nukentėjusįjį, pavadino jį „KGB-istu“. Nukentėjusysis buvo šokiruotas, susinervino, bandė aiškinti, kad jis jokioje struktūroje netarnavo (2 t. 76-77 b.l.).

11. Šiuo atveju vertinant ar išteisintasis V. V. kitų asmenų akivaizdoje, nurodydamas tai, kad A. M. yra „KGB agentas, aferistas, dokumentų klastotojas“, tokiu būdu jį apšmeižė, visų pirma svarbu nustatyti, ar viešai išsakyti minėti žodžiai vertintini kaip informacija, tai yra faktai ir duomenys, galintys nukentėjusįjį pažeminti bei pakirsti juo pasitikėjimą, ar kaip subjektyvi išteisintojo V. V. nuomonė, taip pat svarbu nustatyti situacijos, dėl kurios minėti teiginiai buvo išsakyti, pobūdį.

12. Kaip teisingai Kauno apylinkės teismas pažymėjo, jog tarp išteisintojo V. V. ir nukentėjusiojo A. M., kurie yra kaimynai, konfliktiniai santykiai tęsiasi seniai. Konfliktas tarp jų ypač paaštrėjo, kuomet nukentėjusysis A. M. ėmėsi iniciatyvos dėl namo stogo remonto darbų (1 t. 183-186 b.l., 2 t. 7-9, 12-14, 56-60, 97-99 b.l.). Konfliktą pagilino ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis A. M. buvo gavęs (duomenys neskelbtini) publikaciją pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje neigiamai atsiliepiama apie namo stogo keitimo darbus ir, anot jo, apie jį patį, joje taip pat buvo nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 80-84, b.l., 2 t. 7-9 b.l.). V. V. patvirtino, jog taip pat skaitė šią publikaciją, kuri turėjo jam įtakos konflikto metu pavadinant A. M. ,,KGB agentu“, tačiau anot jo, jis neturėjo jokio tikslo A. M. įžeisti ar jį sumenkinti (2 t. 97-99 b.l.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad įtakos priešiškumui tarp išteisintojo V. V. ir nukentėjusiojo A. M. turėjo nesusipratimas, įvykęs prieš nagrinėjamą įvykį, dėl jų skirtingų faktų suvokimo, susijusio vertinant Žemės sklypų naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane prie grafos „Žemės savininkai“ „V. B.“ parašų vietoje esantį įrašą, kurį išteisintasis klaidingai suvokė kaip mirus V. B. padėtą nukentėjusiojo „parašą“, tuo tarpu nukentėjusysis teigė, jog mirus V. B. plane A. M. ranka užrašė žodį „mirusi“ (1 t. 187-188, b.l. 2 t. 9, 13 b.l.).

13. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp nukentėjusiojo ir išteisintojo įvykio metu santykiai buvo itin priešiški, susiklostę dėl namo stogo remonto organizacinių darbų, todėl esant šioms aplinkybėms, minėtiems asmenims konfliktuojant tarpusavyje, teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintasis V. V. siekė ne apšmeižti A. M. ar pakirsti pasitikėjimą juo, bet išsakyti nors ir moraliai nepriimtino turinio, tačiau savo subjektyvią nuomonę, tai yra pasipiktinimą dėl netinkamo A. M. elgesio ir veiksmų organizuojant namo stogo remonto darbus. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo nuomonei, jog šie V. V. pasakyti žodžiai negali būti vertinami kaip tyčiniai veiksmai, kurių tikslas šmeižti A. M.. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu yra laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Šiuo atveju V. V. išsakyti žodžiai vertintini kaip konfliktinės situacijos nulemta, emocijomis pagrįsta nuomonė. Be to, jo pasakyti žodžiai, kad nukentėjusysis A. M. yra „KGB agentas“ buvo skirti ne išreikšti faktą apie asmens priklausymą atitinkamai struktūrai, kuri, atsižvelgus į istorinį kontekstą, visuomenėje vertinama itin neigiamai, tačiau kaip kritiškas asmeninis požiūris į nukentėjusiojo pasirinktus, išteisintajam nepriimtinus, veikimo metodus, susijusius su namo stogo remonto darbais. Šiuo atveju, svarbu ir tai, kad nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad išteisintojo pasakyti žodžiai būtų priimti kaip nukentėjusįjį diskredituojančios žinios ar sukėlę bent menkiausių abejonių nukentėjusiojo reputacija.

14. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą ir faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog V. V. veikoje nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog išteisintasis neatliko jokių baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veiksmų. Todėl nėra teisinio pagrindo prokurorės apeliacinio skundo argumentais naikinti išteisinamojo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.