- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- e2YT-21985-235/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- K. U.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, D. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos K. U. pareiškimą dėl antstolio Irmanto Gaidelio, suinteresuoti asmenys byloje AB SEB bankas ir D. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr.S1-24040 vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/05144, bei įpareigoti antstolį paskirti papildomą ekspertizę 0,0650 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris 4154-0103-0043 ir gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Nurodė, kad su antstolio patvarkymu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad jos prieštaravimai buvo motyvuoti ir pakankami susidaryti nuomonę, kad ekspertizės aktu šiuo metu negalima teisėtai remtis. Iš antstolio atsisakymo pareiškėja nurodė, kad jai yra akivaizdu, kad antstolio sprendimas vykdyti išieškojimą iš jos Turto, nepriklausomai nuo tikrosios jo vertės, yra pagrįsti išimtinai išieškotojo ir paties antstolio asmeniniais interesais kuo greičiau parduoti jos Turtą, gauti atlyginimą už savo paslaugas. Pareiškėja nurodė, kad ekspertizės akte Turto rinkos vertė 2016 m. vasario 1 d. nustatyta lyginamuoju metodu. Teigė, kad ekspertizės akto 28 puslapyje pripažįstama, kad ekspertizei atlikti nebuvo pakankamai panašių sandorių, todėl ekspertas analizavo sandorius iš kitų verčių zonų. Ekspertizės akto 30 psl. esančioje lyginamųjų sandorių lentelėje teigė, nurodyta, kad ekspertizė grindžiama palyginus 3 sandorius sudarytus laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. Pareiškėja nurodė, kad vienas iš šių palyginamųjų sandorių buvo sudarytas 2013 m. gegužės mėn. dėl 117,85 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo Piktakonyse, Vilniaus r. Šis turtas buvo parduotas už 98 471 Eur kainą. Antrasis palygininamasis sandoris sudarytas 2014 m. birželio mėn., trečiasis – 2015 m. gegužės mėn. Pareiškėja nurodė, kad ekspertizės aktas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 04 27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau - Metodika), kurios 58.1. punkte nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių« analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Teigė, kad Metodikos 63 punkte taip pat sakoma, kad kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama. Šiais atvejais turto vertinimas atliekamas taikant kitą turto vertinimo metodą. Pareiškėjos nuomone, ši Metodikoje nustatyta turto vertinimo remiantis lyginamuoju metodu taisyklė reiškia, kad šiuo metodu atliktas turto vertinimas gali būti laikomas pagrįstu tik laikotarpiu, kai laiko tarpas tarp anksčiausio lyginamojo sandorio ir jo pagrindu atlikto turto vertinimo panaudojimo momento neviršija trisdešimt šešių mėnesių termino. Kitoks aiškinimas prieštarautų Metodikoje nustatytai lyginamojo metodo taikymui privalomai trisdešimt šešių mėnesių taisyklei, kuri kaip ir lyginamasis metodas tokiu atveju prarastų loginę prasmę. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad anksčiausias sandoris, pagal kurį buvo parengtas Ekspertizės aktas buvo sudarytas 2013 m. gegužės mėn., pripažintina, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio šio sandorio naudojimas sprendžiant dėl kito turto rinkos palyginamuoju metodu yra nepagrįstas, nes prieštarauja Metodikos 58.1. ir 63 punktams. Nurodė, kad ekspertizės aktas grindžiamas 3 palyginamaisiais sandoriais, vienas iš kurių negali būti naudojamas nuo 2016 m. birželio mėnesio, pareiškėjos nuomone, pripažintina, kad Ekspertizės akto pagrindu antstolio 2017 m. kovo 8 d. nurodyta Turto rinkos vertė -116 000 Eur, nustatyta remiantis 2 palyginamaisiais sandoriais, todėl vadovaujantis Metodikos 58.1. ir 63 punktais Turto rinkos vertė yra nepagrįsta ir neteisinga. Pareiškėja skunde išdėste, kad skundžiamame patvarkyme antstolis taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į mano prieštaravimų argumentą, kad netgi, jei 2013 m. gegužės mėn. sandorio naudojimas nepažeistų Metodikos, šiuo sandoriu perleisto turto negalima naudoti pareiškėjos Turto vertinimui, kadangi abu turto objektai nėra panašūs. Nurodė, kad 2013 m. gegužės mėn. sandoriu buvo perleistas 117,85 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas Piktakonyse, Vilniaus r., o pareiškėjos namo plotas yra 153,8 kv.m., t.y. 36 kv. m. didesnis nei lyginamojo objekto plotas. Be to, prie pareiškėjos namo įrengta medinė terasa, kuri dar labiau padidiną bendrą namo naudingąjį plotą. Pareiškėja mano, kad viešai skelbiama informacija apie Lietuvos ekonomikos ir nekilnojamojo turto rinkos ir būsto kainų augimą 2016 metais ir tolimesnio augimo prognozės, įrodo, kad lyginant su 2015 m. 3 ketvirčiu, kuriuo remiamasi eksperto išvadoje, situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra iš esmės pasikeitusi. Tokie reikšmingi per 1,5 metų įvykę rinkos pokyčiai negalėjo neturėti įtakos mano Turto vertės augimui. Todėl mano, kad ši viešai žinoma informacija turėjo pakankamą pagrindą sudaryti Antstoliui nuomonę, kad Turto vertė šiuo metu yra kitokia. Šios nuomonės iliustravimui antstoliui pateikė atsitiktinai į pareiškėjos Turtą panašaus kito turto pardavimo skelbimus, iš kurių be specialių turto vertinimo žinių galima daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjosTurto vertė galėtų siekti 150 000 Eur ir daugiau.Pareiškėja taip pat nurodė, kad gavusi patvarkymą kreipėsi į pareiškėjos antstoliui pasiūlytą ekspertą, sutikusį atlikti papildomą Turto ekspertizę - D. G., kuris pareiškėjai atsakė, kad antstolio nustatytas terminas yra per trumpas, tokiu terminu yra nerealu atlikti išsamią ekspertizę, siekiant, kad jos metu būtų nustatyta tikroji Turto vertė. Atkreipė dėmesį, kad ir paties antstolio paskirta ekspertizė buvo atliekama 2 mėnesius, kaip matyti iš Ekspertizės akto, ekspertizė buvo paskirta 2015 m. lapkričio 30 d. patvarkymu, o Ekspertizės aktas surašytas 2016 m. vasario 1 d.
Antstolis 2017 m. balandžio 11 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo ir nurodė, kad ekspertizės aktą parengė ne turto vertinimo paslaugas teikiančios vertinimo įmonės vertintojas, o teismo ekspertas. Teigė, kad įkeisto turto vertė teismo eksperto V. S. buvo nustatyta 2016 m. sausio 11 d. Nustatant turto vertę teismo ekspertas pasirinko lyginamųjų objektų sandorius, kurie buvo sudaryti ne mažiau kaip prieš 36 mėn., taigi skolininkės teiginiai apie Metodikos 58.1 ir 63 punkto pažeidimą yra nepagrįsti. Nurodė, kad ekspertizė akte aiškiai nurodyta, kad turto vertės nustatymui buvo atrinkti įvykę trys labiausiai tinkami individualių gyvenamųjų namų su žemės sklypais lyginamieji objektai, t y. objektai, kurie yra analogiškos paskirties, panašaus ploto, panašioje vietoje su išvystyta infrastruktūra ir privažiavimo keliais. Ekspertizės akte aptarta lyginamųjų objektų kainų korekcija, aiškiai įvardijant aplinkybes, kurios pagrindžia pataisų būtinumą. Anstolis paaiškino,kad nustatydamas įkeisto turto rinkos vertę, teismo ekspertas atsižvelgė tiek į vertinamo ir lyginamų pastatų ir žemės sklypų plotų skirtumus, išvesdamas ploto skirtumų pataisos koeficientus, tiek į vertinamo ir lyginamų pastatų konstrukcijų skirtumus, išvesdamas pastato konstrukcijos pataisos koeficientą, tiek ir į kitus vertinamo turto vertei svarbius veiksnius, t. y. vietą, infrastruktūrą, pastatų amžių, komunikacijas (ekspertizės akto Nr. VS-2016/02-1 29 lapas). Įvertinęs visas turto vertės nustatymui svarbias aplinkybes, teismo ekspertas nustatė, kad visi lyginamieji objektai yra sąlyginai panašūs (kiek įmanoma atsižvelgiant į vertinamo turto ypatybes) ir jų aritmetinis vidurkis pakankamai objektyviai atspindi vertinamo objekto vertę rinkoje (ekspertizės akto Nr. VS-2016/02-1 30 lapas). Anstolio manymu, skolininkės teiginiai, kad palyginimui naudotas objektas nėra panašus (mažesnio ploto ir kitoje vietoje) yra nepagrįsti, kadangi tiek plotų skirtumo, tiek vietovės faktoriai teismo eksperto įvertinti, išvesti pataisų koeficientai, padarytos kainų korekcijos. Nurodė, kad teismo eksperto parengtas ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, detaliai aptarta įkeisto turto būklė, atsižvelgta į realiai įvykusių sandorių kainas, išnagrinėtos ir įvertintos visos įkeisto turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės. Jokių objektyvių įrodymų, kad ekspertizė būtų ydinga, iš tiesų prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, skolininkė nepateikia. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė, nesutikdamas su vykdymo procese nustatyta įkeisto turto rinkos verte negali vien tik neigti nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Šiuo atveju skolininkė, ginčydama vykdymo procese nustatytą įkeisto turto rinkos vertę, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, o tik abstrakčias prielaidas, pasamprotavimus.Antolis patvarkyme nurodė, kad skolininkės skunde dėstomi bendro pobūdžio teiginiai apie nekilnojamojo turto rinkos auginimą niekaip nepagrindžia to, kad vykdymo procese įkeisto turto rinkos vertė teismo eksperto buvo nustatyta netinkamai. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto rinkoje laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. neįvyko tokių esminių pokyčių, galinčių ženkliai įtakoti įkeisto turto rinkos vertę, o skolininkė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių skolininkės teiginius - paskaičiavimų, susijusių su konkrečiu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, nepateikia jbkių įrodymų apie atliktus turto pagerinimus po 2016 m. vasario mėn., nepateikia po 2016 m. vasario mėn. atliktos įkeisto turto vertinimo ataskaitos, o dėsto tik deklaratyvius teiginius ir pasamprotavimus. Pažymėjo, kad antstoliui jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės nekyla. Tai pažymėta ir 2017-03-27 d. patvarkyme Nr. S1-24040, kuriuo buvo išnagrinėti skolininkės prieštaravimai dėl vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto rinkoje laikotarpiu nuo ekspertizės atlikimo jokių esminių pokyčių, galinčių ženkliai įtakoti įkeisto turto rinkos vertę, neįvyko, o skolininkė jokių objektyvių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės, nepateikia. Antstolis taip pat nurodė, kad skolininkei taip pat buvo pasiūlyta pateikti antstoliui areštuoto turto vertinimo ataskaitą, kuri vykdymo procese būtų vertinama kaip įrodymas. Skolininkė šia teise nepasinaudojo, tačiau pateikė skundą su abstrakčiais teiginiais dėl turto vertės, tuo pačiu išdėstydama ir pasamprotavimus dėl antstolio pasiūlytos pateikti ataskaitos teisinės reikšmės, galimo rezultato, galimų išlaidų. Taigi turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius, skolininkė siekia įrodinėjimo pareigą perkelti kitiems asmenims arba galimai ir pati abejoja galimos ekspertizės rezultatais. Antstolis pažymėjo, kad skolininkė, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis kitų priemonių iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui. Skolininkė savalaikiai nesirūpino savo neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, nors žinojo, kad nemoka kreditavimo sutartimi prisiimtos prievolės, todėl turėjo numatyti ir to pasekmes. Be kita ko, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo sustabdyti skolininkės iniciatyva, taigi skolininkė turėjo daugiau nei pakankamai laiko tiek sutarti su išieškotoju, tiek pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 str. įtvirtinta teise suyasti ir pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą nei nustatyta eksperto, tiek pateikti didesnę kainą pagrindžiančius įrodymus. Antstolis prašė teismo netenkint pareiškėjos pareiškimo.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0008/15/05144 medžiagos nustatyta, kad vykdymo procese 2015 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas patvarkymas, kuriuo ekspertizė įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti buvo pavesta atlikti teismo ekspertui V. S. (v. b. l. 70). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 8559-129/2016 skolininkės K. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/05144 iš įkeisto turto (v. b. l. 86-88 ).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8559-592/2016 K. U. ieškinį atmetė, o taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191- 656/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą (v.b. l. 98- 103). Nustatyta, kad 2017 m. kovo 8 d. priimtas patvarkymas Nr. Sl-22728, kuriuo vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje atnaujinti, o šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas (v. b. l. 113). 2017 m. kovo 27 d. antstolių kontoroje buvo gauti skolininkės prieštaravimai dėl turto vertės vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/05144 (v. b. l. 163-166). Nustatyta, kad 2017 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. Sl-24040 skolininkės pateikti prieštaravimai išnagrinėti, atsisakyta skirti papildomą ekspertizę. Patvarkyme skolininkei taip pat išaiškinta, kad prieštaravimai dėl ekspertizės išvadų turi būti motyvuoti bei pasiūlyta iki 2017 m. balandžio 7 d. (įskaitytinai) pateikti teismo eksperto parengtą ekspertizės aktą dėl kitokios areštuoto turto rinkos vertės (v. b. l. 167). 2017 m. balandžio 5 d. antstolių kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. kovo 27 d. patvarkymo Nr. Sl-24040.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkės turto ekspertizę atliko ekspertas V. S., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Nustatyta, kad turto vertės nustatymui buvo atrinkti įvykę trys labiausiai tinkami individualių gyvenamųjų namų su žemės sklypais lyginamieji objektai, t y. objektai, kurie yra analogiškos paskirties, panašaus ploto, panašioje vietoje su išvystyta infrastruktūra ir privažiavimo keliais. Ekspertizės akte aptarta lyginamųjų objektų kainų korekcija, įvardijant aplinkybes, kurios pagrindžia pataisų būtinumą. Nustatydamas įkeisto turto rinkos vertę, teismo ekspertas atsižvelgė tiek į vertinamo ir lyginamų pastatų ir žemės sklypų plotų skirtumus, išvesdamas ploto skirtumų pataisos koeficientus, tiek į vertinamo ir lyginamų pastatų konstrukcijų skirtumus, išvesdamas pastato konstrukcijos pataisos koeficientą, tiek ir į kitus vertinamo turto vertei svarbius veiksnius, t. y. vietą, infrastruktūrą, pastatų amžių, komunikacijas (ekspertizės akto Nr. VS-2016/02-1 29 l). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (Civilinio proceso kodekso 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Teismas konstatuoja, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė būtų mažesnė už toje vietovėje esančias nekilnojamojo turto rinkos kainas. Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje. Teismas konstatuoja, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis ėmėsi visų priemonių bendradarbiauti tiek su išieškotoju, tiek ir su skolininke bei atitinkamai reagavo į teikiamus prašymus, pastabas ir pasiūlymus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pati skolininkė būtų ėmusis konkrečių veiksmų, siekiant realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad pati skolininkė būtų ėmusis konkrečių veiksmų, siekiant realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju ar pateikti antstoliui turto vertinimo atsakaitą, kuri vykdymi procese būtų vertinama kaip įrodymas. Pareiškėja turėjo visas galimybes pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 598 str. numatyta teise pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
Remiantis aptartais argumentais, nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus dėl skolininkės gyvenamojo namo ir žemės sklypo kainų nustatymo neteisėtais ir panaikinti 2017 m. kovo 27 d. antstolės patvarkymą, todėl nenustačius antstolio veiksmuose įstatymų pažeidimų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos K. U. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.