Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria A. L. skundas netenkintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013 m. kovo 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2013-03-07 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. L. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) litų baudą už tai, kad jis adresu (duomenys neskelbtini), įkūręs „(duomenys neskelbtini)“ ir patalpas, kurių paskirtis – gyvenamoji, naudoja ne pagal paskirtį - jose moko groto gitara. A. L. pateikė teismui skundą, prašydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-03-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, tačiau teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutarimu skundo netenkino ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-03-07 nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu, A. L. su tokiu administracinio teisės pažeidimo nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nesutinka, mano, kad jam inkriminuojama priešinga teisei veika neįrodyta, todėl nutarimas ir teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, motyvuojant tuo, jog teismo nurodyti įrodymai – išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, R. Č. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir kiti nepatvirtina, kad jis adresu (duomenys neskelbtini), vykdė gitaros mokymo paslaugas, t.y. naudojo patalpas ne pagal paskirtį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

A. L. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2013-03-07 nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 1 d. Nesutikdamas su tokiu Institucijos sprendimu, A. L. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi A. L. skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodant, kad nebuvo tinkamai ištirti byloje pateikti įrodymai, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo, nepagrįstai rėmėsi išskirtinai liudytojo R. Č. parodymais, tarp kurio ir A. L. buvo įvykęs konfliktas.

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 158 str. 1 d., įtvirtinta, kad gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklių pažeidimas, neūkiškas jų prižiūrėjimas, naudojimas ne pagal paskirtį, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, jų įrengimų ir tvarkymo objektų gadinimas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų.

Iš byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 22-23) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), A. L. įkūrė „(duomenys neskelbtini)“, šių patalpų paskirtis – gyvenamoji, bei šiose patalpose moko kitus asmenis groti gitara, taigi tokiais savo veiksmais naudojo gyvenamąsias patalpas ne pagal paskirtį.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str., įtvirtinta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. Č. (b. l. 42-43), parodė, kad po jo miegamuoju kambariu įkurta gitaros studija maždaug prieš metus laiko. A. L. plačiai reklamavo, nors nebuvo teisiškai jos įkūręs. Pamokos trukdavo iki išnaktų. Liudytojas papildomai paaiškino, kad mato, kaip atvažiuoja mokiniai su elektrinėm ir akustinėm gitarom, matė reklamą, kad minėtame bute yra mokykla.

Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistas R. S., kuris paaiškino (b. l. 81-84), kad buvo gautas vieno asmens skundas, jog (duomenys neskelbtini), bute triukšmauja kaimynas, groja muzikos instrumentais, galimai įsirengęs muzikos studiją, kviečia asmenis muzikuoti. Nuvykus tuo adresu su kolega, duris atidarė A. L.. Namuose buvo jis, jo žmona ir dar vienas asmuo, kuris grojo gitara. Tai buvo vaikas, kuris buvo mokomas. A. L. paaiškino, kad moko vaikus groti gitara. Jo žmona R. L. nurodė, kad tai jų nuosavybė ir gali daryti ką nori. A. L. paaiškinta, kad negalima to daryti, nepakeitus patalpos paskirties, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo R. Č. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dėl tarp jo ir A. L. buvusio konflikto, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu sutikti negali. Pats R. Č. neneigė dėl tarp jo ir jo kaimyno – apelianto, buvusio konflikto, tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas ir įvyko dėl pastovaus triukšmo, sklindančio iš apelianto namų, kur nuolat grojama gitara. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikoma pagrindu spręsti apie asmens suinteresuotumą bylos baigtimi. Pabrėžtina ir tai, kad šio liudytojo parodymai sutampa su byloje nustatytomis faktinėmis bei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, liudytojo R. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Be to, R. Č. parodymus, kad A. L. bute mokiniai yra mokomi groti gitara, patvirtina ir byloje esanti gitaros pamokų pradedantiesiems ir pažengusiems reklama (b. l. 28), kurioje nurodomi du adresai, kuriais vyksta tokie užsiėmimai: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad antrasis reklamoje nurodytas adresas skirtas tik korespondencijai gauti, tačiau iš šios reklamos turinio matyti, kad tokio prierašo prie minėto adreso nėra, todėl spręstina, kad šiuo adresu taip pat vyksta grojimo gitara mokymai.

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje pateiktų akcijų kuponų iš internetinių svetainių www.kartu.lt, www.pramogaukit.lt bei www.grupinis.lt (b. l. 46, 47, 48, 49-50) matyti, jog juose siūloma, asmenims, norintiems išmokti groti gitara arba pagerinti savo grojimo įgūdžius, įsigyti kuponus šioms paslaugoms įsigyti. Kuponuose nurodoma ir užsiėmimų vieta – (duomenys neskelbtini), kito adreso, kur, apelianto teigimu, vyksta užsiėmimai, šiuose kuponuose nėra.

Atsakydamas į apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo teisėjai A. T. pareikšto nušalinimo, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nušalinimo klausimą išsprendė 2013 m. gegužės 15 d. nutarimu, kuriuo nušalinimas teismui buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisėjai pareikšto nušalinimo argumentus, konstatuoja, kad įstatyme numatytų pagrindų, dėl ko teisėja negalėtų nagrinėti apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos, nebuvo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų patikimumą bei objektyvumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.