- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 1-13-729/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00417-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- E. D., K. S., R. R., A. R., M. R.
- Civilinis atsakovas
- P. V.
- Kaltinamasis
- J.G.
- Kategorijos
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J.G., gim. 1940-06-25, Kauno r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281str. 5d., ir
R. L. gim. 1963-04-17, Utenos r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis P. V. ūkyje vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281str. 5d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t.y. :
2013-06-10 apie 11.30 val., Žemaičių g., ties namu Nr. 12 A, Drevernos k., Priekulės sen., Klaipėdos r., R. L., vairuodamas traktorių-krautuvą „JOHN DEERE 3420“ valstybinis numerio ženklas 5244LI su savos gamybos priekaba-platforma valstybinis numerio ženklas LK8241 ir veždamas ant žmonėms nepritaikytos vežti priekabos-platformos A. R., elgdamasis neatsargiai, pagrindiniame kelyje, prieš kelio vingį nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė kelio ženklinimo-siauros ištisinės horizontaliosios linijos (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančios priešingų krypčių eismo juostas ir draudžiančios važiuoti priešpriešinio eismo juosta, reikalavimo- dalinai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, sudarė kliūtį ir atsitrenkė į iš posūkio, taip pat dalinai priešpriešinio eismo juosta išvažiavusį automobilį „TOYOTA CARINA“, valstybinis numerio ženklas KLZ 621, vairuojamą J. G.. Automobiliui „TOYOTA CARINA“ atsitrenkus į traktorių- krautuvą, R. L. staigiai stabdė vairuojamą traktorių- krautuvą, ko pasėkoje ant priekabos-platformos sėdėjęs darbininkas A. R. atsitrenkė į traktoriaus-krautuvo su priekaba konstrukcines dalis, bei nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.
Šiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 122 p. (esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos); 125 p. (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), 201.5 p. (draudžiama vežti keleivius krovininio automobilio kėbule, krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
J. G. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t.y. :
2013-06-10 apie 11.30 val., Žemaičių g., ties namu Nr. 12 A, Drevernos k., Priekulės sen., Klaipėdos r., J. G., vairuodamas automobilį „TOYOTA CARINA“ valstybinis numerio ženklas KLZ 621, elgdamasis neatsargiai, pagrindinio kelio vingyje, važiuodamas į dešinę, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė kelio ženklinimo-siauros ištisinės horizontaliosios linijos (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančios priešingų krypčių eismo juostas ir draudžiančios važiuoti priešpriešinio eismo juosta, reikalavimo- dalinai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur sudarė kliūtį ir atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį R. L. vairuojamą traktorių-krautuvą „JOHN DEERE 3420“ valstybinis numerio ženklas 5244LI su savos gamybos priekaba-platforma valstybinis numerio ženklas LK8241. Automobiliui „TOYOTA CARINA“ atsitrenkus į traktorių- krautuvą, R. L. staigiai stabdė vairuojamą traktorių- krautuvą, ko pasėkoje ant priekabos-platformos sėdėjęs darbininkas A. R. atsitrenkė į traktoriaus-krautuvo su priekaba konstrukcines dalis, bei nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.
Šiais savo veiksmais J. G. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 28 p. (transporto priemonės vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesuketų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui); 122 p. (esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos); 125 p. (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), reikalavimus, nurodant, kad tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną, dirbdamas ūkininko P. V. nurodytą darbą, kartu su žuvusiuoju A. R. pasikrovė į jam pavestą vairuoti traktorių 4-5 t smėlio maišų ir turėjo juos nuvežti į kitą vietą. A. R. turėjo sulaukti O. V., kuris žadėjo jį pervežti, ir R. L. tvirtina nežinojęs, kad jis užlipo ant traktoriaus platformos ir važiavo kartu šioje neleistinoje vietoje. Tvirtina iš traktoriaus kabinos A. R. nematęs, jam lipti ir ten sėstis leidimo nedavęs, važiavęs apie 12 km/h greičiu. Automobilis „Honda“ atvažiavo daug greičiau, dideliu smūgiu atsitrenkė į traktoriaus kaušą, R. L. pradėjo sukti traktorių į dešinę, t.y., į šalikelę ir stabdyti, sustojo labai greitai, stabdymo kelias labai trumpas, nes taip sukonstruoti šio traktoriaus stabdžiai, o automobilis „Honda“ po susidūrimo net nesustojo, važiavo toliau su nuplėštu sparnu. Tada R. L., iššokęs iš traktoriaus kabinos, bėgo paskui tą automobilį, kad vairuotojas sustotų įforminti autoįvykio ir užpildyti deklaracijos, ir šis netrukus, pasukęs į šoninį keliuką, sustojo. Grįžęs prie traktoriaus, R. L. pamatė ant platformos gulintį sužalotą A. R., kurio iki tol neįtarė ten esant, ir netrukus suprato, kad jis yra žuvęs.
Kaltinamasis J. G. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad nepamena, kad būtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir nepajuto susidūrimo su traktoriumi, todėl iškart nesustojo, o tik pavažiavęs dar 10-15 metrų nuo susidūrimo vietos, nes bevažiuodamas pamatė, kad kairysis jo automobilio sparnas yra atplėštas, o traktoriaus vairuotojas, iššokęs iš kabinos, pradėjo šaukti „žmogų užmušei“. Priėjęs arčiau, jis matė sužalotą žmogų, gulintį ant traktoriaus priekabos platformos. Prasilenkimo metu J. G. to žmogaus nematė, nurodo važiavęs 25-30 km/h greičiu, galvoja, kad atsitrenkė ne į patį traktorių, o į atsikišusias jo konstrukcines dalis.
Nukentėjusioji E. D. parodė, kad A. R. yra jos tėvas. Su tėvu labai artimai palaikė ryšius ir pastoviai bendravo. Tėvas A. R. dirbo P. V. ūkyje darbininku apie penkiolika metų laiko, buvo pareigingas darbuotojas. Paskutinį kartą ji tėvą matė 2013-06-09, o 2013-06-10 apie 11.30 val., jai telefonu pranešė, kad jis žuvo eismo įvykio metu. Atvykusi į eismo įvykio vietą, pamatė tėvo lavoną ant traktoriaus priekabos. Kaip įvyko pats eismo įvykis ji nematė, tikslių jo aplinkybių nurodyti negali. 2013-06-12 tėvą palaidojo, laidojimo išlaidas pilnai padengė tėvo darbdavys ūkininkas P. V., todėl dėl laidojimo išlaidų niekam jokių pretenzijų neturi. A. R. turėjo motiną, kuriai po įvykio tyrimo buvo paskirta ir išmokėta 148 000 Lt išmoka dėl jo žūties darbe, ir penkis vaikus, kuriems padaryta didelė moralinė žala. Jai atlyginti ji prašo priteisti 20 000 Lt iš kaltininkų ir draudimo bendrovių subsidiariai, nurodo, kad labai mylėjo tėvą ir stipriai išgyveno, jo netekusi.
Panašiai parodė ir kiti nukentėjusieji - K. S., R. R., A. R. ir M. R., kurie tikslių tėvo žūties aplinkybių nežinojo, tačiau dėl to patyrė didelę moralinę traumą ir prašo priteisti jos atlyginimui po 20 000 Lt, bendrai – 100 000 Lt sumą iš kaltininkų ir draudimo bendrovių subsidiariai.
Liudytoja S. L. parodė, kad 2013 m. birželio mėnesį, apie pietus, ji stovėjo Žemaičių g., Drevernos k., nes ruošėsi pereiti gatvę į kitą pusę. Pamatė jai iš kairės pusės lėtai parvažiuojantį traktorių su priekaba. Minėtam traktoriui su priekaba privažiavus arčiau posūkio, iš už posūkio išvažiavo tamsios spalvos automobilis. Mano, kad minėtas tamsios spalvos automobilis važiavo greitai, nes labai staigiai išvažiavo iš posūkio ir dalinai - galimai puse automobilio, savo automobiliu išvažiavo į kitą eismo juostą, t.y. į tą eismo juostą, kuria važiavo minėtas traktorius. Lengvasis automobilis iš karto savo kaire priekine dalimi atsitrenkė į traktoriaus priekyje esantį kaušą. Tuo metu traktorininkas iš karto staigiai stabdė vairuojamą traktorių ir iššokęs iš jo nubėgo prie priekabos, kur apsikabinęs purtė ten buvusį žmogų pradėjo šaukti „užmušė žmogų“. Ji priėjusi prie minėtos priekabos pamatė ant jos sužalotą Rumbutį, kuriam iš burnos bėgo kraujas. Rumbutis sutrūkčiojo ir mirė. Lengvojo automobilio vairuotojas, atsitrenkęs į traktorių iš karto nesustojo, o pavažiavo toliau, todėl traktoristas šaukė jam pavymui, kad sustotų.
Civilinio atsakovo atstovas P. V. patvirtino, kad yra ūkininkas, užsiima sėklinių bulvių auginimu. Jo ūkyje dirba apie 20 darbininkų. Apie 12 metų pas jį ūkyje darbininku dirbo A. R., o apie 15 metų vairuotoju - R. L.. Pagrindinis R. L. darbas yra transporto priemonės- vilkiko vairavimas, tačiau kai reikia, jis vairuoja ir traktorių. 2013-06-10 apie 08.00 val., visi darbuotojai susirinko bulvių sandėlyje, Drevernoje, kur jis paskirstė jiems darbus. Tą rytą R. L. su A. R. turėjo supilti smėlį į maišus, pakrauti juos į priekabą-platformą, pakrauti vandens siurblį,. Tada R. L. turėjo nuvažiuoti iki jo sūnaus Evaldo sodybos, esančios Drevernos g. 3, Drevernoje, o A. R. P. V. įspėjo, kad pakrovus į priekabą-platformą smėlį, jam paskambintų ir jis jį perveš. Baigę krautis, jie jam ir paskambino, tačiau nesulaukė, kol jis atvažiuos A. R. paimti, o apie 11.00 val. jam paskambinęs R. L. pasakė, kad pateko į avariją prie posūkio, kur nukentėjo A. R.. Atvažiavęs prie posūkio, P. V. pamatė, kad važiuojamojoje kelio dalyje, savo judėjimo krypties eismo juostoje, stovi jam priklausantis minėtas traktorius - krautuvas su priekaba-platforma, ant kurios pamatė gulintį A. R. su didele kraujuota žaizda galvoje. Tuo metu R. L. jį bandė gaivinti. Priešingoje eismo juostoje jis pamatė lengvąjį automobilį, kuris pavažiavo į priekį, įvažiavo į keliuką-į išvažiavimą iš namo kiemo ir sustojo. Šio lengvojo automobilio priekinė kairioji dalis-sparnas buvo nuplėštas ir deformuotas. Jam priklausantis traktorius-krautuvas su priekaba-platforma visiškai nebuvo apgadinti. Ties jo traktoriaus-krautuvo priekinėje dalyje esančiu kaušu, ant važiuojamosios kelio dalies mėtėsi lengvojo automobilio šukės. A. R. ir R. L. buvo supažindinti su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis ir jas puikiai žinojo, t.y., jie abu žinojo, kad draudžiama važiuoti ir vežti žmones priekaboje-platformoje, kuri nėra pritaikyta žmonėms vežti. Tai yra numatyta „Krovininio automobilio vairuotojo-ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 7“ ir „Neelektrotechninio personalo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 2“. Laidojant A. R., jis jo laidotuvių organizatorei- A. R. dukrai E. D. davė 6 000 Lt grynaisiais pinigais, A. R. laidojimo išlaidoms kompensuoti. Labai gailisi, kad įvyko toks eismo įvykis, kurio metu žuvo jo darbuotojas A. R.. Sutinka atlyginti padarytą žalą, kuri iš jo, kaip civilinio atsakovo, bus priteista.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Žemaičių g., ties namu Nr. 12A, Drevernos k., Klaipėdos r., kur ties posūkiu, pagrindiniame kelyje, susidūrė automobilis „TOYOTA CARINA“ valstybinis numerio ženklas KLZ 621 su traktoriumi-krautuvu „JOHN DEERE 3420“ valstybinis numerio ženklas 5244LI, kuris buvo su savos gamybos priekaba-platforma valstybinis numerio ženklas LK8241, ant kurios aptiktas gulintis A. R. lavonas. Eismo įvykio vietoje yra kelio ženklinimas-ištisinė, eismo juostas skirianti, linija. Eismo įvykio vietoje, traktoriaus-krautuvo „JOHN DEERE 3420“ su priekaba-platforma, judėjimo krypties eismo juostoje, ties traktoriaus-krautuvo priekinėje dalyje esančiu kaušu, yra automobilio „TOYOTA CARINA“ detalių ir šukių koncentracijos vieta. (1 t. b.l.8-17 )
2013-06-11 specialisto išvadoje Nr. M 401/13 (03) konstatuojama, kad A. R. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų galvos sužalojimų su atvirais daugybiniais kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžiais ir galvos smegenų apardymu bei sumušimu. Šie galvos sužalojimai buvo mirtini, nesuderinami su gyvybe. (1 t. b.l. 57-63)
2013-06-20 specialisto išvadoje Nr. T-A 5708/13 (01), konstatuota, kad A. R. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2013-06-11, 12.30 val.) (1 t.b.l.65 ).
Siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, priežastis, tiesiogiai lėmusias eismo įvykio kilimą, buvo paskirta užduotis specialistui atlikti eismo įvykio aplinkybių techninį tyrimą. 2014-02-05 specialisto išvadoje Nr. 11K-269 (13) konstatuota, kad :
1. Eismo įvykio metu automobilis „Toyota Carina“, valst. Nr. KLZ 621, kairiojo šono priekine dalimi, nuo priekinio kampo visu sparno ilgiu slystamai kontaktavo su traktoriaus - krautuvo „J. D. 3420“, valst. Nr. 5244LI, priekyje esančio kaušo kairiojo šono apatine dalimi. Kontakto metu tarp automobilio „Toyota Carina“ išilginės ašies ir traktoriaus - krautuvo „J. D. 3420“ išilginės ašies buvo apytiksliai 180° kampas. Prieš pat susidūrimą automobilis „Toyota Carina“ buvo dalinai įvažiavęs į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir judėjo įstrižai iš kairiosios kelio pusės į dešinę, tikėtina, vykdant nusukinėjimo į dešinę manevrą, o traktorius - krautuvas „J. D. 3420“ su priekaba, valst. Nr. LK8241, prieš pat eismo įvykį važiavo ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jo kairės pusės ratams riedant priešpriešines eismo juostas skiriančia kelio ženklinimo linija, prieš pat susidūrimą buvo nusukinėjamas dešiniau bei stabdomas. Pirminis susidūrimo kontaktas įvyko ties vieta, kurioje po eismo įvykio yra sustojusio traktoriaus - krautuvo priekinė dalis, tikėtina, kaušas.
2. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo ir tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu buvo tai, kad traktoriaus - krautuvo „J. D. 3420“ vairuotojas R. L. priekaboje, kuri nepritaikyta keleiviams vežti, vežė A. R., kuris, tikėtina, dėl automobilio „Toyota Carina“ vairuotojo J. G. važiavimo kelio vingyje sankryžoje dalinai išvažiavus į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir traktoriaus - krautuvo „J. D. 3420“ su priekaba vairuotojo R. L. važiavimo artėjant prie kelio vingio ir sankryžos ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (kairės pusės ratams riedant priešpriešines eismo juostas skiriančia kelio ženklinimo linija), techniniu požiūriu šiems eismo dalyvių veiksmams esant tiesioginiame priežastiniame ryšyje su transporto priemonių susidūrimu, kilus eismo saugumo grėsmei stabdant traktorių - krautuvą su priekaba buvo bloškiamas inercijos jėgos, atsitrenkė į priekaboje vežtą siurblį ar platformos priekyje esantį stačiakampį rėmą su skersiniu ir susižalojo (1 t. b.l. 36-42).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. P. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad davė ją pagal tuos duomenis, kurie jam buvo pateikti su baudžiamosios bylos medžiaga. Akcentavo, kad abiejų transporto priemonių vairuotojai nevažiavo kuo arčiau dešiniojo savo važiuojamosios dalies krašto, todėl jų susidūrimas įvyko kelio viduryje, abiem dalinai užvažiavus ant kelią skiriančios juostos ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Tai patvirtina nuolaužų išsibarstymo vieta, fotografijos, patvirtinančios, kad prieš susidūrimą traktoriaus vairuotojas suko dešinėn, skubėdamas grįžti į savo eismo juostą, lengvojo automobilio apgadinimai. O A. R. žūties priežastis techniniu požiūriu buvo staigus traktoriaus stabdymas.
Eksperimento metu nustatyta, kad jei žuvusysis A. R. prieš eismo įvykį sėdėjo ant priekabos-platformos, valstybinis numerio ženklas LK8241 kairėje pusėje, ant krašto, nuleidęs kojas, tai jį buvo galimybė pamatyti per minėto traktoriaus išorinį kairės pusės galinio vaido veidrodėlį. Jei žuvusysis A. R. prieš eismo įvykį sėdėjo ant priekabos-platformos valstybinis numerio ženklas LK8241 kairėje pusėje, ant pakrautų maišų, tai jo nebuvo galimybės pamatyti per minėto traktoriaus išorinį kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį (1 t. b.l. 45-55).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 5d., nes nustatyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 28,122,125 ir 201.5 punktų reikalavimus ir šie jo padaryti pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – eismo įvykiu, kurio metu žuvo žmogus.
Kaltinamasis R. L. tvirtina nežinojęs, kad A. R. važiuoja traktoriaus priekaboje, bei važiavęs kiek galėdamas arčiau dešiniojo krašto, atsižvelgiant į traktoriaus ir kelio plotį, tačiau ši jo pozicija yra paneigta byloje surinktų įrodymų. Liudytoja Linkevičienė ir kaltinamasis J. G. parodė, kad po transporto priemonių susidūrimo iš traktoriaus kabinos išlipęs R. L. pirmiausia puolė prie priekaboje sukniubusio A. R. ir šaukė J. G., kad šis turi sustoti, nes užmušė žmogų. Jei kaltinamasis nebūtų žinojęs, kad A. R. važiavo ant platformos, jis nebūtų iškart po susidūrimo jo pastebėjęs ir arba išvis nesustojęs, arba aptarinėjęs su J. G. tik eismo įvykio deklaracijos pildymo klausimą. Šiuo atveju jo paties veiksmai iškart po susidūrimo rodo, kad jis žinojo neleistinu būdu vežąs žmogų, suprato, kaip tai yra pavojinga, ir būtent šio žmogaus būkle labiausiai susirūpino, bandydamas dar jį atgaivinti. Be to, jis kaip transporto priemonės vairuotojas, žinantis apie jos specifiką, aštrų stabdymą ir kt., prieš važiuodamas privalėjo įsitikinti, kad neveža keleivių, tačiau to nepadarė; jei ir nepakvietė pats, tai neuždraudė A. R. atsisėsti ant platformos, įsikibus ar atsišliejus į paaukštintą metalinę jos konstrukciją, kurios smūgis staigaus stabdymo metu ir buvo šio asmens mirties priežastis. Būtent šis kelių eismo taisyklių pažeidimas (asmens vežimas neleistinoje vietoje) yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su autoįvykio pasekmėmis ir dėl jo R. L. veiksmai vertinami kaip nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis numatė galimus pavojingus savo daromo pažeidimo padarinius, tik lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Taip pat lengvabūdiškai jis tikėjosi išvengti ir susidūrimo su kitomis transporto priemonėmis, važiuodamas ne kiek galima arčiau dešiniojo kelio krašto, o dalinai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nors pagal kelio plotį jo vairuojamam traktoriui būtų pakakę ir savos kelio pusės. Tačiau, analogiškai lengvabūdiškai elgiantis priešpriešiais atvažiuojančio automobilio vairuotojui, šio susidūrimo išvengti nepavyko, o siekiant jo išvengti ar susilpninti pasitelktas stabdymas sąlygojo A. R. žūtį. Visa ši pažeidimų visuma ir sudaro pagrindą pripažinti R. L. kaltu dėl autoįvykio, kurio pasekmė – žmogaus žūtis.
Byloje nustatyta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė ne tik kaltinamasis R. L., bet ir J. G., neįvykdęs jų 28 p. (transporto priemonės vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesuketų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui); 122 p. (esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos); 125 p. (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) reikalavimų. Tai yra įrodyta objektyviais byloje surinktais įrodymais (įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais, fotografijomis, transporto priemonės apžiūros protokolu), o taip pat ir byloje apklaustų asmenų parodymais, tačiau byloje liko nenustatytas priežastinis ryšys tarp šių pažeidimų padarymo ir pasekmių – A. R. žūties ir per tai – kaltinamojo J. G. kaltė dėl šių pasekmių kilimo.
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo), tačiau bet kuriuo atveju būtina įrodyti, kad asmuo galėjo ir privalėjo numatyti galimus jo veiksmų padarinius. Jei jis būtų juos numatęs ir tikėjęsis išvengti, veika laikoma padaryta esant nusikalstamam pasitikėjimui, jei nenumatęs, bet galėjęs ir privalėjęs numatyti – nusikalstamam nerūpestingumui. Jei vairuotojas neturi ar negali numatyti galimų jo veikos padarinių ir jų išvengti, laikoma, kad jis veikė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-809/2001 yra pasisakęs, kad „galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą, kaip jo veikos pasekmę. Jei asmuo, darydamas veiką nenumato, taip pat neturi ir negali numatyti kito žmogaus mirties fakto, tai tokia veika negali būti kvalifikuojama kaip nužudymas dėl neatsargumo. Šiuo atveju asmens veika vertinama kaip įvykis (kazusas)“.
Šioje byloje nenustatyta, kad J. G. įvykio metu susidariusioje situacijoje būtų matęs traktoriaus priekaboje sėdintį A. R. ar apskritai galėjęs ir turėjęs numatyti, kad dėl jo vairuojamo automobilio susidūrimo su traktoriumi ( tiksliau, jo priekinės dalies – kaušo – kampu) gali žūti žmogus. Kelių eismo taisyklės neleidžia nei traktoriaus vairuotojui vežti žmonių traktoriaus priekaboje, nei žmonėms važiuoti šioje nesaugioje vietoje, o tuo pačiu – ir pareigos kitiems eismo dalyviams to numatyti ir išvengti pasekmių, kurios šiuo atveju nebūtų kilusios vien dėl J. G. neatsargių veiksmų. Kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, A. R. žūtį sąlygojo jo buvimas nepritaikytoje žmonėms vežti traktoriaus vietoje ir staigus šios transporto priemonės stabdymas, o ne traktoriaus ir lengvojo automobilio susidūrimas, kuris nei traktoriui, nei jo vairuotojui jokių pasekmių nesukėlė, jo pasekmė – tik lengvojo automobilio apgadinimas, nesudarantis BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Tai, kad R. L. stabdė traktorių būtent siekdamas išvengti susidūrimo su J. G. vairuojamu ir dalinai į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiu lengvuoju automobiliu, nesudaro pagrindo tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp tokio J. G. vairavimo ir A. R. žūties konstatuoti. Dėl šios priežasties teismas vertina J. G. veiksmus kaip kazusą ir priima jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. L., teismas turi atsižvelgti į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nusikaltimas, padarytas dėl neatsargumo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko R. L. bandymą suteikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir išvengti sunkių padarinių, o veikos padarymui įtakos turėjo taip pat ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Aptariant kaltinamojo asmenybę, būtina atsižvelgti į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, dirba, darbe charakterizuojamas labai gerai, iki šiol baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patrauktas, tačiau yra baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės paskirtį, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Civiliniai ieškovai E. D., K. S., R. R., A. R. ir M. R. šioje byloje yra pareiškę civilinį ieškinį, kuriame nurodo dėl tėvo A. R. mirties patyrę didelę neturtinę žalą, todėl prašo jos atlyginimui iš atsakovo ūkininko P. V. priteisti jiems 40 000 Lt, iš „Compensa TU S.A. V. Insurance group“ 8 632 Lt, iš J. G. – 30 000 Lt, iš R. L. – 30 000 Lt, neįskaitant į iš kaltinamųjų priteistinas sumas jų kaip vairuotojų civilinę atsakomybę apdraudusių kompanijų išmokėtų ar iš jų priteistinų sumų. Nors ieškovai yra aiškiai nurodę ir pagrindę jiems padarytą neturtinę žalą ieškinyje bei teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei civilinės atsakomybės taikymo šiomis aplinkybėmis pagrindus ir specifiką, jų reikalavimai tenkinami tik iš dalies.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiam autoįvykyje asmeniui padaryta didžiausia žala – jis žuvo, tačiau šioms skaudžioms pasekmėms didelės įtakos turėjo ir didelis paties A. R. neatsargumas, važiuojant keleiviams vežti nepritaikytos transporto priemonės atviroje priekaboje. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad visi nukentėjusieji jau yra pilnamečiai, su žuvusiu tėvu kartu nebegyvenę ir bendros šeimos nesudarę, darbingi ir neturėję pagrindo būti jo išlaikomais. Tai, kad dėl tėvo žūties jie visi patyrė didelį sukrėtimą, kuris pablogino jų gyvenimo kokybę ir bendravimo galimybes, yra savaime suprantama ir įrodyta jų pačių paaiškinimais. Duomenų, kad kuris nors iš ieškovų būtų patyręs sunkesnes pasekmes ( depresiją, kitokį sveikatos pablogėjimą ar kt.) byloje nepateikta. Įvertinus aptartų kriterijų visumą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiesiems šiuo nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, teismo pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. ir Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. vertinama 40 000 litų ( 11 584,80 Eurų). Esant bendram nukentėjusiųjų prašymui priteisti šią žalą jiems visiems bendrai (solidariai), teismas jos atskirai tarp jų ir nebedalija, tačiau iš šios sumos bus atimta iki nuosprendžio priėmimo jau atlyginta neturtinės žalos dalis, kadangi tokio mokėjimo tikslas ir buvo iš dalies ją padengti.
Paskirstant šią priteistiną neturtinei žalai atlyginti sumą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis. Kadangi kaltu dėl žalos padarymo pripažintas transporto priemonės valdytojas R. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d., jo civilinę atsakomybę įvykio metu apdraudusi UAB DK „PZU Lietuva“ turi atlyginti nukentėjusiesiems visą maksimalią įstatymo nustatytą 5 000,00 EUR sumą, kuri atitinka 17 264,00 Lt. Pusę šios sumos (2 500,00 EUR arba 8 632,00 Lt) ši bendrovė jau yra pervedusi nukentėjusiems, todėl šiuo nuosprendžiu iš jos priteisiama likusi žalos dalis - dar 2 500,00 EUR.
Nors nukentėjusieji, prašydami priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą, prašė neįskaityti į priteisiamą sumą iki šiol draudimo bendrovės sumokėtos sumos, o taip pat neatsižvelgti į draudimo bendrovės dengiamą sumą, nustatant iš kitų atsakovų priteistiną sumą, ši jų pozicija nėra pagrįsta nei įstatymais, nei teisine logika, todėl teismas į ją neatsižvelgia, draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ atlygintą ir šiuo nuosprendžiu priteisiamą iš jos sumą atimdamas iš bendros nustatytos neturtinės žalos sumos ( 11 584,80 – 5 000,00).
Likusi 6 584,80 EUR ( 22 736,00 Lt) suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. ir 6.264 str., nukentėjusiesiems priteisiama iš civilinio atsakovo – ūkininko P. V., kuris yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl didesnio pavojaus šaltinį vairavusio darbuotojo R. L. kaltės. Kadangi R. L. šią nusikalstamą veiką padarė ir žalą sukėlė darbo metu, naudodamas darbdavio išduotą transporto priemonę, iš jo nukentėjusiesiems neturtinė žala nepriteistina, o jos atlyginimo darbdaviui pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas klausimas yra ne šios bylos dalykas. Priteisti kokią nors žalos dalį iš išteisinamojo J. G. ar jo civilinę atsakomybę apdraudusios „Compensa TU S.A. V. Insurance group“ nebėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šis asmuo pripažįstamas nekaltu dėl šios žalos susidarymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 2d., 303 str. 5 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 5d. ir paskirti jam bausmę – trejus metus laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš dalies patenkinti E. D., K. S., R. R., A. R. ir M. R. civilinį ieškinį ir priteisti jiems solidariai:
iš ūkininko P. V. – 6 584,80 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.