- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2YT-10755-861/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04528-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- S. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ „Turto bankas“, Vilniaus miesto 4-asis notarės A. A. biuras, R. F., V. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Z. mirties 2000-05-04 pareiškėja priėmė palikimą – 1/3 dalį 3 kambarių 60,95 kv.m. bendro ploto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, jog 1961-09-23 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota tarp pareiškėjos ir J. Z. sudaryta santuoka, santuokoje gimė dukros R. Z. ir V. Z.. Paaiškino, jog 1992-074-02 pareiškėja, jos sutuoktinis J. Z. ir pareiškėjos dukra V. R. lygiomis dalimis privatizavo 3 kambarių, 60,95 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2000-05-04 pareiškėjos sutuoktinis J. Z. mirė. Nurodė, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau naudojosi butu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, esant būtinybei – atliko remontą. Pažymėjo, jog į notarus dėl buto dalies paveldėjimo pareiškėja nesikreipė dėl teisės aktų nežinojimo, tačiau po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo. Paaiškino, jog dukra V. R. 2010 metais išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, nuolat Lietuvoje negyvena, tačiau reguliariai atvyksta į Lietuvą paviešieti, todėl po sutuoktinio J. Z. mirties ir dukters V. R. išvykimo pareiškėja yra vientintelė iš bendraturčių, kuri naudojasi butu, jį prižiūri.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė A. A. atsiliepimu nurodė, jog pareiškėja po sutuoktinio J. Z. mirties terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių – teisinių žinių trūkumo. Pažymėjo, jog dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo gali spręsti tik teismas, todėl prašė civilinę bylą spręsti pagal byloje esančius įrodymus notarei nedalyvaujant bei priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodė, jog VĮ „Turto bankas“ vykdo valstybei perduotino turto, taip pat ir valstybės paveldėto, nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtinus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą. Pažymėjo, jog valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Nurodė, jog VĮ „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjo J. Z. palikimo perėjimą valstybei ir šiuo metu vykdo su tuo susijusius veiksmus. Pažymėjo, jog pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų pareiškime nurodyto 1/3 dalies buto faktiniam valdymui nustatyti nepakanka, nes tai paneigia su atsiliepimu teikiama Žirmūnų būsto 2015-07-14 rašo kopija. Nurodė, jog pareiškėja ieškinyje nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėja neįgyvendino paveldėjimo teisės į minėtą buto dalį, o nenustačius svarbių palikimo nepriėmimo priežasčių, suinteresuotas asmuo prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, jog teismui nustačius, kad pareiškėja S. Z. priėmė 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesių terminą, kaip palikimą, priklausantį jos vyrui nuosavybės teise, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 1961-09-23 pareiškėja S. Z. ir J. Z. sudarė santuoką (b.l. 5). 1962-05-23 pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gimė dukra R. Z. (po santuokos sudarymo – R. F.), o 1965-03-31 gimė dukra V. Z. (po santuokos sudarymo – V. R.) (b.l. 7-14). 1992-07-02 pirkimo-pardavimo sutartimi J. Z., V. R. ir S. Z. lygiomis dalimis po 1/3 įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). 2000-05-04 J. Z. mirė (b.l. 17). Iš AB „TEO LT“ pateikto rašto nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2001-05-01 iki 2014-12-24 buvo teikiama namų telefono paslauga adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Pareiškėja mokėjo buto išlaikymo mokesčius, remontavo butą (b.l. 19-20). Pareiškėja 2000-05-05 mirus sutuoktiniui, dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, tačiau, pareiškėjos teigimu, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Dėl juridinio fakto, jog S. Z. po sutuoktinio J. Z. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, nustatymo.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. 2001-07-01. Šiuo atveju palikimas atsirado 2000-05-04, todėl byloje taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja pareiškime nurodo, jog tiek iki sutuoktinio J. Z. mirties (2000-05-04), tiek po jos, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo buto išlaikymo mokesčius (b.l. 1-2, 20). Pažymėtina, jog suinteresuoti asmenys R. F., V. R. prieštaravimų dėl minėtų aplinkybių iki bylos nagrinėjimo iš esmės, nepateikė. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turo bankas“ atsiliepime nurodo, jog su atsiliepimu teikiama Žirmūnų būsto 2015-07-14 rašo kopija paneigia pareiškėjos nurodomą faktinio valdymo aplinkybę. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Žirmūnų būstas“ pateiktame rašte remiamasi viešųjų registrų duomenimis bei notaro pateikta informacija, jog paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Teismas sprendžia, jog šios aplinkybės nepaneigia fakto, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes pareiškėja dėl senyvo amžiaus bei teisinių žinių stokos nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, taigi ir palikimo perėjimo faktas viešuosiuose registruose nebuvo įregistruotas. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodo, jog byloje turėtų būti nustatomos svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą, o jų nenustačius – taikyti ieškinio senatį. Pažymėtina, jog 1964 m. CK numato, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, jog nuolat gyveno šiame bute, juo rūpinosi. Suinteresuoti asmenys įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties atsiradusio palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, nepateikė (CPK 178 str.), taigi, teismas sprendžia, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau valdydama minėtą butą, įstatyme nustatyto termino nepraleido ir priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl nėra teisinio pagrindo byloje taikyti ieškinio senatį.
Pagal 1964 m. CK 587 str. įpėdiniai paveldėję turtą, juo rūpinęsi kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėja S. Z. po sutuoktinio J. Z. mirties (mirė 2000-05-04) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., 1964 m. CK 587 str.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja neturi galimybės kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja S. Z. po sutuoktinio J. Z. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos S. Z. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirė 2000-05-04) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.