- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-19
- Bylos Nr.
- 2-4927-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai D. J., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: G. M., gautas prašymas bylą nagrinėti jai neatvykus ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti neatvykus šios įstaigos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: G. M. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. J. su pareiškimu 2010-05-14 kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po jos tėvo S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-12-03, priimti. Pareiškėja teigė, kad jos motina G. M. į jai priklausančią palikimo buvusio sutuoktinio palikimo dalį nepretenduoja. Atskirai nurodė, kad po velionio tėvo S. M. mirties turėjo daug rūpesčių, o be to tiksliai nežinojo, kad ir tėvas turi nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nes testamento jis nepaliko, todėl ji per įstatymo nustatytą termniną nesikreipė į notarų biurą ir paveldėjimo teisės byla nebuvo pradėta.
Pareiškėja D. J. nurodė teismui, kad tik po daugiau nei trijų mėnesių suprato, jog dėl tėvo S. M. vardu atsiradusio palikimo ji privalo kreiptis į vietos notarų biurą. Tačiau šį įstatymo nustatytą terminą ji jau buvo praleidusi, todėl kreiptis į vietos notarų biurą ji nebegalėjo. Papildomai pareiškėja D. J. paaiškino teismui, kad iki tėvo mirties reikalų susijusių su palikimo priėmimu ji neturėjo. Kadangi ji jau nebegali kreiptis į vietos notarą, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą, todėl prašė teismo jį atnaujinti. Be to prašė teismo pripažinti, kad terminą kreiptis į vietos notarų biurą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Prašė pareiškimą tenkinti, kadangi nori užbaigti su paveldėjimu susijusių dokumentų tvarkymą. Pareiškėja D. J. nurodė, kad kiti suinteresuoti asmenys nepretenduoja į jos tėvo palikimą ir jie palikimo nėra priėmę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja dukters prašymui atnaujinti terminą atsiradusiam palikimui priimti. Tuo pačiu nurodė, kad į vyro vardu atsiradusį palikimą, tai yra į jai priklausančią dalį ji nepretenduoja (CK 5. 13str.).
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VMI prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo nepareiškė, tačiau nurodė, jog nustačius, kad pareiškėja D. J. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, neprieštarauja, kad šis terminas būtų atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, palikėjui S. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai ir kilnojamasis daiktas bei piniginis indėlis (b.l. 12-18). Šie daiktai Nekilnojamojo turto registre ir VĮ Regitra įregistruoti S. M. vardu. Turto palikėjas S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionio S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (b.l. 11). Pareiškėja D. J. yra velionio S. M. dukra (b.l. 4), o kiti įpėdiniai į palikimą nepretenduoja (b.l. 21).
Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.
Velionio S. M. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus viešajame registre įregistruotos 2002-11-12 (b.l. 13-17). Taip pat jo vardu yra piniginis indėlis asmeninėje sąskaitoje, esančioje AB Swedbankas (b.l. 12) ir palikėjo vardu įregistruotas lengvasis automobilis (b.l.18). Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), tai yra būdamas teisėtu dalies jam priklausančio turto savininku, nes kitą šio turto dalis priklauso jo sutuoktinei. Tačiau įpėdinė ir pareiškėja D. J. apie velionio tėvo S. M. vardu įregistruotas nuosavybės teises sužinojo tik 2010 metų balandžio mėnesį, tai yra praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po velionio tėvo mirties. Šios aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinė D. J. apie paveldėjimo teisę į atsiradusią palikimo dalį sužinojo tik po tėvo S. M. mirties, tačiau dėl nepakankamo kiekio informacijos, ji nebuvo tuoj pat įstatymo nustatytu terminu realizuota ir laiku nesikreipta į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Dėl to šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja D. J. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo S. M. mirties, priimti.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėja D. J. būdama mirusio tėvo vaiku (CK 5.11 str. 1 d.1 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjo S. M. vardu atsiradusį palikimo dalį, kadangi kitas palikimo dalis priklauso jos motinai G. M., nes sutuoktinių buvo įsigyta santuokos metu (CK 3. 87 str., 3. 100 str.1 d.1 p., 3. 117 str. 1d.). Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėja D. J. įgijo paveldėjimo teisę į velioniui S. M. priklausančią turto dalį, apie kurią sužinojo po tėvo mirties, tai yra į žemės sklypus, lengvąjį automobilį ir piniginį indėlį. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinė D. J. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o savo veiksmais priimdama ir kitą velioniui priklausiusį kilnojamąjį turtą išreiškė valią jį priimti visą. O kaip jau minėta, priimto palikimo įpėdinis negali atsisakyti, todėl priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Kadangi palikėjas S. M. mirė, tai po jo mirties, šį jam priklausantį turtą turi teisę paveldėti jo dukra pareiškėja D. J..
Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis nuo tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjai D. J. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jos mirusio tėvo S. M. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai D. J. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270, 576- 578 str., str.
n utaria:
Atnaujinti pareiškėjai D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jos tėvo S. M. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.