Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-160-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
1S-160-185/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Nr. 1S-160-185/2014
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant:prokurorei Aurelijai Gališanskytei,įtariamajam M. B.,įtariamojo M. B. gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutarties, kuria trims mėnesiams (nuo 2014-01-07 iki 2014-04-07) buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas įtariamojo M. B. turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu.

Šiame ikiteisminiame tyrime 2013-01-07 pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d., 225 str. 2 d., įteiktas M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

M. B. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - (duomenys neskelbtini) generaliniu sekretoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, veikdamas organizuota grupe kartu su UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio (duomenys neskelbtini) generaline direktore D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meru V. S. ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero patarėju - 2011 m. (duomenys neskelbtini) vietinio organizacinio komiteto koordinatoriumi D. S., siekdamas neteisėtai, nusikalstamu būdu už (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšas rekonstruoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį viešbutį (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, organizavo nusikalstamą veiką, kurios metu bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai apgaule buvo užvaldytos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšos, ne mažesnės nei 250 MGL, o būtent:

pagal parengtą nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstymą vaidmenimis jis, piktnaudžiaudamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) generalinio sekretoriaus, tarnybine padėtimi, organizavo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) federacijos sudarymą ir pasirašymą, iš anksto žinodamas, kad ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, o išrašyti darbų atlikimo aktai ir sąskaitos, pagal kurias vyks apmokėjimas iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžeto, bus suklastotos, ir dėl to 2010-08-20 tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, 2011 m. (duomenys neskelbtini) organizacinio komiteto ((duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) federacijos ir (duomenys neskelbtini) federacijos filialo) ir VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuro buvo pasirašyta sutartis Nr. 22-6.38-805 dėl (duomenys neskelbtini) čempionato varžybų organizavimo ir (duomenys neskelbtini) populiarinimo bei plėtros Panevėžio mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo (sutarties kaina 2 375 000 Lt), pagal kurią visi sulygti darbai, remiantis išankstiniu susitarimu, nebuvo atlikti, o už žinomai neatliktas paslaugas išrašytus 2010-09-22 neatitinkančius aktus bei atitinkamai pagal juos 2010-10-04 ir 2010-12-10 sąskaitas faktūras bendrai 1 000 000 Lt sumai, pagal išankstinį susitarimą patvirtinus (duomenys neskelbtini) čempionato varžybų organizavimo ir (duomenys neskelbtini) populiarinimo ir plėtros (duomenys neskelbtini) mieste programos priežiūros komitetui, o (duomenys neskelbtini) federacijai šių suklastotų dokumentų ir jų patvirtinimo pagrindu iš savivaldybės gavus apmokėjimą ir pasiremiant neatitinkančia tikrovės 2010-08-10 jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus pervedus UAB (duomenys neskelbtini), apgaule buvo užvaldytos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšos, ir tokiu būdu kartu su bendrininkais organizuota grupe siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinės naudos, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelę turtinę – ne mažesnę nei 250 MGL žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, buvo diskredituotas (duomenys neskelbtini) federacijos vardas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principai, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d.

Be to, jis įtariamas tuo, kad 2011 m. liepos 15 d. Vilniaus mieste, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini) federacijos generaliniu sekretoriumi, vykdydamas savo įgaliojimus, savo naudai iš D. K. (UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės) priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, o būtent: už (duomenys neskelbtini) federacijos neteisėtą veiką, sudarant sąlygas pasisavinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, kurios vertė ne mažesnė nei 250 MGL, 2011 m. liepos 15 d. Vilniaus mieste iš D. K. priėmė didesnės negu 1 MGL vertės kyšį – televizorių „Sony“, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d.

Siekdama užtikrinti galimą ieškinio reikalavimo įvykdymą Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė A. Gališanskytė 2013-01-07 nutarimu laikinai – šešių mėnesių laikotarpiui (iki 2013-07-07) apribojo įtariamojo M. B. nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Minėtu nutarimu nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti nekilnojamuoju turtu.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-05, 2013-10-03 nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. B. nuosavybės teise priklausantį turtą buvo pratęstas atitinkamai iki 2013-10-07 ir 2014-01-04.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. B. nuosavybės teise priklausantį turtą pratęstas dar trims mėnesiams iki 2014-04-07, motyvuojant tuo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla yra sudėtinga ir didelės apimties.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo M. B. gynėjas advokatas G. Černiauskas prašo panaikinti 2014-01-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo ir priimti naują sprendimą - Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Aurelijos Gališanskytės prašymo dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo netenkinti.

Nurodo, kad M. B. laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas nepagrįstai ir motyvuojant tik abstraktaus pobūdžio argumentais - „atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas“, kad „byla yra sudėtinga ir didelės apimties“. Tačiau aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesugeba atlikti ikiteisminio tyrimo ar kad byla yra sudėtinga, neduoda pagrindo teismui nepagrįstai apriboti įtariamojo teises.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas pripažįstamas vienu iš griežčiausių žmogaus teisių suvaržymų. Laikinos nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas. Žmogaus teisių suvaržymas, toks kaip laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra galimas tik tais atvejais, kai jo netaikant, nebūtų galima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant, kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju vadovaujantis proporcingumo principu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamojo M. B. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą yra ribojama nuo 2013-01-07. Vykstant ikiteisminiam tyrimui įtariamojo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą apribojimo terminas būdavo vis pratęsiamas. Iš 2014-01-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstytų motyvų akivaizdu, kad teismas mechaniškai pratęsė M. B. laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nes jo terminas jau ėjo į pabaigą, t. y. turėjo baigtis 2014-01-07. Teismas nesiaiškino, ar tikrai yra reali grėsmė, kad nepratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo, Panevėžio miesto savivaldybei dėl neva M. B. padarytos žalos nebus įmanoma užtikrinti galimo ieškinio reikalavimo įvykdymo. Teismas nenurodė ir neanalizavo, ar yra kokios nors objektyviai egzistuojančios aplinkybės, kad procesinės prievartos priemonės nepratęsimo atveju bus neįmanoma pasiekti reikiamų proceso tikslų (pavyzdžiui, ar yra kokių nors duomenų, jog M. B. sieks jam priklausantį turtą realizuoti, ir todėl nebus galima užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymo). Todėl laikoma, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną M. B. nuosavybės teisės apribojimą buvo padarytas formaliai, nurodant tik įstatyminį pagrindą, bet neanalizuojant, ar termino pratęsimas yra būtinas. Tokiu būdu teismas nesilaikė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo, nes nevertino M. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo būtinumo baudžiamojo proceso tikslų pasiekimo prasme.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo M. B. patiria finansinius nuostolius, negalėdamas disponuoti jam priklausančiu turtu - M. B. negali disponuoti nuosavybės teise jam ir jo žmonai V. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Šiame bute jie negyvena, tačiau buto taip pat negali nei išnuomoti, nei kitaip juo disponuoti. M. B. privalo mokėti mokesčius už buto šildymą ir jo išlaikymą. Taigi, nepagrįstai pratęsiant laikiną M. B. nuosavybės teisės apribojimo terminą, yra didinami įtariamojo M. B. finansiniai nuostoliai, susiję su jo teisių į nuosavybę suvaržymu.

Nurodo, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra sprendžiamas įtariamojo kaltės klausimas. Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas būtent tokį klausimą sprendė skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog „ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagristai manyti, kad ........“. Panevėžio miesto apylinkės teismas iš esmės konstatavo faktą, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog neteisėta veika iš tikrųjų buvo padaryta. Šiame ikiteisminiame tyrime veiksmai dar nėra užbaigti, tačiau, teismas mano, kad surinktos medžiagos jau užtenka konstatuoti faktui - nusikalstama veika buvo padaryta, ir dėl to yra kaltas M. B.. Tačiau šioje proceso stadijoje teismas neturi įgaliojimo spręsti, ar nusikalstama veika buvo padaryta ar ne. Todėl mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nesilaikė BPK 173 str. numatytų ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų. Teismo pozicija, kad „ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai manyti“, jog buvo padaryta nusikalstama veika, rodo, kad teismas jau turi susidariusią nuomonę. Taip yra pažeidžiamas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas - asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Nurodo, kad esant tokiai teismo nuomonei apie įtariamąjį M. B., nėra jokio pagrindo teigti, jog teismo nutartis pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, ją grindžiant tik apibendrinamojo pobūdžio argumentais „atliekamas ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla yra sudėtinga ir didelės apimties“, yra pagrįsta ir teisėta.

Pažymi, kad BPK 2 str. numato, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos, dėl kurių įtarimai pareikšti M. B., buvo padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo pradėjimo 2012 m. rugsėjo mėn., turėjo pakankamai laiko ir galimybių ištirti tyrimui reikšmingas aplinkybes, surinkti įrodymus. Šiame ikiteisminiame tyrime M. B. buvo taikytas suėmimas, laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) federacijos generalinio sekretoriaus pareigų, tačiau šios kardomosios ir procesinės prievartos priemonės buvo panaikintos kaip nebereikalingos. Praėjęs ilgas laiko tarpas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios dienos rodo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo M. B. kaltę. Todėl nėra pagrindo dar trims mėnesiams pratęsti M. B. nuosavybės teisės apribojimą. Skundžiamoje teismo nutartyje tik formaliai nurodžius nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo pagrindus yra pažeidžiamos M. B. teisės.

Teismo posėdyje įtariamasis M. B. bei jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, tačiau nurodė, kad įtariamasis dėl savo buto, kuriame jis negyvena, nuomos, t. y. dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų pakeitimo gali kreiptis į šią procesinės prievartos priemonę paskyrusį prokurorą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 str. 1 d. numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius (BPK 151 str. 6 d.). Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas (BPK 151 str. 7 d.).

Nagrinėjamoje byloje M. B. be kyšio paėmimo pareikštas įtarimas ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu bei sukčiavimu. Įtarime nurodoma, kad šiomis galimai padarytomis veikomis galėjo būti užvaldytos didelės vertės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės lėšos. Šie galimai padaryti nusikaltimai, vadovaujantis BK 11 str. 4 ir 5 d., priskiriami atitinkamai prie apysunkių ir sunkių nusikaltimų. Tokiu atveju laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas.

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 116 str. nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti įtariamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį. BPK 117 str. įtvirtinta prokuroro pareiga pareikšti ieškinį tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žala valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų.

Įtariamajam M. B. laikinas nuosavybės teisės apribojimas Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės A. Gališanskytės 2013-01-07 nutarimu paskirtas siekiant užtikrinti galimą ieškinio reikalavimo įvykdymą. Konstatuotina, kad šis laikinas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas iki šios dienos nėra išnykęs ar pasikeitęs.

Teismui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė A. Gališanskytė, gindama viešąjį interesą – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teisėtus interesus, 2013-07-04 byloje pareiškė 2 375 000 Lt civilinį ieškinį solidariems atsakovams, tarp jų ir M. B., dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl akivaizdu, kad yra materialusis įtariamojo M. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo bei jo termino pratęsimo pagrindas. Taigi suradus įtariamojo turtą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas ne tik gali, bet pagal įstatymą ir privalo taikyti šiam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti (BPK 116 str.).

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, klausimas dėl įtariamojo kaltės nėra sprendžiamas, todėl skundo argumentai šioje apimtyje nenagrinėjami. Vien tai, kad šioje byloje įtariamajam M. B. buvo panaikintas taikytas suėmimas bei laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) federacijos generalinio sekretoriaus pareigų, šiuo atveju nesuteikia pagrindo jam panaikinti ir taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes konstatavo faktą, jog buvo padaryta nusikalstama veika, bei sprendė įtariamojo M. B. kaltės klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas neturi įgaliojimų spręsti tokių klausimų. Be to, iš apylinkės teismo nurodytų M. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymo, atsižvelgiant į visą skundžiamos nutarties turinį, negalima daryti išvados, jog teismas konstatavo nusikalstamų veikų įvykdymo faktą bei M. B. įvardijo kaip asmenį, kaltą dėl jų padarymo, todėl skundo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde nurodoma, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo M. B. patiria finansinius nuostolius negalėdamas disponuoti jam priklausančiu turtu – negali išnuomoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kuriame jis negyvena, ar kitaip juo disponuoti, todėl pats turi mokėti mokesčius už buto šildymą bei jo išlaikymą. Tačiau teismas pažymi, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš tiesų pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamybę, tačiau toks nuosavybės teisės suvaržymas yra numatytas įstatyme, ir šiuo atveju nustačius, jog nuosavybės teisė apribota pagrįstai, yra teisėtas. Konstatuoti, jog šiuo metu ši priemonė neproporcingai varžo M. B. teises ir interesus, nėra pagrindo, juolab kad byloje yra pareikštas didesnis nei dviejų milijonų litų civilinis ieškinys.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentuoja BPK 215 str. Todėl įtariamasis M. B. ar jo gynėjas, dėl, jų nuomone, ikiteisminio tyrimo vilkinimo, gali paduoti skundą šiame straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Taigi įvertinęs šiuos duomenis skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų. Šiuo atveju netaikant procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisės apribojimo į prokurorės nutarime nurodytą M. B. turtą, gali būti apsunkintas galimas žalos išieškojimas, t. y. minėtoji procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamoje byloje paskirtas bei jo terminas tęsiamas esant vienam iš būtinųjų BPK 151 str. 1 d. numatytų pagrindų. Skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinumo įtariamajam M. B. taikyti šios procesinės prievartos priemonės, todėl nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Įtariamojo M. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus