Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo M. Ž. 2018 m. rugsėjo 13 d. socialiniame tinklalapyje www.facebook.com paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: „Apmaudu, bet ūsuotų bebrų, interneto platybėse žinomų kaip valstybės raidos kenkėjų, nosys išlindo į dienos šviesą ir mūsų (duomenys neskelbtini) mieste. Ilgą laiką tik kurstę kalbas apie piktnaudžiavimu tarnyba, šį kartą ūsuoti bebrai pamynė bet kokias sveiko proto ribas ir nusprendė susirengti sau puotą maro metu“; „Aiškėja, kad bendrovės ..., l. e. p. vadovas K. B. savo užgaidos įsigyti automobilį, kurio panaudojimas įmonės reikmėms kelia rimtų abejonių, nederino su bendrovės valdyba. Nors tokia prievolė numatyta „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose“; „... pakraupę nuo tokio ciniško savivaldybės įmonės vadovo elgesio ...“; 2) įpareigoti atsakovą paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis tokia pačia forma kaip jie buvo paskleisti ir ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą: „Aš, M. Ž., 2018-09-13 socialiniame tinklalapyje www. facebook.com patalpinau įrašą (pranešimą, tekstą), kuriame be kitos informacijos paskleidžiau šiuos tikrovės neatitinkančius, K. B. garbę ir orumą žeminančius duomenis: „Apmaudu, bet ūsuotų bebrų, interneto platybėse žinomų kaip valstybės raidos kenkėjų, nosys išlindo į dienos šviesą ir mūsų (duomenys neskelbtini) mieste. Ilgą laiką tik kurstę kalbas apie piktnaudžiavimu tarnyba, šį kartą ūsuoti bebrai pamynė bet kokias sveiko proto ribas ir nusprendė susirengti sau puotą maro metu“; „Aiškėja, kad bendrovės ..., l. e. p. vadovas K. B. savo užgaidos įsigyti automobilį, kurio panaudojimas įmonės reikmėms kelia rimtų abejonių, nederino su bendrovės valdyba. Nors tokia prievolė numatyta „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose“; ,,...pakraupę nuo tokio ciniško savivaldybės įmonės vadovo elgesio...“; 3) jeigu atsakovas nevykdytų teismo sprendimo paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis – paskirti atsakovui baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo 1 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 13 d. viešoje erdvėje – socialiniame tinklalapyje www.facebook.com patalpino įrašą (pranešimą, tekstą), kuriame be kitos informacijos buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę bei orumą žeminantys duomenys su montažine foto nuotrauka užrašu „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius bei ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis dėl ko atsakovui kyla civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį. Pretenzijoje ieškovas pateikė reikalavimą ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo pretenzijos gavimo dienos panaikinti (pašalinti) visus viešoje erdvėje patalpintus tikrovės neatitinkančius įrašus (pranešimus, tekstus) apie ieškovą, esančius socialiniame tinklalapyje www.facebook.com ir bet kokiuose kituose tinklalapiuose ar kitose informacinio pobūdžio priemonėse bei daugiau neskleisti tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, taip pat panaikinti (pašalinti) kartu su įrašu (pranešimu, tekstu) patalpintą automobilio nuotrauką bei tomis pačiomis priemonėmis paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančius, tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovas pretenziją gavo 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau ieškovo reikalavimo nevykdė, todėl ieškovas dar kartą 2018 m. lapkričio 20 d. pateikė atsakovui pranešimą dėl pretenzijos nurodyto reikalavimo neįvykdymo ir suteikė atsakovui papildomą terminą tai atlikti, bet atsakovas ieškovo pretenzijoje nurodyto reikalavimo neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo gynimo. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 53-ąjį punktą, valdybos pritarimo įsigyjant tokios vertės automobilį nereikėjo, nes automobilis buvo įsigytas už 14 400 Eur, pritarimo reikėtų jeigu būtų įsigyjamas 16 498,51 Eur vertės turtas. Atsakovo išsireiškimai „ūsuotas bebras, nederino su bendrovės Valdyba, kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, ciniškas vadovas“ – yra nukreipti į ieškovo garbės ir orumo pažeminimą. Ir tai nėra atsakovo nuomonė, nes viso 2018 m. rugsėjo 13 d. patalpinto įrašo (teksto, pranešimo su montažine fotonuotrauka užrašu „(duomenys neskelbtini)“) turinys yra skirtas tik vienam faktui aprašyti, t. y., kad ieškovas vienvaldiškai, be bendrovės valdybos pritarimo priėmė sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyti automobilį Jeep Renegade. Šiuo atveju nurodyti visi atsakovo patalpinto įrašo teiginiai papildo (paaiškina) vienas kitą. Atsakovas, teigdamas, jog tai yra tik jo nuomonė, suformuota kitų asmenų, tokiu būdu siekia išvengti atsakomybės. Nurodė, kad automobilis Jeep Renegade buvo įsigytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų darbuotojų darbinėms pareigoms vykdyti, o ne vadovui, nes bendrovė yra nutolusi nuo kontroliuojamų objektų, į kuriuos darbuotojams reikėdavo patekti. Šiuo metu automobilis perleistas kitai (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmonei. Bet kokia kritika nėra galima, nes negali žeminti, įžeisti kito asmens garbės ir orumo, tarp kritikos ir įžeidžiančio elgesio turi būti takoskyra.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. socialiniame tinklalapyje www. facebook.com patalpintas įrašas yra jo asmeninėje paskyroje reikšta nuomonė, jo įvertinimas iš mero pavaduotojo J. K., kuris kreipėsi į jį pagalbos, gautos informacijos apie tai, kad ieškovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ l. e. p. direktorius, vienasmeniškai bendrovės vardu nusprendė ir nupirko automobilį Jeep Renegade. Tai daryta siekiant informuoti visuomenę apie vicemero ir jo (atsakovo) manymu, netinkamai įmonės vadovo kaip viešo asmens elgesį, nes: ieškovas automobilio pirkimo bendrovės vardu klausimo nederino nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, nei su savivaldybės administracija, kuomet bendrovė dirbo nuostolingai; atsakovas informaciją apie automobilio pirkimą gavo iš tuometinio mero pavaduotojo J. K., kuris jį telefonu informavo, kad B. nederindamas su įmonės valdyba nei su savivaldybės administraciją, nors tai privalėjo padaryti, nupirko tą automobilį, o jis (atsakovas) visiškai pasitikėjo vicemeru, kuris prašė jo (atsakovo) pagalbos paviešinti šitą situaciją visuomenei, nes žinojo, kad jis (atsakovas) aktyviai domėjosi savivaldybės gyvenimo klausimais. Be to, nurodė, kad nors ir nuo 2014 m. VĮ RC tinklapyje yra skelbiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, tačiau jis jais nesidomėjo ir neskaitė, nes tinklalapyje parašė tik savo nuomonę kaip fizinis asmuo ir žmonių teisių gynėjas – seniūnaitis, todėl jam kaip piliečiui leistinas tam tikrų faktų perdėjimas, hiperbolizavimas; pirkimas buvo organizuojamas konkrečiam automobiliui (buvo nurodyta privaloma spalva) – ir toks automobilis buvo būtent pas ieškovo draugo V. K. sūnaus M. žmonos brolį D. A.; svarbu ne vien pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pirkimo kaina, o tai - kokias realias išlaidas ir sąnaudas dėl automobilio pirkimo patirs bendrovė, nes automobilis pirktas lizingo būdu, todėl, be sutartyje nurodytos 14 400 Eur pirkimo kainos, papildomi šio automobilio įsigijimo kaštai – dar 2 253 Eur (išlaidos draudimui, techniniam aptarnavimui registruojant, įregistravimo kaštai, banko palūkanos ), kurie kaip būtinos įsigijimo išlaidos bus patiriamos per 3 metus šio automobilio įsigijimui, iš viso 16 653 Eur, vadinasi atsakovas turėjo teisę taip skaičiuoti perkamo automobilio įsigijimo (o ne eksploatavimo) vertę; tai yra ne informacijos/duomenų paskleidimas, o tik atsakovo nuomonė pagal jo turėtą informaciją, todėl leistinas klydimas, nes nuomonei tiesos kriterijus nėra taikomas. Atsakovo nuomone, paskelbti duomenys nežemina ieškovo garbės ir orumo, nes dėl pirmo teiginio - „tokių žmonių – bebrų - yra ir jau atsiranda“, tai abstraktaus pobūdžio nuomonė/teiginys, kuri nėra paneigiama, ji nėra susijusi su konkretaus asmens teisių pažeidimu, kalbama daugiskaitoje; dėl antro teiginio – tai yra tiesa, nes pirkimas per banką lizingo būdu sukuria tokius kaštus kai valdybos pritarimas yra būtinas; pagal LR Konstituciją žmonės gali domėtis ir vertinti situaciją, priešingu atveju būtų privati cenzūra; dėl trečio teiginio – „...pakraupę nuo tokio ciniško savivaldybės įmonės vadovo elgesio“ – tai yra vertinamo pobūdžio teiginys, literatūrinė priemonė, o ieškovas yra viešas asmuo ir turi atsakyti prieš visuomenę kas vyksta su piniginėmis lėšomis jo vadovaujamoje įmonėje.

Šalies argumentai

8. Ieškovo nurodomą jo garbę ir orumą pažeidžiantį publikacijos teiginį – „... ūsuotų bebrų, interneto platybėse žinomų kaip valstybės raidos kenkėjų, nosys išlindo į dienos šviesą...“, „Ilgą laiką tik kurstę kalbas apie piktnaudžiavimu tarnyba, šį kartą ūsuoti bebrai pamynė bet kokias sveiko proto ribas ir nusprendė susirengti sau puotą maro metu“ teismas vertino kaip abstrakčius teiginius, nesusijusius su konkretaus asmens teisių pažeidimu.

11. Apeliaciniame skunde ieškovas K. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimus patenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, nepagrįstai priėjo išvados, jog paskelbti teiginiai yra atsakovo nuomonė, o ne žinios (faktai ir duomenys), kad atsakovas nebuvo pirminis informacijos apie „netinkamą“ automobilio įsigijimą skleidėjas, kadangi ją paskleidė tuometinis vicemeras J. K., o atsakovas, kaip savo nuomonę, šią informaciją paskelbė remdamasis būtent šiuo šaltiniu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jam apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio įsigijimą tariamai pranešė tuometinis vicemeras J. K., kuris tariamai paprašė jo pagalbos apie tai informuojant visuomenę. Tokia atsakovo pozicija iš esmės buvo paneigta - pats J. K. apklaustas liudytoju parodė, kad tuo metu, kai vyko automobilio pirkimas, neskambino ir su atsakovu nekalbėjo apie „netinkamą“ automobilio įsigijimą ir neprašė jokios pagalbos susijusios su šio automobilio įsigijimu (2019 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 16 min. 30 s. - 1 val. 19 min. 10 s.). Apskritai atsakovo pozicija nėra suprantama, kodėl tariamai J. K. galėjo kreiptis į atsakovą, prašydamas informuoti visuomenę, jeigu jis nėra viešos informacijos rengėjas (skleidėjas). J. K. niekada nėra anksčiau asmeniškai kreipęsis į atsakovą, kaip fizinį asmenį, kad pastarasis paskelbtų, išviešintų ar kitaip informuotų visuomenę apie tam tikrus įvykius. Nors teismas laikė, kad J. K. parodymai vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja liudytojų - M. V., J. R., R. N. parodymams, tačiau teismas neatsižvelgė į bylos specifiką, galimą liudytojų suinteresuotumą ir duotų parodymų turinį. Liudytojas J. R. apklausos metu nepatvirtino, kad šią informaciją atsakovui tikrai perdavė J. K., šis liudytojas tik spėliojo, kad galbūt taip ir buvo, nes jis nežino. Netgi priešingai, duodamas parodymus apie buvusį susitikimą, kuris, atsakovo teigimu, buvo suorganizuotas vien tam, kad būtų aptarta automobilio įsigijimo situacija, parodė, jog šis susitikimas buvo organizuotas kitiems klausimams, ir jame kalbama ne tik apie automobilio įsigijimą. Kas paneigia atsakovo poziciją, kad buvo organizuojamas specialus susitikimas automobilio įsigijimo situacijai aptarti. Apeliantas pažymi, kad tiek pats atsakovo viešas įrašo (pranešimo, teksto) paskelbimas, tiek jo turinys išimtinai yra susijęs su politiniu kontekstu - tuo metu artėjančiais rinkimais ir atsakovo ketinimais dalyvauti juose. Atsakovas tokiu įrašu akivaizdžiai siekė sumenkinti apeliantą, kaip žmogų, ir kaip žmogų, einantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Byloje apklausti liudytojai M. V., R. N. ir atsakovas tarpusavyje yra politiškai susiję, todėl jų parodymai turėtų būti vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nesigilino į šios situacijos kontekstą, liudytojų galimą suinteresuotumą šios bylos baigtimi, todėl nepagrįstai kritiškai vertino J. K. parodymus, o ne kitų liudytojų.

11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atmestoje ieškinio dalyje nurodyti teiginiai yra ne kas kita, kaip atsakovo subjektyvi nuomonė, kuriai netaikytinas objektyvios tiesos kriterijus, o vienas iš teiginių išreikštas abstrakčiai, todėl negalima susieti su konkrečiu asmeniu. Apelianto nuomone, kilusiame ginče svarbu tai, kad atsakovo viešai paskleisti, tikrovės neatitinkantys, ieškovo garbę ir orumą žeminantys, teiginiai yra tarpusavyje susiję, kadangi iš esmės yra pateikiama ir aptariama informacija apie tą patį faktą - ieškovo vienvaldiškai priimtą sprendimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyti automobilį „Jeep Renegade“. Iš esmės, visas atsakovo 2018 m. rugsėjo 13 d. patalpinto įrašo (pranešimo, teksto) turinys yra skirtas šiam vienam faktui išviešinti. Todėl sprendžiant dėl LR CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymo, ginčo dalyku esantys teiginiai negali būti vertinami atskirai vienas nuo kito, turi būti įvertintas jų tarpusavio ryšys, sąsaja ir paskelbto įrašo (pranešimo, teksto) visuma.

11.3. Teismas skundžiamo sprendimo dalyje pateikė itin prieštaringas išvadas, teigdamas, jog iš tam tikro vieno teiginio negalima nustatyti konkretaus asmens teisių pažeidimo, o iš kito panašaus teiginio galima. Teismas, tenkindamas dalį ieškinio dėl teiginio „<...> pakraupę nuo tokio ciniško savivaldybės įmonės vadovo elgesio <...>“, sprendė, kad šis teiginys yra susijęs su konkrečiu asmeniu - apeliantu. Tuo tarpu kalbant apie teiginį „Apmaudu, bet ūsuotu bebru, interneto platybėse žinomu kaip valstybės raidos kenkėju, nosys išlindo į dienos šviesą ir mūsų (duomenys neskelbtini) mieste. Ilgą laiką tik kurstę kalbas apie piktnaudžiavimu tarnyba, ši karta ūsuoti bebrai pamynė bet kokias sveiko proto ribas ir nusprendė susirengti sau puota maro metu“, teismas laikė, jog iš šio teiginio negalima nustatyti konkretaus asmens teisių pažeidimo. Apeliantas sutinka, kad vien iš pačio teiginio tam tikrais atvejais negalima identifikuoti asmens, tačiau iš esmės daugelis viešai skelbiamų tekstų stilistikos sumetimais yra rašomi taip, jog kiekviename teiginyje nereikėtų kartoti konkretaus asmens, aplinkybės ar reiškinio. Paprastai tekstas rašomas taip, jog iš konteksto galima būtų suprasti apie ką konkrečiai kalbama. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teiginius turėjo vertinti ne atsietai nuo konteksto, bet kartu su visu tekstu, jo kontekstu, tačiau to nepadarė. Apelianto nuomone, atsakovas aptariamame įraše savo pareiškimus formuluoja kaip teiginius, neginčytinus faktus, o ne savo nuomonę, pamąstymus ar pan. Perskaičius šį įrašą, visas jo turinys primena straipsnį ar kitokio formato faktų išviešinimą, o ne asmens pareikštą subjektyvią nuomonę tam tikru klausimu.

11.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar atitinkamas asmuo savo teiginiais siekė paskleisti žinią ar nuomonę, turėjo įvertinti ir kitas su teiginių paskelbimu susijusias aplinkybes, asmens gebėjimą skirti žinių ir nuomonės perteikimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pats pripažino, jog daugiau nei dešimt metų dirbo žiniasklaidoje žurnalistu ir puikiai išmano, kaip yra surenkama informacija, patikrinamas jos teisingumas, skelbiamos žinios. Atsakovas, puikiai išmanydamas šias procedūras ir turėdamas atitinkamus įgūdžius, savo įrašo turinį suformavo akivaizdžiai ne kaip savo subjektyvią nuomonę, o teiginius, kuriais siekta sumenkinti apelianto garbę ir orumą. Vien tai, kad atsakovas paskelbtą įrašą paskelbė savo asmeninėje paskyroje, kaip fizinis asmuo, nepaneigia jo turimų įgūdžių, žinių ir patirties savo nuomonę ar žinias skleisti atitinkamu būdu. Atsakovas, turėdamas ir galėdamas pasirinkti kitokią išraiškos formą, kuri nežemintų apelianto garbės ir orumo, to nepadarė. Atsakovas neabejotinai paskleidė neteisingas žinias, o ne savo subjektyvią nuomonę. Dėl to, atsakovui, kaip asmeniui turinčiam specialių įgūdžių, žinių ir patirties, turėtų būti keliami aukštesni atidumo standartai, reiškiant savo nuomonę ar skleidžiant žinias.

12. Apeliaciniame skunde atsakovas M. Ž. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme - 75,00 Eur žyminį mokestį ir 1 120,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai taikė atsakovui civilinę atsakomybę CK 2.24 straipsnio pagrindu bei pripažino teiginį „... pakraupę nuo tokio ciniško savivaldybės įmonės vadovo elgesio ...“ žeminančiu ieškovo garbę ir orumą, įpareigodamas atsakovą jį paneigti. Savo sprendimą teismas nepagrįstai grindė motyvais: žodis „ciniškas“ turi neigiamą reikšmę; toks vertinimas yra akivaizdžiai įžeidžiantis; atsakovas negalėjo nesuprasti, jog toks neigiamas vertinimas įžeis ieškovą. Apeliantas pažymi, kad tokie teismo argumentai nesusiję su CK 2.24 straipsnio taikymu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika įpareigoja teismą ginti saviraiškos laisvę, teisę į nuomonę, o CK 2.24 straipsnis yra taikomas tik nustačius civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų visumą: duomenų neatitikimą tikrovei, jų žeminantį pobūdį ir t. t. Garbė ir orumas dėl nuomonės pareiškimo minėto straipsnio pagrindu neginama. Šiuo atveju pats teismas, konstatavęs, kad atsakovas reiškė nuomonę apie tikrą įvykį, taikė atsakovui CK 2.24 straipsnyje numatytą atsakomybę už tiesos neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paskelbimą. Teismas nenustatė, kad išreikšdamas nuomonę apie ieškovo elgesį, t. y. apie konkretų faktą – automobilio pirkimą, atsakovas būtų paskleidęs naujus faktus ar duomenis, neatitinkančius tikrovės apie ieškovą. Pats teiginys „pakraupę nuo tokio ciniško savivaldybės įmonės vadovo elgesio“ yra akivaizdžiai vertinamojo subjektyvaus pobūdžio, kuriuo nėra paskelbiamas joks faktas. Atsakovas teismui pateikė įrodymus ir patvirtino, kad ieškovo kaip įmonės vadovo veiksmus vertino atsižvelgdamas į turimą informaciją apie jo kaip vadovo priimamus sprendimus ir elgesį, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių savo sprendime visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, kadangi netinkamai taikė CK 2.24 straipsnį ir netinkamai apibrėžė įrodinėjimo dalyką bei gynimo nuo nuomonės reiškimo sąlygas.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas teiginį „... pakraupę nuo tokio ciniško savivaldybės įmonės vadovo elgesio ...“, apsiribojo žodžio „ciniškas“ žodynuose pateiktomis abstrakčiomis reikšmėmis, nesiaiškindamas ir ignoruodamas tų reikšmių santykį su byloje svarbiomis aplinkybėmis. Teismas, nenustatęs kokią konkrečiai prasmę suteikė atsakovas, ieškovo poelgius apibūdindamas kaip ciniškus, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad elgesio pavadinimas cinišku yra akivaizdžiai įžeidžiantis. Žodžio „cinikas“ reikšmės yra skirtingos ir ne visos jos turi neigiamą reikšmę, nekalbant apie tai, kad ciniku gali būti vadinamas ir asmuo, kuris yra nusivylęs didžiajai visuomenės daliai priimtinomis nuostatomis ir dėl to protestuojantis toms normoms prieštaraujančiais poelgiais arba žodžiais. Šiandieninėje visuomenėje didelė dalis žmonių save vadina cinikais, kai pašiepia visuomenėje nusistovėjusias taisykles ir elgesio standartus. Teismo selektyviai išrinktos neva negatyvios reikšmės ir jų priskyrimas konkrečiai atsakovo pasakytam žodžiui, yra visiškai nepagrįstas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pateikė automobilio pirkimo aplinkybių vertinimą, turėjo žodį „ciniškas“ vertinti ne abstrakčiai, o siedamas šio žodžio reikšmę su ieškovo elgesiu. Atsakovas ne kartą teismo posėdžio metu pažymėjo, kad neturėjo tikslo pažeminti ar įžeisti ieškovą. Jis tik turėjo tikslą atskleisti su automobilio pirkimu susijusias aplinkybes, informuoti visuomenę ir iškelti diskusiją visiems gyventojams aktualiu klausimu – kaip naudojami savivaldybės įmonės pinigai, sprendimų nederinant su savivaldybės atstovais. Nurodytos faktinės aplinkybės, kurios buvo žinomos atsakovui, leido susidaryti nuomonę, jog automobilio pirkimas stokoja skaidrumo, jog esant įmonės nestabiliai finansinei būklei pirkimas yra nepateisinamas ir visuomenėje vertinamas neigiamai. Abejingumas gyventojų problemoms, darbuotojų padėčiai prieš pastatytas prabangaus automobilio pirkimui, t. y. toks elgesys, kuomet yra elgiamasi ne taip, kaip būtų priimta visuomenės akyse, gali būti pavadintas cinišku, net jeigu toks pavadinimas yra kiek perdėtas, hiperbolizuotas.

12.3. Atsakovui pritaikius civilinę atsakomybę už jo išreikštą viešojo asmens veiksmų vertinimą (net jeigu vertinimas yra itin kritiškas), buvo suvaržyta atsakovo saviraiškos teisė ir teisė skleisti informaciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė tokio suvaržymo būtinumo demokratinėje visuomenėje, todėl pažeidė Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintus saviraiškos laisvės standartus ir principus.

12.4. Duomenų paneigimo kaip vienos iš pažeistų teisių gynimo formos tikslas – paneigti ne bet kokius duomenis, o tiesos neatitinkančius duomenis. Nuomonės išreiškimo atveju šis teisių gynimo būdas netaikomas, nes tokio būdo CK 2.24 straipsnio 1 dalis nenumato. Šiuo atveju apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas paneigti nuomonę ir paviešinti paneigimą, pažeidė CK 2.24 straipsnio, Konstitucijos 25 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio nuostatas.

12.5. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, visiškai nemotyvavo šios sprendimo dalies. Be to, CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta galimybė gauti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau turi būti konstatuotas garbės ir orumo pažeidimas bei nustatytos visos būtinos sąlygos tokiai civilinei atsakomybei kilti. Kadangi CK 2.24 straipsniu reglamentuojamas ne bet koks garbės ir orumo pažeidimo gynimas, o tik tokio pažeidimo, kuris padarytas tiesos neatitinkančių duomenų, kurie yra žeminančio pobūdžio, paskelbimu, o tokios faktinės aplinkybės byloje nenustatytos, tai šiuo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

13.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog jo teiginys buvo nuomonė, o ne žinia, jo atžvilgiu nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę pagal LR CK 2.24 straipsnį. Nors ieškovo įsitikinimu šiuo atveju buvo paskleista žinia, tačiau nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei tarptautinių teismų praktikoje yra skiriamos garbės ir orumo instituto pažeidimo sąlygos. Pirma, kai garbė ir orumas pažeidžiami paskleidus žinią, o antra, kai garbė ir orumas pažeidžiami pareiškus nuomonę. Atitinkamai nustačius žinios ar nuomonės paskleidimo faktą, atitinkamai taikoma kiekvienai iš šių sąlygų aktuali teismų praktika, kuri konkretizuoja LR CK 2.24 straipsnio taikymo prielaidas. Todėl net ir už nuomonės reiškimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal LR CK 2.24 straipsnio nuostatas.

13.2. Apeliantas savo teiginiu „... pakraupę nuo tokio ciniško savivaldybės vadovo elgesio ...“ pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Kaip teisingai sprendime pastebėjo teismas, išsireiškimų „cinizmas“, „ciniškas elgesys“ reikšmė yra akivaizdžiai neigiama. Ciniškas yra elgesys, kuris atskleidžia atvirai neigiamą, paniekinamą, nihilistinį ir atmetantį požiūrį į socialiai priimtinus pagrindus, kultūrines vertybes, visuotinai pripažintas moralės ir etikos normas, padorumo idėjas. Didysis Lietuvių kalbos žodynas žodį „ciniškas elgesys“ apibūdina kaip nepadorus, nešvankus, bjaurus, begėdiškas, besarmatis, necenzūriškas. Tarptautinių žodžių žodynas žodį „cinizmas“ apibūdina kaip niekinamą pažiūrą į visų pripažintas padorumo taisykles, begėdiškumas, vulgarus atvirumas. Šiuo atveju, apeliantas savo teiginiu išreiškė ne pozityvią kritiką, siekiant išryškinti galimus ieškovo ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, o akivaizdžiai siekė sumenkinti, pažeminti ir įžeisti ieškovą, reiškė neigiamą nusistatymą, pyktį. Apeliantas neturi teisės be jokio objektyvaus faktinio pagrindo visuomenėje formuoti neigiamas nuostatas, nuomonę apie ieškovą. Toks teiginys diskredituoja ieškovą, leidžia susidaryti įspūdį, jog jis yra negarbingas, elgiasi netinkamai ir nesąžiningai. Todėl toks apelianto išsireiškimas yra neetiškas bei turi būti įvertintas LR CK 2.24 straipsnio nuostatų kontekste. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pats pripažino, jog daugiau nei dešimt metų dirbo žurnalistu ir puikiai išmano rašymo, žinių bei nuomonės skelbimo procedūras. Apeliantas, turėdamas ir galėdamas suprasti, jog toks išsireiškimas neabejotinai įžeis ir pažemins ieškovą, veikė nesąžiningai, neetiškai ir siekė to.

Šalies argumentai

14.1. Ieškovas nebuvo išskyręs, kurie duomenys, sudarantys teiginį, neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio. Abstraktus viso teiginio vertinimas nėra įmanomas, turi būti atskirtos savarankiškos žinios (duomenys), kuriuos prašoma paneigti ir dėl kurių kreipiamasi į teismą. Šiuo atveju atsakovas sąžiningai paskelbė savo vertinimą, kad automobilio panaudojimas įmonės reikmėms kelia rimtų abejonių. Ieškovo paaiškinimų pagrindu taip pat galima daryti išvadą, kad automobilio pirkimas buvo susijęs su ieškovo poreikio naudotis automobiliu tenkinimu. Ieškovas, nors ir teigė, kad automobilis buvo reikalingas įmonės veiklai, ieškovui ir kitiems darbuotojams, tačiau toks teiginys buvo paneigtas liudytojų ir paties ieškovo paaiškinimais. Be to, automobilio pirkimo nederinimo su valdyba faktas taip pat įrodytas, to neneigė ir pats ieškovas. Į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad sandorio vertė ne 14 400 Eur. Tokia yra automobilio kaina. Tuo tarpu išperkamosios nuomos sutarties vertė – 16 953 Eur, ir ji viršija įstatuose numatytą 1/20 įstatinio kapitalo sumą, iki kurios valdybos pritarimo nereikia. Atsakovas, kaip visuomenėje aktyviai veikiantis asmuo turėjo pakankamai duomenų, kad neigiamai vertintų automobilio pirkimo aplinkybes, kritikuotų ieškovą kaip viešąjį asmenį. Ar reikėjo derinti sandorį su valdyba, ar ne - asmens garbės ir orumo vertinimo prasme yra neutralus faktas. Neutralūs faktai, net jeigu jie ir nebūtų visai tikslūs, garbės ir orumo gynimo prasme nelaikomi žeminančiais.

14.2. Apelianto argumentai, kuriais jis kritikuoja liudytojų parodymų vertinimą, susijusį su tuo, iš kur atsakovui tapo žinomos automobilio pirkimo aplinkybės, yra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyką nesudarančiais duomenimis, nes visų kitų nustatytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima nustatyti, jog atsakovas pagrįstai ir sąžiningai kritikavo ieškovo kaip bendrovės vadovo veiklą, priimtus sprendimus. Atsakovas niekada nepasisakė dėl ieškovo kaip privataus asmens ir tai patvirtina viso įrašo tekstas. Tuo tarpu ieškovo daromos išvados apeliaciniame skunde, yra padarytos vertinant tris iš konteksto ištrauktas atsakovo teksto ištraukas, kurių izoliuotas nuo viso teksto vertinimas yra nepagrįstas ir negalimas.

14.3. Teismas pagrįstai vertino, kad J. K. parodymai vertintini kritiškai tuo aspektu, jog jis negali patvirtinti, kad tai jis M. Ž. papasakojo apie automobilio pirkimo aplinkybes. Duodamas parodymus J. K. iš pradžių teigė, kad neskambino atsakovui, vėliau, paklausus apie telefono išklotines, teigė, kad nebeatsimena, jog skambino, o vėliau suabejojo, kad gal ir užsiminė apie automobilį. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, šis asmuo nepaneigė, jog M. Ž. apie automobilio pirkimo aplinkybes informavo jis. Be to, visi kiti asmenys patvirtino, kad būtent J. K. vėliau kvietė ir kitus asmenis, kuriems jis taip pat atskleidė automobilio pirkimo aplinkybes. Maža to, duomenys apie automobilio pirkimą pasitvirtino, jie buvo teisingi su mažais netikslumais, kurie yra leidžiami viešojo asmens kritikos kontekste.

14.4. Vertindamas teiginio „Apmaudu, bet ūsuotų bebrų, interneto platybėse žinomų kaip valstybės raidos kenkėjų, nosys išlindo į dienos šviesą ir mūsų (duomenys neskelbtini) mieste. Ilgą laiką tik kurstę kalbas apie piktnaudžiavimu tarnyba, šį kartą ūsuoti bebrai pamynė bet kokias sveiko proto ribas ir nusprendė susirengti sau puotą maro metu“ prasmę, ieškovas negeba atriboti tiesiogiai ir perkeltinėmis prasmėmis išsakytų išsireiškimų, taip pat negeba suvokti teksto struktūros bei loginių išsireiškimų ryšių, dėl ko šį teiginį priskiria kaip pasakytą apie ieškovą ir dar kaip neatitinkantį tikrovės. Atsakovas pažymi, kad nurodytame teiginyje nėra nurodyta, kad kalbama apie ieškovą. Šis teiginys iš viso neturi konkretaus asmens kaip subjekto. Teiginyje nėra jokių požymių, leidžiančių identifikuoti ieškovą. Minėtas teiginys buvo jo literatūrinė įžanga, išdėstyta pačioje įrašo pradžioje. Šiuo teiginiu abstrakčiai sakoma, kad interneto platybėse asmenys, kurie kenkia valstybės raidai, yra vadinami „ūsuotais bebrais“. Tai yra supažindinimas su internete paplitusiu įvardijimu. Atsakovas vertina, kad atsiranda tokių asmenų (duomenys neskelbtini), kurie anksčiau kurstė kalbas apie piktnaudžiavimą tarnyba, o dabar surengė puotą maro metu. Iš viso teksto matyti, kad čia nėra nei konkretaus subjekto, nei duomenų, kurių atitikimą tikrovei būtų galima vertinti. Akivaizdu, kad niekas nerengė jokios puotos ir kad (duomenys neskelbtini) ne maro metas. Tokio abstraktaus teiginio paneigimas taip pat neįmanomas, nes jis neturi adresato, t. y. paneigimas pagal CK 2.24 straipsnį negalimas. Tokia apimtimi iš konteksto išimtas teiginys neigiamos prasmės ieškovo atžvilgiu neturi.