Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2022-06-02 · Administracinė byla Nr. A-2807-415/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
A-2807-415/2022
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00028-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Driukas, Beata Martišienė
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-2807-415/2022Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00028-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(N)(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. H. H. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. H. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S613 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis S. A. H. H. (toliau – ir Užsienietis, pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S613 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodyta, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pateikė dokumentus, susijusius su prieglobsčio prašymu, geranoriškai bendradarbiauja su institucijomis.

Atsiliepimas

2. Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad 2021 m. liepos 11 d. Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas VSAT pareigūnų. MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d. Užsienietis atsisakė teikti prieglobsčio prašymą ir atvykti į registracijos vietą. 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo užpildytas pareiškėjo apklausos lapas (tačiau Užsienietis jį pasirašyti atsisakė), šios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl religinių problemų – jis norėjo pakeisti religiją iš islamo į krikščionybę. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas, pareiškėjas gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jo pasakojimas apie tai, kad jis yra atsivertęs į krikščionybę yra nelaikytinas nuoširdžiu ir ilgalaikiu. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo trūkumus bei nesuderinamumą su pareiškėjo tėvo pateikta informacija, žinių apie krikščionybę stoką, laikytina, kad pareiškėjo pasakojimas nėra patikimas ir neatitinka realybės. Atkeiptinas dėmesys, į tai, kad pareiškėjo brolis priėmęs krikščionybę gyvena Olandijoje, turi leidimą gyventi, bet netrukus jam bus išduotas Olandijos pasas, jo sesuo gyvena Austrijoje ir taip pat turi leidimą gyventi. Užsienietis galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą. Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, piktnaudžiauja migracijos sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, dėl to galima daryti išvadą, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį (turi artimųjų gyvenančių Olandijoje, Austrijoje), tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu.

3. Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ankščiau gyveno Rusijoje ir Graikijoje, tačiau ten neliko ir neprašė prieglobsčio dėl to, kad turėjo problemų (duomenys neskelbtini) ir turėjo grįžti.

4. Departamentas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

II.

5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymas 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę (vėliau atsiuntė paso kopiją telefone), tačiau originalaus dokumento nepateikė, todėl nebuvo įmanoma nustatyti, ar nuotraukoje pavaizduotas tikras dokumentas.

7. Iš skundžiamo Sprendimo teismas nustatė, kad Sprendimo dalis apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktus sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

8. Nustatyta, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jo pasakojimas apie tai, kad jis yra atsivertęs į krikščionybę yra nelaikytinas nuoširdžiu ir ilgalaikiu. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo trūkumus bei nesuderinamumą su pareiškėjo tėvo pateikta informacija, žinių apie krikščionybę stoką, buvo laikytina, kad pareiškėjo pasakojimas nėra patikimas ir neatitinka realybės. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo brolis priėmęs krikščionybę gyvena Olandijoje, turi leidimą gyventi, bet netrukus jam bus išduotas Olandijos pasas, jo sesuo gyvena Austrijoje ir taip pat turi leidimą gyventi. Atsižvelgiant į tai, užsienietis galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą. Galima daryti išvadą, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, juo labiau, kad užsienietis turi artimųjų gyvenančių Olandijoje, Austrijoje, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Be to, Departamentas išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. 21S475 nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, galutinis sprendimas dėl jo nėra priimtas (sprendimas neįsiteisėjęs). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos, dėl to Departamento skundžiamo Sprendimo dalis, kuria Užsienietis laikinai apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra būtina bei proporcinga priemonė įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamą sprendimą.

9. Teismas įvertino, kad vien skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, teikė papildomus dokumentus, nesudaro pagrindo naikinti Departamento skundžiamo sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundžiama Departamento Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Užsienietis pabrėžia, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių : užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnis.).

13. Akcentuoja, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu patvirtino, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, taigi, tai iš esmės reiškia, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Akcentuoja ir tai, kad pareiškėjas jau ilgą laiką gyvena sulaikymo sąlygomis, o jo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jo kaltės - atsakovas itin ir nepateisinamai ilgai neapklausė Užsieniečio ir neatliko jokių veiksmų jo prieglobsčio prašymo byloje. Taigi, atsakovas itin ilgą laiką nėra priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties.

14. Teigia, kad teismo argumentas, jog Užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra apsimestinis ir formalus. Teigia, kad pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą momento, t. y. jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą buvo faktiškai sulaikytas ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių. Užsienietis turi turėti galimybę šiuos santykius užmegzti ir puoselėti, - jei tik jam nepagrįstai nebūtų suvaržyta laisvė, t. y. atsakovas pats nesudaro tinkamų sąlygų.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, vadovaudamasis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

16. 2022 m. birželio 2 d. buvo gautas atsakovo raštas, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis gero administravimo ir proporcingumo principu, įvertinęs visas aplinkybes (nėra duomenų, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir / arba, kad pareiškėjas būtų pažeidęs apgyvendinimo sąlygas) bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 5 dalimi, Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) piliečio atžvilgiu 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 22S77055, kuriuo pakeitė 2022 m. vasario 11 d. priimto Sprendimo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „apgyvendinti asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Tuo pačiu raštu Departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsieniečio skundą, kuriuo jis prašė pakeisti jam šiuo metu taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje į švelnesnę priemonę - apgyvendinti Užsienietį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė Užsieniečio skundą, padaręs išvadą, kad Užsienietis pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, į tai, kad jis Lietuvos Respublikoje neturi nei giminių, nei pažįstamų, į tai, kad turi ryšių užsienyje.

19. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, jo paties teigimu, jis šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas priemones.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 11 d. Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Departamentas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), šis sprendimas buvo apskųstas.

21. Departamentas 2022 m. vasario 11 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

23. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ str. 10 d.), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

24. Įstatymo 140⁷ straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

25. Įstatymo 140⁸ straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 140⁸ str. 6 d.); jeigu Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 140⁸ str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 140⁸ str. 8 d.).

26. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 str.), taip pat iš Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių/reikšmingų teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 str. 7 d.).

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

28. Pažymėtina, kad anksčiau paskelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022 teisėjų kolegija (panašiai, kaip paaiškinta pirmiau) nurodė, jog galiojantis reglamentavimas alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymo nenustato. Nors ir nurodydama kitus motyvus, susijusius su taikytina teise, teisėjų kolegija nagrinėjo užsieniečio patiriamų ribojimų proporcingumą, t. y. sprendė, ar asmens teisės nebuvo pernelyg suvaržytos (šiuo klausimu žr. nutarties 23 punktą). Taigi nagrinėjamo klausimo sprendimas šioje ir apžvelgtoje byloje iš esmės nesiskiria. Šiomis aplinkybėmis kyla poreikis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją toliau plėtoti, aiškiai nurodant, kad tarptautinės apsaugos prašytojai teisme pagal nacionalinę teisę gali remtis argumentais dėl alternatyvių apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemonių taikymo neproporcingumo.

29. Iš Užsieniečio apeliacinio skundo matyti, kad jis teigia, jog pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas sutinka. Byloje nustatyta, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjo teisinės padėties nėra priimtas. Todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad visos jo teisinei padėčiai apibrėžti reikšmingos aplinkybės dar nėra nustatytos. Kita vertus, nebendradarbiavimo faktui nustatyti nepakanka to, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo, tačiau turi būti nustatyta ir tai, kad užsienietis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Šiuo atveju duomenų, kad užsienietis nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, byloje nėra, kaip nėra ir jokių pagrįstų abejonių, kad užsienietis yra būtent tas asmuo, kuriuo jis yra prisistatęs. Užsienietis 2022 m. vasario 9 d. Migracijos departamentui pateikė paso nuotrauką ir (duomenys neskelbtini) pilietybės pažymėjimo nuotrauką. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų bandęs bėgti ar būtų kitaip pažeidęs gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje tvarką.

30. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

31. Atsakovas prašo bylą nutraukti (Sprendimo 16 punkte), nes 2022 m. birželio 2 d. sprendimu Migracijos departamentas pakeitė užsieniečio apgyvendinimo sąlygas, nustatydamas teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Tai, kad atsakovas teisme ginčijamą sprendimą pakeitė iš esmės tenkindamas užsieniečio prašymą, koks yra pareikštas šioje byloje, teisiniu požiūriu reikalų padėties byloje nekeičia, nes teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

33. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu be teisėto pagrindo atmetė užsieniečio skundą, todėl teisėjų kolegija jį panaikina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. A. H. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. H. H. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras DriukasGintaras KryževičiusBeata Martišienė