Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; paskirta BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmė atlikta; teistumas neišnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. gegužės 7 d., apie 21.00 val. adresu Vilniuje, Lentvario g. 32, žodinio konflikto metu su savo broliu V. (V.) K., A. S. sugriebė pastarąjį už drabužių bei grumtynių metu pargriovė ant žemės, dėl ko V. K. griūdamas stipriai trenkėsi į žemę ir susitrenkė krūtinės ląstą. Tokiu būdu mušdamas savo šeimos narį – brolį V. K., sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2022 m. gegužės 7 d. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų, tačiau negali nurodyti kiek tiksliai išgėrė, nes to neprisimena. Dieną buvo namuose, o vakare, apie 19.00 val. jam paskambino jo sūnus G. K., pasiūlė atvažiuoti pažvejoti į Mūrinę Vokę, prie tvenkinių. Jam sutikus, jie nuvažiavo prie tvenkinių, ten kartu su sūnumi žvejojo. Nurodė nežinojęs, kad tuo pat metu prie to paties tvenkinio yra ir jo brolis V. K., su kuriuo jie mažai bendrauja, tik išskirtiniais atvejais, kadangi jų santykiai yra konfliktiški. Bežvejojant su sūnumi į jų žvejybos vietą atėjo brolis V. K., kuris pradėjo sakyti, kad jis čia nepageidaujamas, todėl jam buvo atsakyta, kad tai vieša vieta, jo leidimo nereikia, kad jį pakvietė sūnus, o ne jis. Taip tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo žodinis konfliktas. Kadangi buvo išgėręs, nesusivaldė, sugriebė brolį per pečius ir pargriovė jį ant žemės. Toje vietoje, kur jį pargriovė, buvo neseniai nupjauti medžiai bei krūmai ir griūdamas brolis stipriai susitrenkė šoną arba krūtinę. Nurodė, kad kaltinamasis nugriuvo kartu su broliu, nes laikė jį apglėbęs rankomis. Tada nugriovus brolį, abu atsikėlė nuo žemės, brolis susirinko savo žvejybos įrangą ir išvažiavo namo, o jis dar pabuvo su sūnumi, po kurio laiko taip pat grįžo namo. Nurodė, kad nesidomėjo kokia brolio sveikata buvo po nugriuvimo, kadangi jiedu beveik nebendrauja, bet supranta, kad savo veiksmais galėjo savo broliui V. K. sukelti fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei, prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. p. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu apklaustas nukentėjusysis V. K. nurodė, kad kaltinamasis A. S. yra jo brolis. 2022 m. gegužės 7 d., apie 15.00 val., kartu su posūniu G. K. išvyko žvejoti prie Mūrinės Vokės tvenkinio. Pradėjus žvejoti, G. K. pasakė einąs į kitą žvejybos vietą. Nuėjus ir pažvejojus kitoje žvejybos vietoje, apie 21.00 val. nutarė nueiti pas G. K. ir paklausti, kaip jam sekasi. Per tą žvejojimo laikotarpį, buvo išgėręs vieną skardinę alaus, tačiau daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo. Tuo metu pastebėjo šalia G. K. savo brolį A. S., kurio paklausė, ką šis čia daro. Pastebėjo, kad brolis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pastarasis jam pasakė necenzūrinių žodžių, paklausė, ar jis negali čia atvažiuoti ir jis atsakė jam, kad šis čia nepageidaujamas. Tuomet A. S. rankomis suėmė už jo rankų pečių srities, stipriai įsikibo ir tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu A. S. parvertė jį ant žemės. Nukritęs pajuto stiprų fizinį skausmą. Nurodė, kad grumtynes matė G. K., kuris jį ir A. S. norėjo išskirti, patraukti vieną nuo kito. Kadangi buvo nukritęs ant žemės, jis sunkiai galėjo kvėpuoti, nes jam buvo sutrenkta pilvo srities kairė pusė. Atsistojęs nuo žemės nukentėjusysis pasiėmė visus jam priklausančius žvejybos reikmenis, iškvietęs taksi grįžo namo. Nurodė, kad jam sugrįžus namo ir toliau buvo sunku kvėpuoti, todėl apie 2.00 val. iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie jį pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. Po apžiūros jam diagnozavo krūtinės ląstos sumušimą, tačiau medikai išrašo, apie nustatytą diagnozę, neįteikė. Nurodė, kad su savo broliu A. S. apskritai nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių apie 15 metų, nors jis yra tikras brolis, gatvėje jį sutikus su juo net nesisveikina, nes nė vienas neturi apie ką kalbėti (b. p. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. K. nurodė, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas dėl šio įvykio jam išduotas nebuvo. Jam teisė pareikšti civilinį ieškinį yra išaiškinta, civilinio ieškinio savo broliui jis nereiškia. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. p. l. 29-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. K. nurodė, kad A. S. yra jo biologinis tėvas, o V. K. yra liudytojo patėvis. V. K. ir A. S. yra broliai, tačiau jų santykiai yra prasti, jie nuolat pykstasi, tačiau tiksliai nežino dėl kokių priežasčių jie pykstasi. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 7 d., apie 15.00 val., kartu su patėviu V. K. išvyko žvejoti prie Mūrinės Vokės tvenkinio. Vakare, negali tiksliai nurodyti kelintą valandą, jam paskambino A. S., paklausė jo ką šis veikia ir jam jis atsakė, kad žvejoja su V. K.. Tėvas pasiūlė prisijungti, liudytojas tam neprieštaravo. Tėvui atvažiavus matėsi, kad jau jis buvo neblaivus, kadangi pats vartojo alkoholį, tai irgi jau buvo neblaivus. Nurodė, kad A. S. ir jis žvejojo skirtingose vietose. Kažkuriuo metu, tikslaus laiko negali nurodyti dėl neblaivumo, A. S. ir V. K. susitiko toje vietoje, kur jis žvejojo ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Negali nurodyti dėl ko jie pradėjo konfliktuoti, to nežino, nes neklauso jų barnių. Ragino juos nustoti rėkauti ir eiti žvejoti kitur jei nesugeba bendrauti. Po to, kadangi buvo išgėręs, užmigo ir nematė ar tarp jų kilo koks nors fizinis konfliktas. Galvoja, kad jie išsiskirstė ir išėjo namo. Nurodė, kad po šio įvykio apie buvusią žvejybą su jais nekalbėjo ir apie tai, kad įvyko kažkoks susistumdymas, sužinojo tik iš ikiteisminį tyrimą atliekančio tyrėjo (b. p. l. 42-43).

2022 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta vieta – Mūrinės Vokės tvenkinio pakrantė, prie kapinių. Pridėtos nuotraukos (b. p. l. 14-17).

2022 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš policijos pareigūnų mobilių vaizdo kamerų, tvirtinamų prie taktinės liemenės, kuomet policijos pareigūnai atvyksta į pranešėjo gyvenamąją vietą, bei atvykusi policijos bendrauja su pranešėju V. K. (b. p. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog A. S. 2022 m. gegužės 7 d., apie 21.00 val. Vilniuje, Lentvario g. 32, žodinio konflikto metu tyčia sugriebęs ir grumtynių metu pargriovęs savo brolį V. K., jam sukėlė stiprų fizinį skausmą, kadangi nukentėjusysis trenkdamasis į žemę, stipriai susitrenkė krūtinės ląstą. Tai patvirtina paties kaltinamojo A. S. paaiškinimai, taip pat nukentėjusiojo V. K. ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo G. K. paaiškinimai, apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis A. S. nurodė, kad įvykio dieną žvejojant su sūnumi, sutikus savo brolį V. K. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu dėl suvartoto alkoholio nesusivaldęs sugriebė brolį per pečius už drabužių, jį parvertė ant žemės ir tarp jų vyko grumtynės. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis išprovokavo grumtynes ir sugriebęs broliui per pečius, pargriovė jį ant žemės, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, pripažintini tyčiniais.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis A. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. p. l. 77).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas prieš savo šeimos narį (brolį), nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. S. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, VSDFV duomenimis, šiuo metu nedirba (b. p. l. 63), yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (b. p. l. 64), baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą (b. p. l. 67), teistas (b. p. l. 65-66), duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis A. S. praeityje yra ne kartą buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir pakartotinai nusikalto.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė (9 mėnesiai), atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie apsaugotų nukentėjusįjį, ribotų kaltinamajam alkoholinių gėrimų vartojimą (kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei iš esmės įtakotų A. S. elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 4) draudimas bendrauti su nukentėjusiuoju V. K. bei lankytis nukentėjusiojo V. K. gyvenamojoje ir darbo vietose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai; 5 dalies 1, 2 punktai).

Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas įpareigojimas – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu – netikslingas, kadangi kaltinamasis savo padaryta nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiajam turtinės žalos. Duomenų apie padarytą žalą kitiems asmenims, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. S. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju V. K. (b. p. l. 68-70) – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Byloje nukentėjusysis V. K. civilinio ieškinio nepareiškė (b. p. l. 29-30). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu A. S. paskirti: 1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimą dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 4) draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju V. K. bei lankytis nukentėjusiojo V. K. gyvenamojoje ir darbo vietose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu A. S. paskirti: 1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) įpareigojimą dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį); 4) draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju V. K. bei lankytis nukentėjusiojo V. K. gyvenamojoje ir darbo vietose.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju V. K., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti A. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.