Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-179/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-29
Bylos Nr.
1S-179/2011
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-00027-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-179/2011Proceso Nr. 1-85-1-00027-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,gynėjai advokatei Jolantai Bagdonienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria V. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo V. G. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. kaltinamas tuo, kad pasikėsino itin žiauriai nužudyti kitą žmogų:

2010 m. sausio 13 d., apie 6 val., Tauragės m. V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su L. V. metu, tyčia išstūmė ją iš namo penkto aukšto balkono, padarydamas L. V. politraumas, dešinės pusės dubens kaulų lūžimą, dešinės pusės gaktikaulio abiejų šakų lūžimą, juosmeninio I-ojo slankstelio lūžimą, daugybinių abiejų stipinkaulių lūžimą tipinėje vietoje bei alkūnkaulių ylinių ataugų lūžimą, trauminės galvos smegenų ligos ūmaus periodo sunkią formą, potrauminį šoką, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą ir taip pasikėsino itin žiauriai nužudyti L. V., tačiau nusikaltimas nebuvo baigtas dėl nuo V. G. valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. V. laiku buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba ir ji išgyveno.

V. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

V. G. buvo sulaikytas 2010 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi V. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas penkiolikai parų, vėliau šio bei Klaipėdos apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas V. G. buvo tęsiamas.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi V. G. suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 28 d., nustačius suėmimo termino pratęsimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui darydamas poveikį nukentėjusiąjai).

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. G. skundu prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, kad galėtų iki teismo padėti savo artimiesiems. Skunde nurodo, jog nukentėjusioji L. V. į teismą buvo atvesdinta ir davė parodymus, kurių žada laikytis.

Suimtasis skunde teigia, jog nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas nepadaręs, tačiau savo kaltę pripažinęs iš dalies.

Skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei garbingo amžiaus mamą ir senelę, dėl kurių labai jaudinasi, būdamas suimtas, nes joms reikalinga visapusiška jo pagalba.

Prašydamas skirti švelnesnę kardomąją priemonę, suimtasis nurodo, jog jam būtų tinkama kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti arba įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Suimtasis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo ar kitaip kenkti tolimesniam tyrimui, pasižada laikytis visų nustatytų apribojimų.

Teismo posėdžio metu gynėja prašo skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi pagrįstai pratęsė V. G. kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog skiriant suėmimą turi būti pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą teismui nėra būtina turėti tokį kiekį duomenų kaip ir priimant teismo baigiamąjį dokumentą. Apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje yra surinkta pakankamas kiekis duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra: kaltinamojo, nukentėjusiosios L. V., liudytojų D. I., M. V., E. S., L. S., R. N., D. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Skiriant kardomąją priemonę - suėmimą turi būti bent vienas iš suėmimo skyrimo arba jo pratęsimo pagrindų bei sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse (sankcija už nusikalstamą veiką ne mažiau negu 1 metais laisvės atėmimo ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalimumas pasiekti BPK 119 straipsnio tikslų.)

Apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo padaryta išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apygardos teismas, pratęsdamas V. G. suėmimo terminą pagrįstai nurodė, kad tam yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga, kuria remiantis būtų galima taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. V. G. yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti labai sunkų nusikaltimą. Jeigu teismas pripažintų V. G. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką, pastarajam grėstų labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Byloje yra nustatyta, jog kaltinamasis niekur oficialiai nedirba, todėl neturi legalių, nuolatinių pajamų. Iš šių aptartų sąlygų, galima daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam pakeitus kardomosios priemonės rūšį jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl teismo nuomone, šis suėmimo pagrindas apygardos teismo yra nustatytas bei juo pratęstas kardomosios priemonės terminas pagrįstai.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis V. G. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažįsta (jo manymu, nukentėjusioji meluoja apie faktines įvykio aplinkybes), nors nukentėjusioji L. V. ir buvo apklausta teisme, tačiau apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. G. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, bandyti paveikti nukentėjusiąją L. V. (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to apygardos teismas byloje paskyrė medicinos komisijos situacinę ekspertizę tikslu nustatyti nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų mechanizmą, ekspertizė šiuo metu dar neatlikta.

Kaltinamojo skunde minimas prašymas skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę šioje proceso stadijoje nesvarstomas. Šį klausimą turi galimybę spręsti bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl ir kardomųjų priemonių rūšies bei trukmės parinkimas yra išimtinai šio teismo kompetencija. Apeliaciniame teisme šiame proceso etape yra nagrinėjamas skundas dėl apygardos teismo paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumo bei teisėtumo. Remiantis teismų praktika apeliacinis teismas šioje proceso stadijoje gali tik skundą tenkinti arba jį atmesti, tačiau kardomosios priemonės rūšies ar trukmės keitimo klausimų spręsti neturi galimybės, todėl skunde minimas kaltinamojo prašymas pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę į švelnesnę negali būti nagrinėtinas.

V. G. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, garbingo amžiaus mamą ir senelę, kurioms reikalinga visapusė jo pagalba ir dėl jų labai jaudinasi yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad jomis remiantis būtų galima panaikinti apygardos teismo nutartį.

Esant byloje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Apygardos teismas, pratęsdamas V. G. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. G. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris